Daugelis pacientų, susidūrusių su rimtomis sveikatos problemomis, operacijomis ar traumomis, ligoninėje išgirsta apie galimybę tęsti gydymą reabilitacijos įstaigoje. Tačiau pati sąvoka „antrinė reabilitacija“ dažnai lieka miglota, o procesas, kaip ją gauti – apipintas mitais. Dažnas pacientas mano, kad kelialapis į sanatoriją priklauso automatiškai, arba priešingai – kad jį gauti yra neįmanoma misija. Realybė yra tokia, kad medicininė reabilitacija yra griežtai reglamentuota paslauga, kurios skyrimo tvarka remiasi ne subjektyviais norais, o aiškiais medicininiais kriterijais ir funkcinės būklės vertinimu. Suprasti šią sistemą yra gyvybiškai svarbu, norint laiku gauti valstybės finansuojamą pagalbą ir greičiau sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.
Kas iš tikrųjų yra antrinė reabilitacija ir kuo ji skiriasi nuo sanatorinio poilsio?
Visų pirma, būtina atskirti dvi dažnai painiojamas sąvokas: medicininę reabilitaciją ir sanatorinį-kurortinį gydymą. Nors abi paslaugos dažnai teikiamos tose pačiose įstaigose (sanatorijose), jų finansavimo šaltiniai ir tikslai skiriasi iš esmės. Antrinė stacionarinė medicininė reabilitacija – tai intensyvus gydymas, kurį pilnai apmoka Valstybinė ligonių kasa (VLK), ir jis skiriamas tik tiems pacientams, kurių funkcinė būklė po ūmios ligos ar traumos yra sutrikusi, bet yra tikimybė ją atkurti.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje reabilitacija yra skirstoma į tris etapus:
- Pirmasis etapas: Pradinis reabilitacijos etapas, kuris prasideda dar stacionare, t.y. ligoninėje, kurioje pacientas gydomas dėl pagrindinės ligos (pvz., iškart po operacijos ar insulto). Jį sudaro kineziterapija, ergoterapija ir kitos procedūros.
- Antrasis etapas (Antrinė reabilitacija): Tai specializuotas gydymas, skiriamas po stacionaraus gydymo, kai paciento būklė stabilizuojasi, tačiau funkcijos dar nėra atsistačiusios. Būtent apie šį etapą kyla daugiausia klausimų. Jis gali būti stacionarinis (pacientas gyvena įstaigoje) arba ambulatorinis (pacientas atvyksta procedūroms).
- Trečiasis etapas (Tretinė reabilitacija): Tai aukščiausio lygio, itin specializuota reabilitacija sudėtingiausiems atvejams.
Svarbu suprasti, kad antrinė reabilitacija nėra poilsis. Tai darbas. Pacientui sudaroma intensyvi dienotvarkė, apimanti kineziterapiją, fizioterapiją, masažus, psichologo konsultacijas ir kitas procedūras, trunkančias kelias valandas per dieną.
Indikacijos ir kriterijai: kam priklauso nemokamas gydymas?
Ne kiekvienas nugaros skausmas ar atlikta operacija garantuoja teisę į stacionarinę reabilitaciją. Gydytojai, skirdami šį gydymą, vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais aprašais. Sprendimą lemia ne tik diagnozė, bet ir biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnis.
Pagrindinės būklės, kurioms esant dažniausiai skiriama antrinė reabilitacija:
- Nervų sistemos ligos (po galvos smegenų insulto, nugaros smegenų pažeidimų, polineuropatijų).
- Judamojo-atramos aparato pažeidimai (po sąnarių endoprotezavimo operacijų, sudėtingų kaulų lūžių, stuburo operacijų).
- Kraujotakos sistemos ligos (po miokardo infarkto, širdies operacijų).
- Kvėpavimo sistemos ligos (po sunkios pneumonijos, sergant lėtinėmis obstrukcinėmis ligomis).
- Traumos ir nudegimai.
Tačiau vien diagnozės neužtenka. Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas privalo įvertinti paciento savarankiškumą (pvz., naudojant Barthel indeksą ar FIM skalę). Jei pacientas yra visiškai savarankiškas ir jo funkciniai sutrikimai yra minimalūs, jam gali būti pasiūlyta ambulatorinė reabilitacija (lankantis iš namų) vietoj stacionarinės.
Žingsnis po žingsnio: kaip atrodo siuntimo gavimo procedūra
Norint gauti kelialapį į reabilitaciją, pacientas arba jo artimieji turi aktyviai dalyvauti procese ir žinoti eigą. Dažniausia klaida – laukti, kol šeimos gydytojas „kažką pasiūlys“ jau išrašius iš ligoninės. Procesas turi prasidėti dar ligoninėje.
- FMR gydytojo konsultacija stacionare. Kol pacientas dar guli ligoninėje po ūmios ligos ar operacijos, jį privalo pakonsultuoti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Būtent šis specialistas įvertina, ar reikalingas tolesnis reabilitacinis gydymas.
- Siuntimo suformavimas. Jei indikacijos atitinka reikalavimus, gydantis gydytojas (kartu su FMR gydytoju) elektroninėje sistemoje suformuoja siuntimą (forma E027). Svarbu: siuntimas turi būti išrašytas dar būnant ligoninėje arba, tam tikrais atvejais, šeimos gydytojo/specialisto iškart po išrašymo, jei tai numato teisės aktai.
- Įstaigos pasirinkimas. Pacientas turi teisę pats rinktis reabilitacijos įstaigą iš tų, kurios turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Gydytojas gali tik rekomenduoti profilį (pvz., kardiologinė, neurologinė, ortopedinė), bet konkrečią sanatoriją renkasi pacientas.
- Pažymos patvirtinimas TLK. Elektroninis siuntimas automatiškai matomas Ligonių kasų sistemoje. TLK patvirtina, kad lėšų yra (šiandieninėje sistemoje šis procesas dažniausiai automatizuotas ir vadinamas „reabilitacijos pažymos“ suformavimu).
- Registracija įstaigoje. Gavus patvirtinimą, pacientas arba jo artimieji patys skambina į pasirinktą reabilitacijos įstaigą ir suderina atvykimo datą. Svarbu tai padaryti kuo greičiau, nes vietų skaičius gali būti ribotas.
Terminai ir „langas“ reabilitacijai
Vienas svarbiausių aspektų, kurį privalo žinoti kiekvienas – tai terminai. Antrinė reabilitacija negali būti atidėta „kitiems metams“ ar „kai bus atostogos“. Ji turi prasidėti iškart po gydymo stacionare arba per griežtai apibrėžtą laikotarpį.
Paprastai reabilitacija turi būti pradėta nedelsiant po išrašymo iš ligoninės. Išimtiniais atvejais, jei reabilitacijos įstaigoje nėra vietų, gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis, tačiau jis yra trumpas. Jei pacientas atsisako vykti į reabilitaciją nurodytu laiku, vėliau teisė į nemokamą antrinę reabilitaciją dėl to paties susirgimo epizodo prarandama. Tokiu atveju lieka tik mokamos paslaugos arba vėlesnė ambulatorinė reabilitacija, skiriama jau pagal lėtinių ligų paūmėjimo indikacijas.
Ar viskas nemokama? Ką reiškia „priemoka už komfortą“?
Pagal galiojančią tvarką, bazinė reabilitacijos kaina, kurią nustato valstybė, yra 100% apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų. Į šią kainą įeina:
- Gydytojų konsultacijos ir priežiūra.
- Reabilitacijos procedūrų kompleksas (pagal patvirtintas normas).
- Apgyvendinimas standartinėje palatoje.
- Maitinimas.
Tačiau atvykę į sanatoriją pacientai dažnai susiduria su pasiūlymais primokėti. Svarbu žinoti savo teises: už gydymą mokėti nereikia. Priemokos yra teisėtos tik už papildomą komfortą ar paslaugas, kurios nėra būtinos gydymui. Pavyzdžiui, jei norite gyventi vienviečiame kambaryje, kambaryje su vaizdu į jūrą, liukso klasės apartamentuose arba pageidaujate papildomų procedūrų (pvz., SPA masažų), kurios neįeina į gydymo planą – už tai teks susimokėti patiems.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Siekdami išsklaidyti dažniausias abejones, pateikiame atsakymus į klausimus, kuriuos gydytojai girdi beveik kasdien.
Ar gali šeimos gydytojas išrašyti siuntimą į sanatoriją (antrinę reabilitaciją)?
Paprastai šeimos gydytojas negali savarankiškai nuspręsti dėl stacionarinės reabilitacijos po ūmių būklių – tai daro stacionaro gydytojai kartu su FMR gydytoju. Šeimos gydytojas gali siųsti ambulatorinei reabilitacijai arba pakartotinei reabilitacijai (sergant lėtinėmis ligomis), tačiau tam taip pat reikalinga FMR gydytojo konsultacija ir išvada.
Kiek laiko trunka reabilitacija?
Reabilitacijos trukmė priklauso nuo diagnozės ir funkcinio sutrikimo laipsnio. Vidutiniškai stacionarinė reabilitacija trunka nuo 14 iki 24 dienų. Sudėtingais atvejais (pvz., po sunkių stuburo traumų ar insultų) ji gali būti pratęsiama, jei gydytojų konsiliumas mato tolesnę pažangą.
Kas nutinka, jei nenuvykstu į reabilitaciją laiku?
Siuntimas reabilitacijai turi galiojimo terminą. Jei dėl savo kaltės (ne dėl medicininių priežasčių ar vietų stokos) nepradedate gydymo nurodytu laiku, siuntimas anuliuojamas. Vėliau gauti tą patį finansavimą tam pačiam ligos epizodui tampa neįmanoma.
Ar galiu reabilitacijos metu savaitgaliui išvykti namo?
Stacionarinė reabilitacija prilyginama gydymui ligoninėje. Teisiškai pacientas privalo laikytis režimo ir nakvoti įstaigoje. Savavališkas pasišalinimas gali būti traktuojamas kaip režimo pažeidimas, dėl kurio gydymas gali būti nutrauktas, o pacientui gali tekti atlyginti gydymo išlaidas.
Pasiruošimas išvykimui: ką būtina turėti su savimi
Gavus siuntimą ir suderinus atvykimo datą, svarbu tinkamai pasiruošti, kad reabilitacijos laikotarpis būtų kuo sklandesnis ir efektyvesnis. Reabilitacija nėra pasyvus gulėjimas, todėl lagamino turinys turėtų skirtis nuo įprastų atostogų krepšio. Pirmiausia, pasirūpinkite patogia apranga. Jums reikės ne pižamos (kuri tinkama tik miegui), o judesių nevaržančių sportinių drabužių: sportinių kelnių, marškinėlių, patogios avalynės (sportbačių ar basučių su tvirtu užkulniu) mankštoms salėje bei ėjimui lauke.
Taip pat būtina turėti visus vartojamus vaistus. Nors reabilitacijos įstaiga suteikia pirmąją pagalbą ir medikamentus, susijusius su reabilitacijos procesu, savo nuolatinius vaistus (nuo kraujospūdžio, diabeto ir kt.) privalote atsivežti visam gydymo laikotarpiui. Nepamirškite asmens dokumentų, neįgaliojo pažymėjimo (jei turite) ir naujausių medicininių išrašų – nors dauguma duomenų yra e-sveikatoje, popierinės kopijos (ypač radiologinių tyrimų aprašymai) gali padėti gydytojui greičiau įsigilinti į jūsų situaciją. Psichologinis nusiteikimas darbui ir bendradarbiavimas su specialistais yra lygiai toks pat svarbus sėkmės veiksnys, kaip ir fizinis pasirengimas.
