Kodėl DNS serveris turi įtakos jūsų naršymo greičiui
Daugelis žmonių net neįtaria, kad jų interneto ryšio lėtumas gali būti susijęs ne su interneto paslaugų teikėju ar maršrutizatoriumi, o su kažkuo daug subtilesnių – DNS serveriu. Kai įvedate svetainės adresą naršyklėje, jūsų kompiuteris kreipiasi į DNS (Domain Name System) serverį, kuris verčia žmogui suprantamą domeną (pvz., google.com) į IP adresą, kurį supranta kompiuteriai. Šis procesas vyksta kaskart, kai lankotės naujoje svetainėje ar net atnaujinate puslapį.
Problema ta, kad dauguma vartotojų automatiškai naudoja savo interneto paslaugų teikėjo (ISP) pateiktus DNS serverius. Ir nors tai atrodo logiška, realybė tokia, kad šie serveriai dažnai būna perkrauti, lėti arba tiesiog neoptimaliai sukonfigūruoti. Kai DNS užklausa užtrunka ilgiau nei turėtų, jūs tai pastebite kaip bendrą svetainių įkėlimo lėtumą – puslapiai kraunasi dalimis, vaizdai atsiranda su vėlavimu, o vaizdo įrašai stabtelėja prieš pradėdami groti.
Įdomu tai, kad pats interneto ryšio greitis gali būti puikus – tarkime, turite 100 Mbps ar net gigabitinį ryšį – bet jei DNS atsakymas užtrunka 200-300 milisekundžių vietoj 10-20, naršymo patirtis tampa nepakenčiamai lėta. Tai tarsi turėti galingą automobilį, bet kiekvienoje sankryžoje laukti pernelyg ilgai žalio šviesoforo.
Kokie DNS serveriai veikia greičiausiai Lietuvoje
Teorija teorija, bet praktikoje svarbu žinoti, kurie DNS serveriai realiai veikia greičiausiai būtent jūsų vietovėje. Globalūs tyrimai rodo viena, bet Lietuvoje situacija gali skirtis dėl geografinės padėties ir serverių išdėstymo.
Cloudflare DNS (1.1.1.1 ir 1.0.0.1) – šis pasirinkimas pastaraisiais metais tapo beveik standartu tarp technologijų entuziastų. Cloudflare žada greitį ir privatumą, ir Lietuvoje šie serveriai tikrai veikia puikiai. Vidutinis atsakymo laikas paprastai svyruoja 10-15 milisekundžių ribose, o tai yra puikus rezultatas. Be to, Cloudflare garantuoja, kad nefiksuoja jūsų naršymo istorijos ir ištrina visus užklausų įrašus per 24 valandas.
Google Public DNS (8.8.8.8 ir 8.8.4.4) – seniausias ir plačiausiai žinomas alternatyvus DNS. Google serveriai Lietuvoje taip pat veikia stabiliai, nors kartais gali būti šiek tiek lėtesni už Cloudflare – apie 15-25 milisekundžių. Tačiau Google turi vieną didelį privalumą – jų DNS cache (talpykla) yra milžiniška, todėl populiarių svetainių adresai atsiranda akimirksniu.
Quad9 (9.9.9.9) – šis DNS serveris orientuotas į saugumą ir automatiškai blokuoja žinomas kenkėjiškas svetaines. Lietuvoje veikia gana sparčiai, apie 20-30 milisekundžių, bet svarbiausia – tai puikus pasirinkimas, jei rūpi saugumas ir privatumas.
Lietuviški interneto paslaugų teikėjai – Telia, Tele2, Cgates ir kiti – taip pat turi savo DNS serverius, bet jų greitis labai skiriasi. Telia DNS paprastai veikia pakankamai greitai didžiuosiuose miestuose, bet regionuose gali būti problemų. Mažesnių teikėjų DNS serveriai dažnai būna perpildyti ir lėti, ypač vakarais, kai interneto srautai didžiausi.
Kaip pakeisti DNS nustatymus Windows sistemoje
Pakeisti DNS Windows kompiuteryje nėra sudėtinga, nors Microsoft mėgsta paslėpti šiuos nustatymus po keliais meniu sluoksniais. Štai kaip tai padaryti be bereikalingo laiko švaistymo.
Pirmiausia, atidarykite Valdymo skydą (Control Panel) – greičiausias būdas yra tiesiog įvesti „control panel” paieškos juostoje. Tada eikite į „Network and Internet” ir pasirinkite „Network and Sharing Center”. Kairėje pusėje rasite nuorodą „Change adapter settings” – spustelėkite ją.
Dabar matysite visus savo tinklo adapterius. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant aktyvaus ryšio (paprastai tai „Ethernet” arba „Wi-Fi”) ir pasirinkite „Properties”. Atsivėrusiame lange ieškokite „Internet Protocol Version 4 (TCP/IPv4)”, pažymėkite jį ir spustelėkite „Properties” mygtuką apačioje.
Čia ir vyksta magija. Vietoj „Obtain DNS server address automatically” pasirinkite „Use the following DNS server addresses”. Pirmuoju serveriu įveskite 1.1.1.1, o antruoju – 1.0.0.1 (jei renkates Cloudflare). Arba 8.8.8.8 ir 8.8.4.4, jei labiau pasitikite Google. Nepamirškite paspausti „OK” ir uždaryti visus langus.
Svarbus niuansas – jei naudojate IPv6, verta sukonfigūruoti ir jo DNS serverius. Tam pačiame lange pasirinkite „Internet Protocol Version 6 (TCP/IPv6)” ir įveskite atitinkamus adresus. Cloudflare IPv6 adresai yra 2606:4700:4700::1111 ir 2606:4700:4700::1001.
DNS keitimas mobiliuose įrenginiuose ir maršrutizatoriuje
Keisti DNS kiekviename įrenginyje atskirai gali būti varginantis procesas, ypač jei namuose turite keliolika išmaniųjų prietaisų. Protingesnis sprendimas – pakeisti DNS nustatymus tiesiog maršrutizatoriuje, ir tada visi prie jo prijungti įrenginiai automatiškai naudos naujus serverius.
Prisijungimas prie maršrutizatoriaus paprastai vyksta per naršyklę, įvedus adresą 192.168.1.1 arba 192.168.0.1 (priklauso nuo gamintojo). Prisijungimo duomenys dažniausiai būna ant lipduko maršrutizatoriaus apačioje, nors jei esate protingas vartotojas, tikėkimės, kad juos jau seniai pakeitėte.
Ieškokite skyriaus, pavadinto „Internet”, „WAN” arba „Network Settings”. Ten turėtų būti DNS nustatymų laukai. Kai kurie maršrutizatoriai turi paprastą sąsają su aiškiais laukais „Primary DNS” ir „Secondary DNS”, kiti – sudėtingesnę konfigūraciją. Principas tas pats – įvedate pageidaujamus DNS serverių adresus ir išsaugote pakeitimus.
Jei vis dėlto norite keisti DNS tik telefone ar planšetėje, procesas skiriasi priklausomai nuo platformos. Android įrenginiuose eikite į Wi-Fi nustatymus, ilgai paspauskite ant aktyvaus tinklo pavadinimo, pasirinkite „Modify network” arba „Advanced options” ir pakeiskite DNS nustatymus iš DHCP į Static. iOS įrenginiuose procesas panašus – Wi-Fi nustatymuose spustelėkite „i” simbolį šalia tinklo pavadinimo ir rankiniu būdu įveskite DNS serverius.
Vienas iš patogesnių būdų mobiliuose įrenginiuose – naudoti specialias aplikacijas, tokias kaip „1.1.1.1” (Cloudflare oficiali programa) arba „DNS Changer”. Jos leidžia greitai perjungti DNS serverius be gilaus kopimo į sistemos nustatymus, o kai kurios net siūlo VPN funkcionalumą papildomam saugumui.
Ar DNS keitimas tikrai pagreitina internetą
Dabar atėjo laikas atsakyti į pagrindinį klausimą – ar visa tai tikrai verta vargo? Trumpas atsakymas: taip, bet ne visada taip dramatiškai, kaip kai kurie šaltiniai žada.
Realybėje greičio padidėjimas priklauso nuo kelių veiksnių. Jei jūsų interneto paslaugų teikėjo DNS serveriai yra lėti (o daugelio Lietuvos regionuose taip ir yra), perėjimas prie Cloudflare ar Google DNS gali sutrumpinti svetainių įkėlimo laiką 20-40 procentų. Tai reiškia, kad puslapiai, kurie anksčiau kraudavosi 2-3 sekundes, dabar atsiranda per 1-1.5 sekundės. Skirtumas jaučiamas, ypač naršant intensyviai.
Tačiau jei jūsų ISP jau naudoja gerus DNS serverius arba jūsų kompiuteris turi stiprią DNS talpyklą, skirtumas bus minimalus. Taip pat svarbu suprasti, kad DNS pakeičia tik domenų vertimo greitį – pats duomenų perdavimo greitis lieka toks pat. Vadinasi, jei atsisiunčiate didelį failą ar žiūrite 4K vaizdo įrašą, DNS niekaip nepaveiks atsisiuntimo greičio.
Kur DNS keitimas tikrai padeda – tai naršant per daug skirtingų svetainių, kai kiekviena nauja svetainė reikalauja naujos DNS užklausos. Žurnalistai, tyrėjai, programuotojai ir kiti, kurie per dieną atidaro šimtus skirtingų nuorodų, pajus akivaizdų skirtumą. Taip pat pastebėsite pagerėjimą, jei dažnai lankotės tarptautinėse svetainėse – globalūs DNS serveriai paprastai turi geresnius ryšius su užsienio serveriais nei vietiniai.
DNS saugumas ir privatumas – apie ką verta pagalvoti
Greitis – tai tik viena medalio pusė. Kita, ne mažiau svarbi tema – kas mato, kokias svetaines lankote. Tradiciškai DNS užklausos vyksta nešifruotai, o tai reiškia, kad jūsų interneto paslaugų teikėjas, o kartais ir kiti tinkle esantys asmenys, gali matyti visus domenų pavadinimus, kuriuos užklausiate.
Cloudflare ir Quad9 pabrėžia, kad nefiks jūsų naršymo istorijos ir neparduoda duomenų trečiosioms šalims. Google, žinoma, yra reklamų kompanija, todėl kai kurie vartotojai vengia jų DNS dėl privatumo priežasčių, nors oficialiai Google teigia, kad DNS duomenų nenaudoja reklamų tikslinimui.
Dar saugesnė alternatyva – DNS over HTTPS (DoH) arba DNS over TLS (DoT). Šios technologijos šifruoja DNS užklausis, todėl niekas tinkle negali matyti, kokias svetaines lankote. Daugelis šiuolaikinių naršyklių, įskaitant Firefox ir Chrome, jau palaiko DoH. Firefox nustatymuose galite įjungti „DNS over HTTPS” ir pasirinkti norimą teikėją – Cloudflare paprastai yra numatytasis pasirinkimas.
Windows 11 taip pat turi integruotą DoH palaikymą. Kai nustatote DNS serverius, kaip aprašyta anksčiau, galite pažymėti varnelę „Preferred DNS encryption” ir pasirinkti „Encrypted only (DNS over HTTPS)”. Tai užtikrina, kad visos jūsų DNS užklausos bus šifruotos.
Tačiau būkite atsargūs su nemokamomis DNS aplikacijomis, ypač mobiliuose įrenginiuose. Kai kurios iš jų faktiškai veikia kaip VPN ir gali stebėti visą jūsų tinklo srautą, ne tik DNS užklausas. Visada skaitykite privatumo politiką ir rinkitės patikimus teikėjus.
Papildomi triukai DNS optimizavimui
Jei jau pakeitėte DNS serverius ir norite išspausti dar daugiau našumo, yra keletas papildomų gudrybių, kurias verta išbandyti.
DNS talpyklos valymas – kartais sena DNS talpykla gali sukelti problemų. Windows sistemoje atidarykite Command Prompt kaip administratorius ir įveskite komandą „ipconfig /flushdns”. Tai išvalys visus senus DNS įrašus ir privers sistemą gauti naujus. Tai ypač naudinga po DNS serverių pakeitimo arba jei pastebite, kad kai kurios svetainės neatsidaro, nors turėtų.
DNS prefetching – daugelis naršyklių turi funkciją, kuri iš anksto užklausia DNS informaciją apie nuorodas puslapyje, dar prieš jums jas paspaudžiant. Tai gali pagreitinti naršymą, bet kartais sukelia nereikalingų užklausų. Chrome ir Firefox turi šią funkciją įjungtą pagal nutylėjimą, bet galite ją valdyti per nustatymus.
Kelių DNS serverių naudojimas – kai kurios pažangesnės programos leidžia naudoti kelis DNS serverius vienu metu ir automatiškai renkasi greičiausią atsakymą. „DNS Jumper” Windows sistemoje arba „DNSCrypt” įvairiose platformose gali tai padaryti. Tai ypač naudinga, jei vienas serveris laikinai sulėtėja ar neveikia.
Vietinio DNS serverio sukūrimas – tikrai pažangiems vartotojams galima namuose paleisti savo DNS serverį naudojant „Pi-hole” ar panašią programinę įrangą. Tai ne tik pagreitina DNS užklausas (nes serveris yra jūsų vietiniame tinkle), bet ir leidžia blokuoti reklamas tinklo lygmenyje visiems įrenginiams.
Ką daryti, kai DNS keitimas nepadeda
Kartais pakeičiate DNS, bet internetas vis tiek lėtas. Tai nereiškia, kad DNS keitimas neveikia – tiesiog problema gali būti kitur.
Pirmiausiai, įsitikinkite, kad pakeitimai tikrai įsigaliojo. Windows sistemoje atidarykite Command Prompt ir įveskite „nslookup google.com”. Pamatysite, kuris DNS serveris atsako – jei tai vis dar jūsų ISP serveris, o ne tas, kurį nustatėte, reikia patikrinti nustatymus dar kartą. Kartais Windows užsispyrusiai naudoja senus nustatymus, kol nepaleidžiate kompiuterio iš naujo.
Jei DNS tikrai pasikeitė, bet greičio padidėjimo nėra, problema gali būti jūsų interneto ryšyje. Atlikite greičio testą (speedtest.net ar fast.com) ir patikrinkite, ar gaunate tą greitį, už kurį mokate. Jei ne, problema yra ISP pusėje arba jūsų tinklo įrangoje.
Kita dažna problema – perpildyta Wi-Fi. Jei gyvenant daugiabučiame name visi kaimynai naudoja tą patį Wi-Fi kanalą, jokia DNS optimizacija nepadės. Naudokite Wi-Fi analizės programas (pvz., „WiFi Analyzer” Android įrenginiuose) ir perjunkite maršrutizatorių į mažiau užimtą kanalą.
Taip pat verta patikrinti, ar jūsų kompiuteryje nėra kenkėjiškų programų. Kai kurie virusai ir reklamų programos specialiai lėtina interneto ryšį arba nukreipia DNS užklausas per savo serverius. Paleiskite antivirusinę programą ir įsitikinkite, kad sistema švari.
Kada DNS optimizavimas duoda didžiausią naudą
Baigiant šią DNS odisėją, verta apibendrinti, kam ir kada DNS optimizavimas tikrai apsimoka, o kada tai tik laiko švaistymas.
DNS keitimas labiausiai padeda tiems, kurie intensyviai naudoja internetą profesiniams tikslams – programuotojams, kurie nuolat tikrina dokumentaciją įvairiose svetainėse, žurnalistams, kurie tyrinėja dešimtis šaltinių, internetinių parduotuvių savininkams, kurie stebi konkurentus. Šiems žmonėms net 100-200 milisekundžių sutaupymas kiekvienoje užklausoje per dieną sudeda į kelis sutaupytus minutes, o per metus – valandas.
Taip pat DNS optimizavimas svarbus tiems, kurie gyvena regionuose su prastesne interneto infrastruktūra. Jei jūsų vietinis ISP turi lėtus DNS serverius (o daugelis mažesnių teikėjų turi), perėjimas prie Cloudflare ar Google DNS gali būti kaip naujo interneto įsigijimas. Skirtumas tikrai jaučiamas.
Privatumo entuziastams DNS keitimas su DoH ar DoT įjungimu yra būtinybė. Net jei greičio padidėjimas minimalus, šifruotų DNS užklausų naudojimas apsaugo jūsų naršymo įpročius nuo smalsių akių – ar tai būtų ISP, ar viešo Wi-Fi tinklo administratoriai.
Tačiau jei esate paprastas vartotojas, kuris daugiausia žiūri Netflix, skaito naujienas keliose mėgstamose svetainėse ir retkarčiais tikrina el. paštą, DNS optimizavimas gali ir neduoti pastebimo efekto. Jūsų naršyklės talpykla jau turi visų dažnai lankomų svetainių DNS įrašus, todėl naujos užklausos vyksta retai.
Galiausiai, DNS keitimas nėra stebuklingas sprendimas visiems interneto greičio problemoms. Tai vienas iš daugelio optimizavimo būdų, kuris veikia geriausia kartu su kitais – geru maršrutizatoriumi, tinkamu Wi-Fi kanalų valdymu, atnaujinta programine įranga ir, žinoma, kokybišku interneto ryšiu. Bet kaip pigus ir greitas būdas išspausti šiek tiek daugiau greičio iš esamo ryšio, DNS optimizavimas tikrai veikia ir verta bent išbandyti. Blogiausiu atveju praleisite 10 minučių nustatymams, geriausiu – pastebėsite, kad internetas tapo šiek tiek greitesnis ir maloniau naudotis.
