Odos niežulys yra vienas labiausiai varginančių pojūčių, galinčių smarkiai sutrikdyti miegą ir gyvenimo kokybę. Kai ant kūno atsiranda neaiškių bėrimų ar spuogelių, pirmoji mintis dažniausiai krypsta į alergines reakcijas – galbūt tai nauji skalbikliai, maistas ar dulkės. Tačiau dermatologai pastebi, kad vis dažniau pacientai, gydęsi nuo menamos alergijos, iš tikrųjų serga niežais. Tai parazitinė odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkutės, ir jos simptomai gali būti klastingai panašūs į egzemą, atopinį dermatitą ar dilgėlinę. Gebėjimas atskirti šias dvi būkles yra kritiškai svarbus, nes niežai yra užkrečiama liga, kuriai reikalingas specifinis gydymas, o delsimas gali lemti infekcijos išplitimą visoje šeimoje ar kolektyve.
Kas iš tikrųjų sukelia niežus ir kaip jie vystosi?
Niežai (lot. scabies) yra odos infekcija, kurią sukelia mikroskopinė erkė Sarcoptes scabiei var. hominis. Šie parazitai yra tokie maži, kad plika akimi jų pamatyti beveik neįmanoma. Įdomu tai, kad niežulį ir bėrimą sukelia ne patys parazitų įkandimai, kaip dažnai manoma, o organizmo imuninė reakcija į erkučių išskiriamus baltymus, jų ekskrementus ir kiaušinėlius, kuriuos patelės deda įsirausiusios į viršutinį odos sluoksnį.
Patekusi ant odos, apvaisinta erkės patelė per maždaug 30 minučių įsiskverbia į epidermį ir pradeda rausti tunelius (niežų takus). Šiuose tuneliuose ji gyvena apie mėnesį ir kasdien padeda po kelis kiaušinėlius. Iš jų išsirita lervos, kurios vėliau subręsta ir ciklas kartojasi. Būtent dėl šio sudėtingo biologinio proceso niežulys gali prasidėti ne iš karto po užsikrėtimo. Jei žmogus niežais užsikrečia pirmą kartą, simptomai gali pasireikšti tik po 4–6 savaičių – per šį laiką imuninė sistema „mokosi“ atpažinti svetimkūnį.
Kaip atrodo tipiniai niežų spuogai ir bėrimai?
Dermatologai pabrėžia, kad niežų bėrimas turi keletą specifinių vizualinių savybių, kurios padeda jį atskirti nuo paprastų spuogų ar alergijos. Nors bėrimas gali būti išplitęs po visą kūną, yra tam tikros „mėgstamiausios“ erkučių vietos. Dažniausiai pažeidžiamos tos kūno zonos, kur oda yra ploniausia ir šilčiausia.
Pagrindiniai vizualiniai požymiai yra šie:
- Niežų takai: Tai pats specifiškiausias požymis, nors ne visada lengvai pastebimas. Tai plonos, balkšvos arba pilkšvos, kiek vingiuotos linijos, kurių ilgis gali siekti nuo kelių milimetrų iki centimetro. Takelio gale kartais galima įžiūrėti mažą juodą taškelį – pačią erkę.
- Papulės ir pūslelės: Bėrimas dažnai atrodo kaip maži, raudoni, kieti mazgeliai (papulės) arba vandeningos pūslelės. Jos gali būti išsibarsčiusios pavieniui arba grupelėmis.
- Nukasymai (ekskoriacijos): Kadangi niežulys yra nepakeliamas, odoje dažnai matomi draskymo pėdsakai, šašai ir žaizdelės, kurios gali supūliuoti dėl antrinės bakterinės infekcijos.
Vietos, kuriose dažniausiai aptinkami niežų požymiai:
- Tarpupirščiai (rankų).
- Riešų vidinė pusė.
- Alkūnės ir pažastys.
- Juosmuo ir pilvo sritis (ypač aplink bambą).
- Sėdmenys ir šlaunys.
- Moterims – krūtų spenelių aureolės, vyrams – lytiniai organai.
Svarbu žinoti, kad suaugusiems žmonėms niežai retai pažeidžia veidą, galvos odą ar padus, tačiau mažiems vaikams ir kūdikiams bėrimas gali apimti ir šias zonas.
Esminiai skirtumai: kaip atskirti niežus nuo alergijos?
Nors abi būklės sukelia niežulį ir paraudimą, yra esminių skirtumų, kurie padeda gydytojams ir pacientams nustatyti teisingą diagnozę. Klaidinga savidiagnostika dažnai lemia, kad žmonės savaites naudoja hormoninius tepalus, kurie niežų atveju ne tik nepadeda, bet gali ir užmaskuoti simptomus (vadinamieji „inkognito niežai“).
1. Niežulio pobūdis ir laikas
Tai yra pats ryškiausias indikatorius. Sergant alergija, niežulys gali varginti bet kuriuo paros metu, dažnai jis sustiprėja po kontakto su alergenu. Tuo tarpu niežams būdingas intensyvus naktinis niežulys. Dieną, kai žmogus juda ir oda yra vėsesnė, erkės yra mažiau aktyvios, be to, dieninė veikla atitraukia dėmesį. Tačiau atsigulus į lovą ir kūnui sušilus, erkės suaktyvėja, o niežulys tampa toks stiprus, kad dažnai neleidžia užmigti ar prikelia iš miego.
2. Bėrimo išvaizda
Alerginis bėrimas (dilgėlinė) dažniausiai pasireiškia kaip didesnės, plokščios, raudonos dėmės (pūkšlės), kurios gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas ar migruoti iš vienos vietos į kitą. Niežų bėrimas yra stabilesnis, susideda iš mažų spuogelių ir išlieka tose pačiose vietose, kol nėra pradedamas gydymas. Alergijai nebūdingi urveliai ar takai odoje.
3. Užkrečiamumas šeimoje
Alergija nėra užkrečiama. Jei bėrimai ir niežulys pradėjo varginti ne tik jus, bet ir kitus šeimos narius (vyrą, žmoną, vaikus), ypač jei simptomai paūmėja naktį, tai yra beveik garantuotas niežų požymis. Niežai plinta tiesioginio odos kontakto būdu, todėl dažniausiai suserga žmonės, gyvenantys kartu.
4. Reakcija į vaistus
Vartojant antihistamininius vaistus (vaistus nuo alergijos), alerginio bėrimo niežulys dažniausiai reikšmingai sumažėja arba išnyksta. Sergant niežais, vaistai nuo alergijos gali šiek tiek prislopinti niežulį (dėl raminamojo poveikio), tačiau jie nepanaikina priežasties ir visiškai simptomų nepašalina.
Kaip užsikrečiama ir sugriaunami mitai
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad niežais serga tik asocialūs arba higienos nesilaikantys asmenys. Tai netiesa. Niežinė erkė nesirenka žmogaus pagal socialinį statusą, o vanduo ir muilas erkės nenuplauna, nes ji gyvena po oda, o ne ant jos paviršiaus.
Užsikrėsti galima:
- Tiesioginio kontakto būdu: Tai dažniausias kelias. Reikalingas ilgesnis odos sąlytis (pvz., laikymasis už rankų, miegojimas vienoje lovoje, lytiniai santykiai). Trumpas rankos paspaudimas paprastai nėra pavojingas, nebent sergama labai sunkia forma – norvegiškais niežais.
- Netiesioginio kontakto būdu: Per sergančiojo drabužius, patalynę ar rankšluosčius. Erkės be šeimininko gali išgyventi apie 3–4 dienas (priklausomai nuo drėgmės ir temperatūros), todėl naudojimasis bendrais daiktais yra rizikos veiksnys.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima užsikrėsti niežais nuo naminių gyvūnų?
Ne, žmonių niežus sukelia specifinė erkių rūšis, prisitaikiusi gyventi tik žmogaus odoje. Gyvūnai gali sirgti savo niežų rūšimi, tačiau patekusios ant žmogaus odos gyvūnų erkės negali daugintis ir ilgai neišgyvena. Jos gali sukelti laikiną sudirginimą, kuris praeina savaime nutraukus kontaktą su gyvūnu.
Ar niežai gali praeiti savaime be gydymo?
Ne, niežai patys nepraeina. Negydoma liga gali tęstis mėnesius ar metus, pereiti į lėtinę formą ar komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (impetiga, furunkulais). Be to, negydomas asmuo nuolat platina infekciją aplinkiniams.
Kodėl po gydymo vis dar jaučiu niežulį?
Tai visiškai normalu. Net ir sėkmingai išnaikinus erkes, jų kūnai, kiaušinėliai ir ekskrementai lieka odoje tam tikrą laiką. Imuninė sistema ir toliau reaguoja į šiuos alergenus. Šis reiškinys vadinamas „poniežiniu niežuliu“ ir gali tęstis 2–4 savaites po sėkmingo gydymo.
Kaip dezinfekuoti namus?
Drabužius, patalynę ir rankšluosčius, naudotus per paskutines 3–4 dienas, reikia skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Daiktus, kurių negalima skalbti (pvz., batai, paltai, minkšti žaislai), reikia sudėti į sandarius plastikinius maišus ir laikyti juose mažiausiai 4–5 dienas (geriau savaitę). Per tiek laiko erkės žūsta badu.
Odos priežiūra persirgus ir atsistatymas
Sėkmingai pritaikius specifinį gydymą (dažniausiai permetrino tepalą ar benzilbenzoato emulsiją), svarbu tinkamai pasirūpinti oda atsistatymo laikotarpiu. Kaip minėta, niežulys gali išlikti kurį laiką, tačiau tai nereiškia, kad gydymas buvo neveiksmingas ar kad reikia pakartotinai tepti vaistus nuo erkių. Per dažnas vaistų naudojimas gali sukelti kontaktinį dermatitą, kuris vėlgi pasireikš niežuliu ir paraudimu, taip sukuriant užburtą ratą.
Atsistatymo periodu rekomenduojama naudoti emolientus – drėkinančius kremus, kurie padeda atkurti pažeistą odos barjerą. Jei poniežinis niežulys labai vargina, gydytojas gali paskirti silpnus vietinius kortikosteroidus arba geriamus antihistamininius vaistus simptomams lengvinti. Svarbiausia taisyklė – stebėti odą. Jei po mėnesio vis dar atsiranda naujų bėrimų, tikėtina, kad įvyko pakartotinis užsikrėtimas (reinfekcija) arba gydymas nebuvo atliktas visiškai tiksliai (pvz., nebuvo gydyti visi šeimos nariai), todėl būtina vėl kreiptis į dermatologą.
