Genėjimo tikslai
Genėjimas atliekamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai padeda išlaikyti medį sveiką – pašalinamos pažeistos, sergančios ar nulūžusios šakos. Taip pat genėjimas gerina saulės šviesos patekimą į lajos vidų, skatina naujų ūglių augimą ir užtikrina, kad vaisiai geriau sunoktų. Be to, formuojant medžio lają, galima išlaikyti patogų aukštį, kad vaisius būtų lengviau skinti ir prižiūrėti.
Kada geriausia genėti vaismedžius
Genėjimo laikas priklauso nuo medžio rūšies, amžiaus ir tikslų, kuriuos norima pasiekti. Yra trys pagrindiniai laikotarpiai, kada genėti vaismedžius:
- Žiemos pabaiga – ankstyvas pavasaris (vasaris–kovas): tai tinkamiausias metas daugeliui obelų, kriaušių ir kitų kaulavaisių genėjimui. Šiuo laikotarpiu medis dar miega, todėl genėjimas mažiau jį silpnina, o pavasarį jis greitai pradeda gyti.
- Vasaros vidurys (liepa–rugpjūtis): vasarą genima, kai reikia sustabdyti pernelyg intensyvų augimą, pagerinti šviesos patekimą ar sumažinti medžio vainiką. Tai vadinama vasariniu genėjimu.
- Ruduo (rugsėjis–spalis): šiuo metu genima retai, nes šaltėjant orams medžio žaizdos gyja lėčiau, o stiprus genėjimas gali pakenkti žiemos metu.
Įrankiai, reikalingi genėjimui
Kokybiškas genėjimas neįmanomas be tinkamų įrankių. Tam prireiks:
- Genėtųjų žirklių smulkioms šakelėms pjauti.
- Sodo pjūklo storesnėms šakoms pašalinti.
- Kopėčių aukštesnėms šakoms pasiekti.
- Žaizdų tepalo, kad apsaugotumėte pjūvio vietas nuo infekcijų.
Labai svarbu, kad visi įrankiai būtų aštrūs ir švarūs, nes bukas įrankis gali suplėšyti žievę, o nešvarus – pernešti ligas.
Kaip genėti jaunus vaismedžius
Pirmieji metai po pasodinimo yra labai svarbūs, nes būtent tada formuojama medžio laja. Jauniems medžiams reikia atlikti formuojamąjį genėjimą – pasirinkti 3–4 stiprias šakas, kurios taps pagrindinėmis, ir pašalinti konkurencines ar į lajos vidų augančias šakas. Tai padeda sukurti tvirtą karkasą, kuris laikys vaisių svorį ateityje.
Kaip genėti brandžius vaismedžius
Brandūs medžiai genimi tam, kad išlaikytų tinkamą formą, būtų sveiki ir duotų kokybišką derlių. Pašalinamos susikryžiavusios šakos, per tanki laja praretinama, o per ilgos šakos patrumpinamos. Reikėtų vengti per didelio genėjimo, nes tai gali skatinti gausų naujų ūglių augimą, bet sumažinti vaisių derlių.
Senų vaismedžių atjauninimas
Senus, apleistus vaismedžius galima atjauninti, tačiau tai reikia daryti palaipsniui per 2–3 metus. Pirmiausia pašalinamos ligotos ir nudžiūvusios šakos, vėliau praretinama laja, kad į ją patektų daugiau saulės šviesos. Per staigus ir intensyvus genėjimas gali stipriai susilpninti medį.
Dažniausios klaidos genint vaismedžius
Pradedantieji sodininkai neretai daro klaidas, kurios gali pakenkti medžiui:
- Per didelis genėjimas vienu metu.
- Netinkamas genėjimo laikas.
- Paliktos per ilgos kelmelės, kurios neišdžiūva tinkamai ir tampa ligų židiniais.
- Neapsaugotos pjūvio vietos.
Kaip genėjimas veikia vaisių kokybę
Teisingai genimas medis gauna daugiau šviesos ir oro, todėl vaisiai auga didesni, saldesni ir sveikesni. Per tanki laja gali lemti, kad vaisiai bus smulkūs ir prastai sunokę, o drėgna aplinka lajos viduje sudarys sąlygas plisti ligoms.
Genėjimas pagal vaismedžių rūšį
Skirtingos vaismedžių rūšys reikalauja skirtingos priežiūros. Obelys ir kriaušės dažniausiai genimos žiemą arba ankstyvą pavasarį. Slyvoms ir vyšnioms labiau tinka vasarinis genėjimas, nes taip sumažinama ligų rizika. Persikai genimi po derliaus nuėmimo, kad medis spėtų atsigauti iki žiemos.
