Kas vyksta fone, kai naudojamės Android telefonu
Daugelis iš mūsų kasdien naudojamės Android telefonais, net nesusimąstydami, kiek informacijos šie įrenginiai nuolat siunčia į Google serverius. Tai nėra jokia paslapčio teorija ar paranoja – tai dokumentuotas faktas, kurį patvirtina nepriklausomi tyrimai ir pačios Google pripažinimai. Problema ta, kad dauguma vartotojų net neįsivaizduoja, kokio masto šis duomenų rinkimas yra.
Kai įjungiate naują Android telefoną, jis iš karto pradeda komunikuoti su Google serveriais. Net jei neatidarote nė vienos programėlės, nenaudojate paieškos ar žemėlapių, telefonas vis tiek siunčia signalus „namo”. Šie signalai perduoda informaciją apie jūsų buvimo vietą, įrenginio būseną, įdiegtus programas ir daugybę kitų duomenų.
2018 metais atliktas Vanderbilt universiteto tyrimas atskleidė stulbinančius skaičius: įjungtas, bet neaktyviai naudojamas Android telefonas per parą į Google serverius siunčia duomenis maždaug 900 kartų. Tai reiškia, kad kas kelias minutes jūsų telefonas „šneka” su Google, net kai jūs miegojate ar tiesiog palikote įrenginį ant stalo.
Kokius duomenis Google renka iš mūsų telefonų
Duomenų, kuriuos Google renka per Android operacinę sistemą, spektras yra tikrai platus. Pradėkime nuo akivaizdžiausių dalykų – jūsų buvimo vietos duomenų. Google Location Services veikia beveik visuose Android telefonuose, ir net jei išjungiate GPS, jūsų vieta vis tiek gali būti nustatoma pagal Wi-Fi tinklus ir mobiliojo ryšio bokštus.
Bet tai tik viršūnė ledkalnio. Google taip pat renka informaciją apie visas įdiegtas programėles jūsų telefone, net tas, kurias parsisiuntėte ne iš Play Store. Sistema fiksuoja, kada ir kaip dažnai naudojate kiekvieną programą, kiek laiko praleidžiate joje, kokius veiksmus atliekate. Jei naudojate Google klaviatūrą (Gboard), ji gali rinkti duomenis apie tai, ką rašote, nors Google teigia, kad šie duomenys yra anoniminiai ir naudojami tik paslaugų tobulinimui.
Telefonas taip pat siunčia informaciją apie jūsų įrenginio techninę būseną: baterijos lygį, ekrano įjungimo laiką, prijungtus priedus, Wi-Fi tinklus, prie kurių jungiatės. Google Assistant, jei jį įjungėte, gali klausytis jūsų pokalbių, laukdamas aktyvavimo žodžio. Nors oficialiai teigiama, kad įrašai saugomi tik po aktyvavimo, techniniai ekspertai nurodo, kad mikrofonas turi būti nuolat aktyvus, kad galėtų atpažinti tą patį aktyvavimo žodį.
Kaip šie duomenys naudojami praktikoje
Google teigia, kad visa ši informacija renkama siekiant pagerinti vartotojų patirtį, personalizuoti paslaugas ir užtikrinti saugumą. Iš dalies tai tiesa – pavyzdžiui, buvimo vietos istorija leidžia gauti tikslesnes navigacijos rekomendacijas, o informacija apie įdiegtas programas padeda aptikti kenkėjišką programinę įrangą.
Tačiau pagrindinis šių duomenų panaudojimas yra reklama. Google verslo modelis grindžiamas tuo, kad kompanija žino apie mus beveik viską ir gali parduoti šią informaciją (arba tiksliau – prieigą prie mūsų dėmesio) reklamuotojams. Kuo daugiau Google žino apie jūsų pomėgius, įpročius, buvimo vietas ir elgesį, tuo tiksliau gali nukreipti į jus reklamas, o tai reiškia didesnes pajamas.
Pavyzdžiui, jei jūsų telefonas reguliariai fiksuoja, kad lankotės sporto salėje, Google gali parduoti šią informaciją (anoniminę, bet vis tiek labai specifinę) sporto prekių gamintojams. Jei dažnai ieškote informacijos apie tam tikrą ligą, farmacijos kompanijos gali būti suinteresuotos pasiekti jus su savo reklama. Sistema veikia taip subtiliai, kad dažnai net nepastebime ryšio tarp savo veiksmų ir vėliau matomų reklamų.
Ar galime kažką su tuo padaryti
Gera žinia ta, kad nors Android sistema iš esmės yra sukurta rinkti duomenis, vartotojai vis dėlto turi tam tikrų galimybių apriboti šį procesą. Blogoji žinia – daugelis šių priemonių nėra labai akivaizdžios, o kai kurios funkcijos tiesiog neveiks tinkamai, jei išjungsite duomenų rinkimą.
Pirmiausia, apsilankykite Google paskyros nustatymuose skiltyje „Duomenys ir privatumas”. Ten rasite „Veiklos valdikliai”, kur galite išjungti tokius dalykus kaip žiniatinklio ir programų veikla, buvimo vietos istorija, YouTube istorija. Tai sumažins duomenų rinkimą, bet ne visiškai jį sustabdys.
Telefonų nustatymuose, skiltyje „Vieta” arba „Buvimo vieta”, galite išjungti GPS ir kitas buvimo vietos nustatymo paslaugas. Tačiau atminkite, kad tai sutrikdys daugelio programų veikimą – nuo žemėlapių iki orų prognozių. Galite rinktis selektyvų požiūrį: leisti buvimo vietą tik tam tikroms programoms ir tik tada, kai jas naudojate.
Google Play paslaugų nustatymuose (jas rasite per telefono nustatymus arba tiesiogiai Play Store programėlėje) galite apriboti reklamos personalizavimą. Nors tai nesumažins duomenų rinkimo, bent jau reklamuotojai negaus tokios detalios informacijos apie jus.
Alternatyvos ir radikalūs sprendimai
Jei rimtai rūpinasi privatumu, kai kurie vartotojai renkasi radikalesnius sprendimus. Vienas iš jų – pereiti prie „išvalytos” Android versijos, tokios kaip LineageOS ar GrapheneOS. Šios operacinės sistemos yra sukurtos Android pagrindu, bet pašalina visas Google paslaugas ir duomenų rinkimo mechanizmus.
Problema ta, kad naudojant tokias sistemas prarandate prieigą prie Google Play Store ir visų Google programų. Tai reiškia, kad negalėsite naudoti Gmail, Google Maps, YouTube programėlių ir daugelio kitų populiarių programų, kurios priklauso nuo Google paslaugų. Yra alternatyvūs programų parduotuvių sprendimai, tokie kaip F-Droid, bet jų pasirinkimas yra daug mažesnis.
Kitas variantas – pereiti prie iPhone. Nors Apple taip pat renka tam tikrus duomenis, kompanijos verslo modelis nėra grindžiamas reklama, todėl privatumo apsauga yra žymiai griežtesnė. Apple ne kartą viešai priešinosi net teisėsaugos institucijų bandymams gauti prieigą prie vartotojų duomenų. Tačiau iPhone telefonai yra brangesni, o ekosistema – uždaresnė.
Teisiniai aspektai ir reguliavimas
Europoje BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) suteikė vartotojams daugiau kontrolės ir teisių dėl jų duomenų. Google turėjo prisitaikyti prie šių reikalavimų, todėl Europos vartotojai dabar mato daugiau privatumo nustatymų ir gali lengviau ištrinti savo duomenis ar apriboti jų rinkimą.
JAV situacija yra sudėtingesnė. Nors kai kurios valstijos, tokios kaip Kalifornija, priėmė savo privatumo įstatymus, federalinio lygio reguliavimo beveik nėra. Tai reiškia, kad Google ir kitos technologijų kompanijos turi daug laisvės nustatyti savo taisykles.
Lietuvoje, kaip ES narėje, galioja BDAR reikalavimai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prižiūri, kaip kompanijos laikosi šių taisyklių. Jei manote, kad jūsų teisės pažeistos, galite kreiptis į šią instituciją su skundu. Tačiau realybėje dauguma vartotojų net nežino apie savo teises ar kaip jas įgyvendinti.
Ką rodo nepriklausomi tyrimai
Per pastaruosius kelerius metus buvo atlikta keletas nepriklausomų tyrimų, kurie atskleidė tikrąjį Google duomenų rinkimo mastą. 2018 metais minėtas Vanderbilt universiteto tyrimas, kurį finansavo Oracle (tiesa, reikia paminėti, kad Oracle tuo metu teisminėse bylose su Google, todėl tyrimo objektyvumas buvo kvestionuojamas), nustatė, kad Google renka duomenis net 10 kartų dažniau nei Apple.
2021 metais Trinity koledžo Dubline tyrėjai išanalizavo, kaip Android ir iOS operacinės sistemos siunčia duomenis į savo serverius. Jie nustatė, kad Android telefonas siunčia maždaug 1MB duomenų į Google per 12 valandų, net kai telefonas yra ramybės būsenoje. iOS atveju šis skaičius buvo maždaug 10 kartų mažesnis.
Ypač neramina tai, kad dalis šių duomenų siunčiama net tada, kai vartotojai išjungia tam tikras funkcijas. Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad buvimo vietos duomenys vis tiek buvo renkami net po to, kai vartotojai išjungė buvimo vietos istoriją. Google paaiškino, kad tai būtina sistemos veikimui, bet daugelis ekspertų su tuo nesutinka.
Kaip elgtis toliau ir į ką atkreipti dėmesį
Realybė tokia, kad visiškai išvengti duomenų rinkimo šiuolaikiniame pasaulyje beveik neįmanoma. Bet tai nereiškia, kad turime tiesiog pasiduoti ir nieko nedaryti. Svarbu rasti balansą tarp patogumo ir privatumo, kuris atitinka jūsų asmeninius poreikius ir vertybes.
Pradėkite nuo to, kad reguliariai peržiūrėkite savo Google paskyros privatumo nustatymus. Google kartais prideda naujas funkcijas ar pakeičia numatytuosius nustatymus, todėl tai, ką išjungėte prieš metus, gali būti vėl įjungta po sistemos atnaujinimo. Bent kartą per kelis mėnesius verta patikrinti, kas pasikeitė.
Būkite selektyvūs dėl leidimų, kuriuos suteikiate programoms. Ar tikrai žaidimas turi žinoti jūsų buvimo vietą? Ar prognozių programėlei reikia prieigos prie jūsų kontaktų? Dažnai programos prašo daugiau leidimų nei iš tikrųjų reikia jų funkcionavimui. Android naujesnėse versijose galite suteikti leidimus tik tada, kai naudojate programą, o ne visą laiką – naudokitės šia funkcija.
Apsvarstykite alternatyvias programas pagrindiniams dalykams. Vietoj Google Chrome naršyklės galite naudoti Firefox arba Brave, kurios labiau orientuotos į privatumą. Vietoj Gmail – ProtonMail ar Tutanota. Vietoj Google Maps – OpenStreetMap pagrįstas programas. Taip, jos gali būti ne tokios patogios ar funkcionalios, bet jei privatumas jums svarbus, tai verta kompromiso.
Svarbu suprasti, kad privatumas šiandien yra ne tik asmeninis, bet ir kolektyvinis klausimas. Kuo daugiau žmonių reikalaus geresnės duomenų apsaugos, tuo didesnė tikimybė, kad kompanijos ir įstatymų leidėjai į tai reaguos. Kalbėkite apie šias problemas su draugais ir šeima, dalinkitės informacija socialiniuose tinkluose. Kartais net maži veiksmai gali turėti didelę įtaką, kai jie tampa masiniu reiškiniu.
Ir galiausiai – skaitykite privatumo politikas. Taip, žinau, jos ilgos ir nuobodžios, parašytos sudėtinga teisine kalba. Bet bent jau perskaitykite pagrindinius punktus, susijusius su duomenų rinkimu ir dalijimusi. Dažnai ten rasite informacijos, kuri jus nustebins ar net sukrės. Žinojimas – tai pirmasis žingsnis link sąmoningo sprendimo priėmimo.
