Pastaruoju metu finansų naujienų antraštėse vis dažniau mirga pranešimai apie rekordines „Brent“ naftos kainas, kurios verčia nerimauti ne tik investuotojus, bet ir paprastus vartotojus. Nafta, dažnai vadinama „juoduoju auksu“, yra viena svarbiausių žaliavų pasaulio ekonomikoje, todėl jos vertės svyravimai sukelia grandininę reakciją, paliečiančią viską – nuo lėktuvų bilietų kainų iki maisto produktų savikainos prekybos centruose. Nors trumpalaikius kainų šuolius dažnai lemia emocijos ir spekuliacijos biržose, ilgalaikė tendencija, stumianti kainas į naujas aukštumas, yra sudėtingo ir daugialypio proceso rezultatas. Norint suprasti, kodėl degalinės švieslentėje matome vis didesnius skaičius, būtina pažvelgti giliau į globalios rinkos mechanizmus, politinius sprendimus ir makroekonominius veiksnius, kurie formuoja šios strateginės žaliavos vertę.
Kas iš tikrųjų yra „Brent“ nafta ir kodėl ji diktuoja madas?
Prieš gilinantis į kainų kilimo priežastis, svarbu suprasti, kas slypi po „Brent“ pavadinimu. Tai nėra tiesiog bet kokia nafta. „Brent“ yra etaloninė naftos rūšis, išgaunama Šiaurės jūroje. Būtent šios rūšies naftos kaina naudojama kaip orientyras nustatant kainas maždaug dviem trečdaliams visos pasaulyje parduodamos naftos. Nors JAV rinkoje dominuoja WTI (West Texas Intermediate) rūšis, Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkos dažniausiai remiasi būtent „Brent“ indeksu.
„Brent“ nafta yra vertinama dėl savo cheminės sudėties – ji yra lengva ir turi mažai sieros, todėl ją lengviau ir pigiau perdirbti į benziną bei dyzeliną. Dėl šios priežasties bet kokie sutrikimai Šiaurės jūros gavybos platformose arba logistikos grandinėse akimirksniu atsispindi pasaulinėse biržose. Be to, kadangi ji transportuojama jūra, o ne vamzdynais, kaip dažnai būna su WTI, „Brent“ rinka yra globali ir itin jautri tarptautinės prekybos pokyčiams.
Geopolitinė įtampa: baimės faktorius rinkose
Vienas stipriausių veiksnių, stumiančių naftos kainas į viršų, yra geopolitinis nestabilumas. Naftos rinka nemėgsta nežinomybės, o pastarųjų metų įvykiai pasaulyje sukūrė tobulą audrą kainų augimui. Kariniai konfliktai regionuose, kuriuose išgaunama arba per kuriuos transportuojama didžioji dalis pasaulio naftos, tiesiogiai veikia pasiūlos lūkesčius.
Investuotojai į naftos kainą dažnai įskaičiuoja vadinamąją „rizikos premiją“. Tai reiškia, kad net jei fizinis naftos tiekimas dar nėra sutrikęs, pati tikimybė, kad tai gali įvykti, kelia kainas. Pagrindiniai karštieji taškai, darantys įtaką rinkai:
- Artimieji Rytai: Bet kokia įtampa Persijos įlankoje, per kurią gabenama didelė dalis pasaulio naftos tanklaiviais, verčia rinkos dalyvius kaupti atsargas, taip didinant paklausą ir kainą.
- Rusijos ir Vakarų santykiai: Sankcijos, taikomos vienai didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų, ir atsakomieji veiksmai keičia pasaulinius logistikos kelius. Nors nafta vis tiek randa pirkėjus (pavyzdžiui, Azijoje), ilgesni transportavimo maršrutai ir draudimo kaštai didina galutinę žaliavos kainą.
- Politinis nestabilumas Afrikoje: Streikai, pilietiniai neramumai ar vyriausybių perversmai tokiose šalyse kaip Libija ar Nigerija periodiškai sumažina gavybos apimtis, sukurdami staigų deficitą rinkoje.
OPEC+ kartelio sprendimai ir pasiūlos ribojimas
Jei geopolitika yra nenuspėjama, tai OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių organizacija ir jos sąjungininkės) veiksmai yra sąmoninga ir apskaičiuota strategija. Ši organizacija, kuriai priklauso tokios šalys kaip Saudo Arabija, JAE ir bendradarbiaujanti Rusija, turi galią reguliuoti didelę dalį pasaulinės naftos pasiūlos.
Pastaruoju metu OPEC+ laikosi griežtos gavybos ribojimo politikos. Oficialiai teigiama, kad tai daroma siekiant stabilizuoti rinką ir išvengti kainų griūties, tačiau praktikoje tai sukuria dirbtinį pasiūlos trūkumą. Kai pasaulio ekonomika auga ir energijos poreikis didėja, o pagrindinės išgavėjos atsisako atsukti čiaupus, kainos neišvengiamai kyla. Saudo Arabijos sprendimai savanoriškai mažinti gavybą papildomai prie sutartų kvotų dažnai tampa signalu rinkoms, kad pigios naftos era baigėsi, ir šalys gamintojos siekia maksimaliai pasipelnyti iš turimų resursų, kol pasaulis dar nevisiškai perėjo prie atsinaujinančios energetikos.
Pasaulinė paklausa: ar ekonomikos lėtėjimas mažina apetitą?
Kainų formavimasis priklauso ne tik nuo to, kiek naftos išgaunama, bet ir nuo to, kiek jos suvartojama. Čia susiduriame su įdomiu paradoksu. Nors daug kalbama apie pasaulinės ekonomikos lėtėjimą ir recesijos grėsmę, naftos paklausa išlieka stebėtinai atspari.
Kinijos veiksnys
Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja. Ilgą laiką rinkos analitikai stebėjo šios šalies pramonės rodiklius. Po griežtų pandeminių ribojimų panaikinimo, Kinijos ekonomikos atsigavimas, nors ir netolygus, smarkiai padidino žaliavų poreikį. Pramonės gamyba, transporto sektorius ir didėjantis vidinis vartojimas reikalauja milžiniškų energijos išteklių, o tai tiesiogiai spaudžia „Brent“ kainą aukštyn.
Aviacijos ir transporto atsigavimas
Pasaulinis turizmas grįžo į priešpandeminį lygį, o kai kur jį net viršijo. Lėktuvų kuras yra vienas iš naftos produktų, kurio paklausa auga sparčiausiai. Vasaros kelionių sezonai ir didėjantis krovinių pervežimas jūra bei sausuma užtikrina, kad fizinė naftos paklausa nemažėja taip greitai, kaip prognozavo kai kurie skeptikai.
Dolerio kurso ir palūkanų normų įtaka
Kalbant apie „Brent“ kainą, negalima pamiršti finansinio aspekto. Nafta tarptautinėje rinkoje prekiaujama JAV doleriais. Tai sukuria atvirkštinį ryšį: paprastai, kai doleris brangsta, nafta tampa brangesnė kitų valiutų turėtojams (pavyzdžiui, eurą naudojančiai Lietuvai), o tai gali mažinti paklausą. Tačiau pastaruoju metu matome situaciją, kai net ir esant stipriam doleriui, naftos kaina kyla dėl fizinio pasiūlos trūkumo.
Centrinių bankų, ypač JAV Federalinio rezervų banko (FED), sprendimai dėl palūkanų normų taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Aukštos palūkanų normos teoriškai turėtų lėtinti ekonomiką ir mažinti naftos paklausą. Visgi, investuotojai dažnai naftą naudoja kaip apsaugos priemonę nuo infliacijos (angl. hedge against inflation). Kai pinigai nuvertėja, realaus turto – žaliavų – vertė nominalia išraiška auga.
Kaip tai veikia Lietuvos vartotojus?
Lietuvos vairuotojai ir verslas tiesiogiai jaučia „Brent“ kainų pokyčius, tačiau šis ryšys nėra visiškai tiesinis ir momentinis. Dažnai kyla klausimas: kodėl naftai atpigus biržoje, degalinėse kainos krenta lėtai, o naftai pabrangus – kyla staiga?
- Didmeninė rinka: Lietuvos degalų kainos labiau priklauso ne nuo momentinės naftos kainos, o nuo „Platts“ agentūros nustatomų naftos produktų (benzino ir dyzelino) kainų Europoje. Nors jos koreliuoja su „Brent“, perdirbimo maržos gali skirtis.
- Mokesčiai: Didžiąją dalį kuro kainos Lietuvoje sudaro akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tai reiškia, kad net naftos kainai padvigubėjus, galutinė kaina degalinėje nepadvigubėja, nes mokesčių dalis išlieka stabili (fiksuotas akcizas).
- Atsargos: Degalinės dažnai parduoda kurą, pirktą prieš savaitę ar dvi. Tai sukuria laiko tarpą, vadinamąjį „lagą“, tarp biržos pokyčių ir kainų švieslentėje.
Investicijos į žaliavų sektorių: galimybės ir pavojai
Matydami kylančias kainas, daugelis privačių investuotojų pradeda žvalgytis į energetikos sektorių. Investavimas į naftos bendroves arba su nafta susijusius fondus (ETF) gali atrodyti kaip patraukli galimybė pasinaudoti rinkos tendencijomis. Energetikos įmonės, esant aukštoms naftos kainoms, dažnai generuoja rekordinius pelnus ir moka solidžius dividendus.
Tačiau šis sektorius pasižymi dideliu cikliškumu ir rizika. Aukštos kainos skatina investicijas į naujus gręžinius ir alternatyvią energetiką, kas ilgainiui gali sukurti pasiūlos perteklių ir staigų kainų kritimą. Be to, vyriausybės visame pasaulyje spaudžia pereiti prie žaliosios energetikos, o tai kelia ilgalaikę egzistencinę grėsmę tradicinei naftos pramonei. Investuotojai turi atidžiai vertinti, ar dabartinis kainų šuolis yra ilgalaikė tendencija, ar tik laikinas geopolitinių aplinkybių rezultatas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kuo skiriasi „Brent“ ir WTI nafta?
Pagrindinis skirtumas yra gavybos vieta. „Brent“ išgaunama Šiaurės jūroje ir yra pagrindinis etalonas Europai bei didžiajai daliai pasaulio. WTI (West Texas Intermediate) išgaunama JAV ir yra pagrindinis etalonas Šiaurės Amerikoje. WTI paprastai yra šiek tiek lengvesnė ir saldesnė (mažiau sieros), tačiau „Brent“ kaina dažniau lemia globalias degalų kainas.
Ar naftos kaina kada nors nukris iki neigiamo lygio, kaip buvo 2020 metais?
2020 m. balandį WTI naftos kaina trumpam tapo neigiama dėl pandemijos sukelto visiško paklausos išnykimo ir saugyklų perpildymo. Tai buvo istorinė anomalija. Nors teoriškai tai įmanoma, praktiškai tokio scenarijaus pasikartojimo tikimybė yra itin maža, nes rinka ir gamintojai dabar daug greičiau reaguoja į paklausos pokyčius.
Kaip žalias kursas veikia naftos kainą?
Paradoksalu, bet perėjimas prie žaliosios energijos trumpuoju laikotarpiu gali didinti naftos kainas. Dėl spaudimo mažinti taršą, naftos kompanijos mažiau investuoja į naujų telkinių paiešką ir infrastruktūrą. Sumažėjusios investicijos reiškia mažesnę pasiūlą ateityje, o kol paklausa vis dar yra (nes perėjimas užtrunka), susidaro deficitas, keliantis kainas.
Kodėl dolerio kursas svarbus naftos kainai?
Nafta pasaulinėse biržose kotiruojama JAV doleriais. Jei doleris stiprėja euro atžvilgiu, mums, gyvenantiems euro zonoje, nafta tampa brangesnė net jei jos kaina biržoje doleriais nesikeičia. Ir atvirkščiai – silpnas doleris gali padaryti kurą pigesnį užsienio pirkėjams.
Ateities sandoriai ir spekuliacinė įtaka rinkai
Nagrinėjant naftos kainų dinamiką, negalima apsiriboti tik fizine pasiūla ir paklausa. Didžiulę įtaką kainų formavimuisi daro finansų rinkos, o konkrečiau – ateities sandoriai (angl. futures). Tai yra kontraktai, kuriais susitariama pirkti arba parduoti naftą tam tikrą dieną ateityje už šiandien sutartą kainą. Ši sistema iš pradžių buvo sukurta tam, kad avialinijos ir kiti didieji vartotojai galėtų apsidrausti nuo kainų svyravimų, o gamintojai – užsitikrinti stabilias pajamas.
Tačiau šiandien didelę dalį ateities sandorių rinkos sudaro finansiniai spekuliantai – rizikos draudimo fondai, bankai ir privatūs prekiautojai, kurie niekada neketina fiziškai įsigyti naftos. Jų tikslas yra uždirbti iš kainų svyravimų. Kai rinkoje vyrauja baimė dėl karo ar tiekimo sutrikimų, spekuliantai masiškai perka ateities sandorius, tikėdamiesi kainų kilimo. Tai sukuria „savaime išsipildančios pranašystės“ efektą: didelis pirkimo srautas biržoje kelia popierinės naftos kainą, kuri vėliau persikelia ir į fizinius sandorius.
Analitikai pastebi, kad finansinių žaidėjų nuotaikos gali išpūsti kainas labiau, nei tai diktuoja realūs naftos likučiai saugyklose. Kita vertus, staigus spekuliantų pasitraukimas (pavyzdžiui, pasikeitus palūkanų normoms ar ekonominėms prognozėms) gali sukelti staigų kainų kritimą, net jei fizinė naftos paklausa išlieka stabili. Todėl stebint „Brent“ kainos grafikus, būtina vertinti ne tik tai, kas vyksta naftos gręžiniuose, bet ir tai, kokios nuotaikos vyrauja Volstryte bei Londono Siityje.
