Planuojant ilgai lauktas atostogas, finansinis aspektas dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, ypač jei prieš pat poilsį teko sirgti ir turėti nedarbingumo pažymėjimą. Darbuotojams dažnai kyla nerimas: ar liga „suvalgys“ dalį atostoginių, ar išmokama suma bus mažesnė nei įprastas atlyginimas ir kaip tiksliai buhalterija atlieka šiuos skaičiavimus? Situacija tampa dar painesnė, kai įsivelia premijos, kintami priedai ar ilgalaikis nedarbingumas. Suprasti, kaip formuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir kokią įtaką jam daro ligos laikotarpis, yra būtina norint tiksliai planuoti savo asmeninį biudžetą ir išvengti nemalonių staigmenų gavus algalapį.
Atostoginių skaičiavimo pagrindai: trijų mėnesių taisyklė
Norint suprasti, kaip nedarbingumas paveikia atostoginius, pirmiausia būtina išsiaiškinti bazinį principą, kuriuo vadovaujasi visi Lietuvos darbdaviai. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą ir Vyriausybės patvirtintą tvarką, atostoginiai yra skaičiuojami remiantis darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).
VDU skaičiuojamas imant tris paskutinius kalendorinius mėnesius, ėjusius prieš tą mėnesį, kurį prasideda atostogos. Pavyzdžiui, jei atostogauti išeinate liepos mėnesį, skaičiavimui bus naudojami birželio, gegužės ir balandžio mėnesių duomenys. Skaičiavimo formulė iš esmės atrodo taip:
- Susumuojamas per tuos tris mėnesius priskaičiuotas darbo užmokestis (bruto).
- Gauta suma dalijama iš faktiškai dirbtų dienų (arba valandų) skaičiaus per tą patį laikotarpį.
- Gautas vienos dienos (ar valandos) vidurkis dauginamas iš atostogų dienų (kurios būtų buvusios darbo dienos) skaičiaus.
Šiame etape ir atsiranda didžiausia painiava dėl nedarbingumo: daugelis klaidingai mano, kad ligos išmoka yra įtraukiama į šį skaičiavimą arba kad nedirbtos dienos mažina vidurkį. Realybė yra šiek tiek kitokia ir dažnai palankesnė darbuotojui, nei manoma.
Ar ligos išmoka įtraukiama į vidutinį darbo užmokestį?
Tai yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Ekspertai pabrėžia griežtą taisyklę: ligos išmoka (tiek mokama darbdavio už pirmąsias dvi dienas, tiek mokama „Sodros“) nėra darbo užmokestis. Todėl skaičiuojant atostoginius, šios sumos į bendrą katilą nepatenka.
Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vidurkis drastiškai kris. Buhalteriniuose skaičiavimuose galioja logiškas principas: jei iš skaičiavimo išimami pinigai (ligos išmoka), tai išimamas ir laikas (dienos, kurias sirgote). VDU skaičiuojamas tik iš tų dienų, kurias faktiškai dirbote, ir už jas gauto atlygio.
Pavyzdžiui, jei gegužės mėnesį sirgote dvi savaites, o kitas dvi savaites dirbote:
- Skaičiuojant VDU, bus imamas tik už tas dvi dirbtas savaites priskaičiuotas atlyginimas.
- Ši suma bus dalijama tik iš tų dviejų savaičių darbo dienų skaičiaus.
Dėl šios priežasties jūsų vienos dienos įkainis (vidurkis) dažniausiai išlieka stabilus arba labai artimas tam, koks būtų, jei nebūtumėte sirgę. Matematiškai sumažėja ir skaitiklis, ir vardiklis, todėl rezultatas išlieka proporcingas.
Ilgalaikio nedarbingumo įtaka skaičiavimams
Situacija tampa sudėtingesnė, jei darbuotojas sirgo labai ilgai – pavyzdžiui, visus tris mėnesius, kurie turėtų būti naudojami VDU skaičiavimui, arba dar ilgiau. Kaip skaičiuojami atostoginiai, jei per paskutinius tris mėnesius nėra užfiksuota nė vieno euro darbo užmokesčio?
Tokiu atveju buhalterija vadovaujasi specialiomis taisyklėmis:
- Jei darbuotojas per skaičiuojamąjį trijų mėnesių laikotarpį neturėjo pajamų dėl ligos, skaičiavimui imamas jo darbo sutartyje nustatytas atlyginimas (ir priedai, jei jie fiksuoti).
- Skaičiuojama teorinė vienos dienos vertė: nustatytas mėnesinis atlyginimas dalijamas iš to mėnesio darbo dienų skaičiaus pagal grafiką.
Tai užtikrina darbuotojo apsaugą – net ir po ilgos ligos išėjus atostogų, atostoginiai bus mokami ne nuo „nulio“, o remiantis darbo sutartyje sulygtu užmokesčiu. Tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį, kad jei prieš ligą gaudavote didelius kintamus priedus (pvz., už pardavimus), skaičiuojant pagal „popierinį“ sutarties atlyginimą, atostoginių suma gali būti mažesnė nei buvote įpratę gauti realybėje.
Premijų ir priedų vaidmuo po ligos
Dar vienas niuansas, lemiantis atostoginių dydį po nedarbingumo, yra premijos. Pagal VDU skaičiavimo tvarką, ketvirtinės ar metinės premijos yra dalijamos ir pridedamos prie skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių. Tačiau, jei darbuotojas sirgo, premijų įtaka gali pasikeisti.
Jei premija buvo išmokėta tą mėnesį, kai sirgote, ji vis tiek gali būti įtraukta į VDU skaičiavimą (priklausomai nuo premijos rūšies ir įmonės nuostatų), tačiau kadangi dirbtų dienų skaičius tą mėnesį bus mažesnis, vienos dienos vidurkis gali dirbtinai išsipūsti. Tai yra vienas iš retų atvejų, kai sirgimas tam tikrą laikotarpį gali netgi padidinti būsimus atostoginius, jei tą patį mėnesį buvo gauta didelė premija, o dirbta mažai dienų. Visgi, tai priklauso nuo specifinių įmonės vidaus tvarkų ir premijų skyrimo nuostatų.
Atostogų kaupimas nedarbingumo metu
Svarbu ne tik tai, kiek pinigų gausite, bet ir kiek atostogų dienų turite. Dažnas mitas – kad sergant atostogos nesikaupia. Ekspertė pabrėžia: laikinojo nedarbingumo laikotarpis įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Tai reiškia, kad net jei sirgote mėnesį ar du, už tą laikotarpį jums vis tiek kaupiasi kasmetinės atostogos lygiai taip pat, kaip ir dirbant. Tai galioja ir motinystės bei tėvystės atostogų metu (tam tikromis sąlygomis), tačiau negalioja vaiko priežiūros atostogoms (po pirmojo mėnesio). Tad po ilgos ligos grįžęs darbuotojas dažnai turi sukaupęs nemenką atostogų rezervą.
Situacija: susergama atostogų metu
Gyvenime pasitaiko ir atvirkštinių variantų – darbuotojas išeina atostogų ir jų metu suserga. Ką daryti su atostoginiais tokiu atveju? Darbo kodeksas numato aiškų mechanizmą:
- Atostogų perkėlimas arba pratęsimas. Jei atostogų metu turite nedarbingumo pažymėjimą, atostogos nutrūksta. Nepanaudotos atostogų dienos yra perkeliamos į kitą laiką (sutarus su darbdaviu) arba pratęsiamos iškart po ligos.
- Atostoginių perskaičiavimas. Jei atostoginiai jau buvo išmokėti, o jūs susirgote, susidaro permoka. Už ligos dienas gausite ligos išmoką („Sodros“ arba darbdavio), o už tas dienas išmokėti atostoginiai turės būti „grąžinti“ arba įskaityti kaip būsimas darbo užmokestis už perkeltas atostogas.
Buhalteriškai tai dažniausiai sutvarkoma kito mėnesio atlyginimo metu, atliekant perskaičiavimus, kad darbuotojas neprarastų pinigų, bet ir negautų dvigubo apmokėjimo už tas pačias dienas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai darbuotojų užduodamus klausimus, susijusius su nedarbingumu ir atostoginiais.
-
Ar sumažės mano atostoginiai, jei prieš tai mėnesį sirgau?
Dažniausiai ne. Kadangi skaičiuojant vidurkį atmetama ir ligos išmoka, ir sirgtos dienos, vienos dienos įkainis išlieka proporcingas jūsų įprastam atlyginimui. -
Ar galiu eiti atostogų iškart po nedarbingumo?
Taip, Darbo kodeksas to nedraudžia. Galite pirmą dieną po nedarbingumo uždarymo pradėti atostogas, jei tai suderinta su darbdaviu. -
Kaip skaičiuojami atostoginiai, jei dirbu ne pilnu etatu?
Principas tas pats – imamas faktiškai uždirbtas atlygis ir faktiškai dirbtos valandos. Nedarbingumas taip pat eliminuojamas iš skaičiavimo. -
Ar ligos metu kaupiasi atostogų dienos?
Taip, nedarbingumo laikotarpis yra įskaitomas į stažą atostogoms gauti, tad atostogų dienos kaupiasi įprasta tvarka. -
Kas finansiškai naudingiau: sirgti ar imti atostogas?
Atostoginiai mokami 100% VDU dydžio (arba pagal nustatytą algą), o ligos išmoka iš „Sodros“ dažniausiai sudaro 62,06% kompensuojamojo uždarbio. Todėl finansiškai atostogos beveik visada yra naudingesnės nei nedarbingumas, tačiau nerekomenduojama naudoti atostogų dienų ligai gydyti, nes prarandate poilsio laiką.
Strateginis atostogų laiko pasirinkimas
Nors VDU skaičiavimo formulė yra griežta, galutinė į rankas gaunama suma priklauso ir nuo to, kurį mėnesį nuspręsite atostogauti. Tai lemia darbo dienų skaičius konkrečiame mėnesyje. Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į vadinamąją „darbo dienos kainą“.
Jei atostogaujate mėnesį, kuriame yra daug darbo dienų (pvz., 22 ar 23 darbo dienos), jūsų atostoginių dienos įkainis gali būti šiek tiek mažesnis nei mėnesį, kuriame darbo dienų mažai (pvz., dėl švenčių dienų). Tačiau čia veikia ir atvirkštinis dėsnis: kai mėnuo turi mažai darbo dienų, viena darbo diena yra „brangesnė“. Jei tą mėnesį atostogaujate, už atostogų dienas gausite vidurkį (kuris fiksuotas pagal praeitus 3 mėnesius), bet už likusias dirbtas dienas gausite didesnį santykinį atlygį.
Todėl, planuojant atostogas po ligos, verta pasiskaičiuoti ne tik tai, kaip liga paveikė praėjusių mėnesių vidurkį, bet ir pažvelgti į kalendorių. Jei jūsų tikslas – maksimali finansinė nauda, dažnai verta atostogauti tą mėnesį, kai darbo dienų skaičius yra didžiausias, o VDU yra susikaupęs iš laikotarpio, kai gavote priedus ar premijas. Ir priešingai – jei po ligos jūsų VDU šiek tiek smuktelėjo (pvz., dėl negautų priedų), galbūt verta atidėti atostogas vėlesniam laikui, kol vėl „užsidirbsite“ didesnį vidurkį per tris pilnai dirbtus mėnesius.
