Hemorojus: kaip jį atpažinti ir kokie simptomai išduoda ligą?

Hemorojus yra viena iš tų sveikatos temų, apie kurias visuomenėje vis dar vengiama kalbėti garsiai, nors statistika rodo, kad su šia problema tam tikru gyvenimo etapu susiduria didžioji dalis suaugusiųjų. Dėl vyraujančio gėdos jausmo daugelis pacientų ignoruoja pirmuosius organizmo siunčiamus signalus ir į specialistus kreipiasi tik ligai gerokai pažengus, kai skausmas tampa nepakeliamas arba atsiranda gąsdinančių simptomų. Gydytojai proktologai nuolat pabrėžia, kad hemorojiniai mazgai yra natūrali žmogaus anatomijos dalis, atliekanti svarbią funkciją išmatų sulaikymo procese, ir tik jiems patologiškai padidėjus, išsiplėtus ar uždegus, mes pradedame kalbėti apie hemorojų kaip apie ligą. Supratimas, kaip vizualiai atrodo ši problema ir kokie specifiniai pojūčiai ją išduoda, yra pirmas ir svarbiausias žingsnis sėkmingo gydymo link, leidžiantis išvengti komplikacijų ir sudėtingų chirurginių intervencijų ateityje.

Kas yra hemorojus ir kaip jis klasifikuojamas?

Norint suprasti, kaip atrodo hemorojus, pirmiausia svarbu suvokti jo struktūrą. Tai nėra auglys ar svetimkūnis, kaip dažnai klaidingai manoma. Tai yra išsiplėtusios venos tiesiosios žarnos apatinėje dalyje ir išangėje. Anatomiškai šiuos kraujagyslinius darinius turi kiekvienas žmogus, tačiau liga jie tampa tada, kai venų sienelės susilpnėja, jose pradeda tvenktis kraujas, ir mazgai padidėja. Priklausomai nuo mazgų atsiradimo vietos, gydytojai išskiria du pagrindinius tipus, kurie vizualiai ir simptomiškai skiriasi.

Pirmasis tipas – vidinis hemorojus. Jis vystosi tiesiosios žarnos viduje, todėl pradinėse stadijose yra nematomas plika akimi. Kadangi šioje zonoje yra mažai skausmo receptorių, pacientai dažnai net nejaučia, kad turi šią problemą, kol neprasideda kraujavimas ar mazgų iškritimas. Antrasis tipas – išorinis hemorojus. Jis atsiranda po oda aplink išangę. Ši sritis yra itin jautri, todėl išorinis hemorojus dažniausiai sukelia diskomfortą, skausmą ir yra lengvai apčiuopiamas ar matomas paties paciento.

Kaip vizualiai atrodo hemorojus?

Gydytojai paaiškina, kad hemorojaus išvaizda tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos ir tipo. Pacientams dažnai kyla klausimas, ką jie turėtų pamatyti ar apčiuopti, kad įtartų šią ligą. Štai detalesnis vizualinis apibūdinimas:

Vidinis hemorojus ir jo stadijos

Vidinis hemorojus dažniausiai nėra matomas išoriškai, nebent jis yra pažengusios stadijos ir iškrenta (prolapsuoja) pro išangę. Proktologijoje išskiriami keturi vidinio hemorojaus laipsniai, kurie apibūdina vizualinius pokyčius:

  1. Pirmas laipsnis: Mazgai yra padidėję, tačiau lieka tiesiosios žarnos viduje. Išoriškai jų pamatyti neįmanoma. Vienintelis vizualus ženklas gali būti ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus.
  2. Antras laipsnis: Mazgai tuštinimosi metu iškrenta į išorę, tačiau vėliau savaime sugrįžta atgal. Vizualiai tai gali atrodyti kaip rausvos, minkštos gleivinės išsiveržimas tuštinimosi metu, kuris vėliau pradingsta.
  3. Trečias laipsnis: Mazgai iškrenta tuštinantis ar fizinio krūvio metu ir savaime negrįžta – juos reikia sugrąžinti ranka. Jie atrodo kaip minkšti, rausvi ar raudoni dariniai, kyšantys iš išangės.
  4. Ketvirtas laipsnis: Mazgai yra nuolat iškritę ir jų neįmanoma sugrąžinti į vidų net ranka. Jie matomi kaip dideli, paburkę, raudoni ar violetiniai dariniai aplink išangę, dažnai padengti gleivėmis.

Išorinis hemorojus

Išorinis hemorojus yra matomas ir apčiuopiamas lengviausiai. Jis atrodo kaip vienas ar keli guzeliai aplink išangę. Oda virš jų gali būti šiek tiek patinusi. Jei kraujotaka nėra sutrikusi, šie guzeliai gali būti odos spalvos arba šiek tiek tamsesni.

Tačiau situacija kardinaliai pasikeičia įvykus trombozei – kai hemorojiniame mazge susiformuoja kraujo krešulys. Tuomet vaizdas tampa labai specifinis:

  • Mazgas staiga padidėja ir tampa kietas.
  • Spalva pasikeičia į tamsiai mėlyną, violetinę ar net beveik juodą.
  • Oda aplink mazgą tampa įtempta, blizgi ir patinusi.
  • Guzelis tampa itin skausmingas liečiant.

Simptomai, kurie išduoda ligą

Nors vizualinis patikrinimas yra svarbus, dažnai būtent fiziniai pojūčiai ir simptomai priverčia pacientus sunerimti. Gydytojai išskiria keletą pagrindinių simptomų, kurie yra klasikiniai hemorojaus palydovai. Svarbu paminėti, kad šie simptomai gali kisti priklausomai nuo ligos eigos.

Kraujavimas – dažniausias signalas

Kraujavimas yra pats dažniausias simptomas, ypač esant vidiniam hemorojui. Svarbu atkreipti dėmesį į kraujo spalvą. Hemorojaus atveju kraujas būna šviesiai raudonas (arterinis), nes jis teka iš pažeistų kraujagyslių tiesiogiai. Pacientai dažniausiai pastebi kraują ant tualetinio popieriaus, klozete arba ant išmatų paviršiaus. Skirtingai nei kitų žarnyno ligų atveju, kraujas dažniausiai nebūna susimaišęs su išmatomis. Tamsus, deguto spalvos kraujas gali rodyti problemas aukštesniuose virškinamojo trakto skyriuose ir reikalauja kitokio ištyrimo.

Skausmas ir diskomfortas

Skausmas nėra būdingas nekomplikuotam vidiniam hemorojui. Jei jaučiate aštrų skausmą tuštinimosi metu, tai gali rodyti išangės įplėšą (fisūrą), o ne hemorojų. Tačiau išorinis hemorojus, ypač trombozės atveju, sukelia stiprų, pulsuojantį skausmą, kuris sustiprėja sėdint, vaikštant ar tuštinantis. Taip pat pacientai dažnai skundžiasi svetimkūnio jausmu išangėje arba nepilno pasituštinimo pojūčiu.

Niežulys ir sudirginimas

Daugelis žmonių ignoruoja niežulį, manydami, kad tai higienos problema, tačiau tai klasikinis hemorojaus simptomas. Padidėję mazgai gali trukdyti visiškai sandariai užsidaryti išangei, todėl nedidelis kiekis gleivių ar išmatų gali patekti ant odos aplink išangę. Tai sukelia odos sudirginimą, drėgmės pojūtį ir įkyrų niežulį, mediciniškai vadinamą pruritus ani. Nuolatinis kasymas tik pablogina situaciją, pažeisdamas odą ir didindamas infekcijos riziką.

Rizikos veiksniai: kodėl tai atsiranda?

Supratus, kaip atrodo ir pasireiškia hemorojus, svarbu žinoti, kas jį sukelia. Pagrindinė priežastis yra padidėjęs spaudimas pilvo apačioje ir dubens srityje, kuris trikdo kraujo nutekėjimą iš tiesiosios žarnos venų. Gydytojai išskiria pagrindinius rizikos veiksnius:

  • Vidurių užkietėjimas ir stanginimasis: Tai yra dažniausia priežastis. Stiprus stanginimasis tualete didina spaudimą venose.
  • Sėdimas gyvenimo būdas: Ilgas sėdėjimas (biure, automobilyje) trikdo kraujotaką dubens srityje.
  • Netaisyklinga mityba: Maistas, kuriame trūksta skaidulų, ir nepakankamas skysčių vartojimas kietina vidurius.
  • Nėštumas ir gimdymas: Vaisius spaudžia dubens venas, o gimdymo metu patiriamas didžiulis spaudimas dažnai sukelia arba paūmina hemorojų.
  • Sunkumų kilnojimas: Tiek darbe, tiek sporto salėje, netaisyklingai kilnojant svorius, didinamas intraabdominalinis slėgis.

Kaip nustatoma diagnozė?

Daugelis pacientų bijo vizito pas proktologą dėl gėdos ar skausmo baimės, tačiau šiuolaikinė diagnostika yra greita ir dažniausiai neskausminga. Gydytojas pirmiausia atlieka vizualinę apžiūrą, kurios metu įvertina išorinių mazgų būklę, odos pakitimus. Vėliau atliekamas skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas (pirštu), leidžiantis įvertinti raumenų tonusą ir apčiuopti darinius.

Tikslesnei diagnozei, ypač vidinio hemorojaus atveju, naudojama anoskopija. Tai procedūra, kurios metu į tiesiąją žarną įvedamas mažas vamzdelis su šviesos šaltiniu, leidžiantis gydytojui aiškiai matyti gleivinę ir mazgų būklę. Vyresniems pacientams arba esant kraujavimui, gali būti rekomenduojama kolonoskopija, siekiant atmesti kitas rimtas žarnyno ligas, pavyzdžiui, vėžį ar polipus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar hemorojus gali savaime išnykti?

Nedideli hemorojiniai mazgai, atsiradę dėl laikino vidurių užkietėjimo ar nėštumo, gali sumažėti ir simptomai gali išnykti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą. Tačiau anatominiai pakitimai (išsiplėtusios venos) niekur nedingsta. Jei rizikos veiksniai išlieka, liga linkusi atsinaujinti ir progresuoti. Pažengusios stadijos (III–IV laipsnio) mazgai savaime neišnyksta ir dažniausiai reikalauja gydymo.

Ar hemorojus gali virsti vėžiu?

Ne, hemorojus nėra vėžinis susirgimas ir į vėžį neperauga. Tačiau hemorojaus simptomai, ypač kraujavimas iš tiesiosios žarnos, yra labai panašūs į storosios žarnos vėžio simptomus. Todėl, pastebėjus kraują, negalima užsiimti savigyda manant, kad tai „tik hemorojus“ – būtina gydytojo apžiūra diagnozei patvirtinti.

Ar sėdėjimas ant šalto paviršiaus sukelia hemorojų?

Tai populiarus mitas. Sėdėjimas ant šalto paviršiaus gali sukelti šlapimo pūslės ar prostatos uždegimą, tačiau tiesiogiai hemorojaus nesukelia. Hemorojų provokuoja ne šaltis, o ilgas sėdėjimas apskritai, nesvarbu, ar paviršius šaltas, ar šiltas, nes tai didina spaudimą dubens venose.

Kada geriausia kreiptis į gydytoją?

Idealu kreiptis vos pajutus pirmuosius simptomus – diskomfortą, niežulį ar pamačius kraujo pėdsakus. Ankstyvose stadijose hemorojus dažnai sėkmingai gydomas vaistais (žvakutėmis, tepalais) ir gyvenimo būdo pokyčiais, be chirurginės intervencijos.

Kada būtina skubioji medicininė pagalba?

Nors hemorojus dažniausiai yra lėtinė liga, pasitaiko situacijų, kai delsti negalima ir būtina nedelsiant kreiptis į priėmimo skyrių arba budintį proktologą. Viena iš tokių situacijų yra gausus, nesustojantis kraujavimas iš tiesiosios žarnos, galintis sukelti silpnumą ar galvos svaigimą. Taip pat skubi pagalba reikalinga įvykus ūmiai hemorojinio mazgo trombozei, kai staiga atsiranda kietas, pamėlęs ir itin skausmingas guzas, o skausmas yra toks stiprus, kad žmogus negali nei sėdėti, nei normaliai judėti. Negydoma trombozė gali sukelti audinių nekrozę (žūtį) ir sunkią infekciją. Be to, jei kartu su išangės skausmu ir patinimu atsiranda aukšta temperatūra bei krekrėtulas, tai gali rodyti paraproktitą (pūlinį šalia tiesiosios žarnos), kuris reikalauja skubios operacijos.