Šiandieniniame globaliame pasaulyje anglų kalba tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – ją girdime filmuose, skaitome internete, naudojame darbe. Dėl šios priežasties dažnas susidaro klaidingą įspūdį, kad mokėti kalbėti angliškai yra tas pats, kas gebėti kokybiškai versti tekstus į lietuvių kalbą. Deja, vertimas yra kur kas sudėtingesnis procesas nei tiesioginis žodžių pakeitimas jų atitikmenimis kitoje kalboje. Net ir puikiai anglų kalbą mokantys žmonės, o kartais net ir pradedantieji vertėjai, pakliūva į specifinius kalbinius spąstus. Šios klaidos dažniausiai kyla ne dėl žodyno trūkumo, bet dėl aklavietę sukuriančių struktūrinių, kultūrinių ir gramatinių skirtumų tarp anglų ir lietuvių kalbų. Norint parengti sklandų, natūraliai skambantį lietuvišką tekstą, būtina atpažinti šias dažniausiai pasitaikančias pinkles.
Netikrieji draugai: žodžiai, kurie klaidina
Viena dažniausių ir klastingiausių klaidų vertime yra vadinamieji „netikrieji draugai“ (angl. false friends). Tai žodžiai, kurie abiejose kalbose skamba arba yra rašomi labai panašiai, tačiau turi visiškai skirtingas reikšmes. Vertėjas, pamatęs pažįstamą formą, neretai automatiškai pasirenka panašiai skambantį lietuvišką žodį, net nepagalvojęs patikrinti jo tikrosios prasmės kontekste.
Štai keletas klasikinių pavyzdžių, kur dažniausiai klystama:
- Actual vs. Aktualus. Tai bene dažniausia klaida. Angliškas žodis „actual“ reiškia „tikrasis“, „faktinis“ arba „dabartinis“, tuo tarpu lietuviškas „aktualus“ į anglų kalbą verčiamas kaip „relevant“ arba „topical“. Sakinys „The actual cost“ turėtų būti verčiamas „Tikroji kaina“, o ne „Aktuali kaina“.
- Preservative vs. Prezervatyvas. Maisto pramonės tekstuose ši klaida gali būti komiška, bet neleistina. „Preservative“ yra „konservantas“. Lietuviškas „prezervatyvas“ angliškai yra „condom“.
- Cabinet vs. Kabinetas. Nors politiniame kontekste „Cabinet“ gali reikšti ministrų kabinetą, buitinėje kalboje tai dažniausiai yra „spintelė“ (pavyzdžiui, virtuvės ar vaistų). Versti „kitchen cabinet“ kaip „virtuvės kabinetas“ yra stiliaus klaida.
- Sympathy vs. Simpatija. Anglų kalboje „sympathy“ dažniausiai reiškia užuojautą ar gailestį. Lietuvių kalboje „simpatija“ reiškia palankumą ar patinkantį asmenį. Jei anglas sako „I have sympathy for you“, jis reiškia „Aš tave užjaučiu“, o ne „Jaučiu tau simpatiją“.
Sintaksės ir sakinio struktūros kopijavimas
Lietuvių ir anglų kalbų sakinio struktūros iš esmės skiriasi. Anglų kalba yra analitinė, kurioje žodžių tvarka (veiksnys–tarinys–papildinys) yra griežta ir nulemia sakinio prasmę. Lietuvių kalba – fleksinė, čia žodžių ryšius nurodo galūnės, todėl žodžių tvarka yra žymiai laisvesnė ir dažnai naudojama loginiam kirčiui pabrėžti.
Didelė klaida daroma tuomet, kai vertėjas aklai kopijuoja anglišką sakinio struktūrą. Dėl to atsiranda nenatūralus ritmas, o svarbiausia informacija atsiduria sakinio pabaigoje arba viduryje, kur lietuvių skaitytojui ji mažiausiai pastebima. Pavyzdžiui, angliškame sakinyje nauja informacija dažnai pateikiama pabaigoje, o lietuvių kalboje sakinį dažnai pradedame nuo žinomos informacijos ir einame link naujos.
Taip pat dažnai piktnaudžiaujama pasyvinėmis konstrukcijomis. Anglų kalboje pasyvas (pvz., „It was decided“) yra labai dažnas ir stilistiškai neutralus. Lietuvių kalboje per dažnas neveikiamųjų rūšių naudojimas (pvz., „Buvo nuspręsta“) tekstą padaro sunkų, biurokratišką ir negyvą. Kur kas geriau keisti struktūrą į aktyviąją: „Nusprendėme“ arba „Komisija nusprendė“.
Pažodinis idiomų ir frazeologizmų vertimas
Idiomos yra kalbos prieskonis, suteikiantis jai unikalumo, tačiau vertėjams tai – tikras galvos skausmas. Pažodinis idiomų vertimas beveik visada veda į nesusipratimus arba visišką beprasmybę. Gerai mokantis kalbą žmogus supranta idiomos reikšmę, tačiau vertimo metu gali pritrūkti kūrybiškumo surasti lietuvišką atitikmenį.
Pavyzdžiui, posakis „It’s raining cats and dogs“ reiškia stiprų lietų. Išvertus „lyja katėmis ir šunimis“, tekstas skambės absurdiškai. Teisingas lietuviškas atitikmuo būtų „pila kaip iš kibiro“. Kitas pavyzdys – „Piece of cake“. Tai reiškia „labai lengva“, o ne „pyrago gabalėlis“ (nebent kalbama apie maistą). Lietuviškai sakytume „vienų juokų“ arba „kaip du kart du“.
Svarbu ne tik versti prasmę, bet ir išlaikyti stilių. Jei originalo tekste idioma yra šmaikšti ar senovinė, vertėjas turėtų ieškoti panašaus emocinio krūvio frazeologizmo lietuvių kalboje, o ne tiesiog sausai perteikti informaciją.
Gramatiniai niuansai: artikeliai ir prielinksniai
Nors lietuvių kalboje nėra artikelių (a, an, the), vertėjai dažnai bando juos kompensuoti naudodami parodomuosius įvardžius „tas“, „ta“, „šis“, „ši“. Nors kartais tai reikalinga prasmei patikslinti, dažniausiai tai yra perteklinis vertimas, teršiantis tekstą. Jei angliškame sakinyje „The boy went to school“ artikelis „the“ nurodo konkretų berniuką, lietuviškai dažniausiai užtenka sakyti „Berniukas išėjo į mokyklą“. Pridėjus „Tas berniukas…“, atsiranda nereikalingas pabrėžimas, kurio originale galbūt net nebuvo.
Kita didelė problemų grupė – prielinksniai. Anglų kalbos prielinksnių sistema retai kada tiesiogiai sutampa su lietuvių kalbos linksnių sistema.
- Interested in – dažnai klaidingai verčiama „domėtis į“, nors taisyklinga lietuvių kalba reikalauja įnagininko linksnio be prielinksnio: „domėtis kažkuo“.
- Contact with – verčiama „kontaktuoti su“, nors geresnis lietuviškas variantas būtų „susisiekti su“ arba tiesiog „bendrauti“.
- Based on – dažnai verčiama „bazuojantis ant“, kas yra didelė stiliaus klaida. Taisyklinga būtų „remiantis“ arba „pagrįsta“.
Skyrybos ir formatavimo skirtumai
Net ir puikiai išvertus žodžius, tekstas gali atrodyti „angliškas“ dėl neteisingos skyrybos. Anglų ir lietuvių skyrybos taisyklės turi esminių skirtumų, kurių ignoravimas rodo vertėjo neprofesionalumą.
Vienas ryškiausių skirtumų – skaičių rašymas. Anglų kalboje tūkstančiai skiriami kableliais (1,000), o dešimtainės dalys – taškais (1.5). Lietuvių kalboje viskas yra atvirkščiai arba kitaip: tūkstančiai skiriami tarpais (1 000), o dešimtainės dalys – kableliais (1,5). Palikus anglišką formatą, lietuvių skaitytojas gali būti suklaidintas (pvz., 1.500 eurų lietuviui gali atrodyti kaip pusantro tūkstančio, nors angliškai tai reiškia pusantro euro, jei formatas buvo supainiotas).
Taip pat skiriasi citavimo taisyklės ir tiesioginės kalbos skyryba. Angliški tekstai dažnai naudoja vadinamąsias „viršutines“ kabutes (“…”), tuo tarpu lietuvių kalboje priimtinos „apačia-viršus“ („…“). Be to, skiriasi kablelių rašymas prieš jungtukus bei įterpinius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pasitikėti „Google Translate“ ar kitais automatiniais vertėjais?
Nors technologijos sparčiai tobulėja, automatiniai vertėjai vis dar daro daug klaidų, ypač verčiant sudėtingesnius, meninius ar specifinės terminijos tekstus. Jie dažnai nesupranta konteksto, idiomatinių posakių ir daro pažodinio vertimo klaidas. Kaip pagalbinė priemonė „juodraščiui“ tai gali tikti, tačiau galutiniam rezultatui būtinas žmogaus redagavimas.
Kodėl išvertus tekstą jis tapo ilgesnis nei originalas?
Tai normalus reiškinys. Lietuvių kalba dažnai reikalauja daugiau žodžių tai pačiai minčiai išreikšti, nes ji yra vaizdingesnė, o angliški terminai dažnai yra labai talpūs (vienas žodis gali reikšti visą procesą). Be to, verčiant kultūrines realijas, kartais tenka pridėti paaiškinamųjų žodžių.
Ką daryti, jei lietuvių kalboje nėra tikslaus atitikmens angliškam terminui?
Tokiu atveju naudojami keli metodai: galima terminą apibūdinti (išversti aprašomuoju būdu), sukurti naujadarą (jei tai leidžia sritis) arba, jei tai specifinis mokslinis ar technologinis terminas, palikti jį originalo kalba skliausteliuose arba naudoti adaptuotą tarptautinį žodį.
Kaip išvengti „anglizmo“ stiliaus savo vertimuose?
Geriausias būdas – perskaičius išverstą sakinį, trumpam pamiršti originalą ir paklausti savęs: „Ar lietuvis taip pasakytų?“ Jei sakinys skamba griozdiškai, bandykite jį performuluoti, keisti žodžių tvarką, kol jis skambės natūraliai lietuviškai.
Vertimo redagavimas ir kokybės užtikrinimas
Norint pasiekti aukščiausią vertimo kokybę, neužtenka vien tik išversti tekstą – būtina jį kruopščiai suredaguoti. Dažnai vertėjai, ką tik baigę darbą, yra pernelyg „įsigilinę“ į tekstą ir nebemato savo klaidų. Todėl viena geriausių praktikų yra atidėti vertimą bent kelioms valandoms, o idealiu atveju – kitai dienai. Šviežiu žvilgsniu peržvelgus tekstą, sintaksės klaidos, netikrieji draugai ir stiliaus nelygumai tampa akivaizdūs.
Kita svarbi strategija – skaityti tekstą garsiai. Tai padeda išgirsti teksto ritmą. Jei skaitant stringa liežuvis, vadinasi, sakinio struktūra yra nenatūrali, per ilga arba pernelyg kopijuoja angliškąjį originalą. Taip pat verta naudotis patikimais šaltiniais: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijų banku, elektroniniu „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ bei terminų bankais. Niekada nepasitikėkite vien tik savo atmintimi ar intuicija, ypač kai susiduriate su specifiniais terminais.
Galiausiai, geras vertimas yra tas, kuris neskamba kaip vertimas. Skaitytojas neturi jausti, kad tekstas atkeliavo iš kitos kalbos. Tai reikalauja ne tik puikių anglų kalbos žinių, bet dar geresnio gimtosios lietuvių kalbos jausmo, turtingo žodyno ir nuolatinio savo įgūdžių tobulinimo. Profesionalus vertėjas yra ne tik tarpininkas tarp dviejų kalbų, bet ir kultūrų tiltas, užtikrinantis sklandų ir tikslų minties perdavimą.
