Kodėl dyzelino kaina tapo karšta diskusijų tema
Dyzelino kainos Lietuvoje per pastaruosius metus primena amerikietiškus kalnelius – tai šauna į viršų, tai vėl krenta žemyn. Vairuotojai prie degalinių stendų vis dažniau susimąsto, ar verta pilti pilną baką dabar, ar gal geriau palaukti. Tuo tarpu ekspertai, analizuojantys energetikos rinką, pateikia tokias skirtingas prognozes, kad galima pagalvoti, jog jie stebi visiškai skirtingas planetas.
Šiuo metu situacija yra ypač įdomi. Viena ekspertų grupė tvirtina, kad artimiausiomis savaitėmis dyzelinas turėtų pigti, kita – kad laukia naujas kainų šuolis. O eilinis vairuotojas lieka suglumęs viduryje, bandydamas suprasti, kas gi iš tikrųjų vyksta su degalų rinka. Realybė tokia, kad dyzelino kainos formavimuisi įtakos turi tiek daug veiksnių, jog net patys specialistai neretai klysta savo prognozėse.
Kas iš tikrųjų formuoja dyzelino kainą jūsų degalinėje
Daugelis žmonių mano, kad dyzelino kaina priklauso tik nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Tai tiesa, bet tik iš dalies. Naftos kaina – tai lyg pagrindas, ant kurio statomas visas kainų pastatas, bet pats pastatas turi dar daug aukštų.
Pirma, reikia suprasti, kad žalia nafta ir dyzelinas – tai ne tas pats. Nafta turi būti perdirbta, o perdirbimo pajėgumai Europoje riboti. Kai kurios naftos perdirbimo gamyklos dirba ne visu pajėgumu, kitos – atlieka planines profilaktikas. Štai 2024 metų pavasarį kelios stambios Europos rafinuoklės buvo sustabdytos remontui, ir tai iškart atsispindėjo dyzelino kainose.
Antra, logistika. Dyzelinas į Lietuvą dažniausiai atvežamas iš Baltarusijos (nors šis kanalas pastaruoju metu susiaurėjo dėl sankcijų), Lenkijos ar jūriniu transportu iš kitų šalių. Transportavimo kaštai, draudimas, sandėliavimas – visa tai prideda centus prie galutinės kainos.
Trečia, valiutos kursas. Nafta prekiaujama doleriais, o mes perkame už eurus. Kai doleris stiprėja, dyzelinas mums automatiškai brangsta, net jei naftos kaina lieka ta pati. Štai tokia matematika.
Optimistų stovykla: kodėl dyzelinas turėtų pigti
Ekspertai, prognozuojantys dyzelino kainų mažėjimą, remiasi keliais argumentais, kurie, tiesą sakant, skamba gana įtikinamai. Pirmiausia – pasaulinė ekonomikos lėtėja. Kinija, kuri yra didžiausia naftos vartotoja pasaulyje, šiemet rodo silpnesnius ekonomikos augimo rodiklius nei tikėtasi. Mažesnis ekonomikos aktyvumas reiškia mažesnę paklausą dyzelinui – pramonė, transportas, statyba veikia ne tokiu intensyvumu.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) savo paskutiniuose pranešimuose nurodė, kad 2024-ųjų antroje pusėje tikimasi naftos pasiūlos pertekliaus. OPEC+ šalys, nors ir bando riboti gavybą, susiduria su vidine įtampa – kai kurios šalys slapta viršija jiems nustatytas kvotas, nes jiems reikia pinigų biudžetams.
Be to, Jungtinėse Valstijose skalūnų naftos gavyba išlieka stabili. Amerikiečiai tapo naftos eksportuotojais, ir jų produkcija padeda stabilizuoti pasaulinę rinką. Kai rinkoje yra daugiau prekės, kainos natūraliai krenta – elementari ekonomikos taisyklė.
Dar vienas veiksnys – žiemos pabaiga ir pavasaris. Šiltuoju sezonu šildymo poreikiai sumažėja, o tai reiškia mažesnę paklausą dyzelinui ir mazutui. Degalinių operatoriai taip pat mini, kad konkurencija Lietuvos rinkoje yra gana intensyvi, todėl didelės kainų šuoliai būtų nepalankūs verslui.
Pesimistų argumentai: kodėl verta ruoštis kainų šuoliui
Kita ekspertų grupė žiūri į situaciją visiškai kitaip. Jų argumentai taip pat turi svorį. Pirmiausia – geopolitinė įtampa. Rusijos ir Ukrainos karas tęsiasi, o tai reiškia nuolatinę riziką tiekimo grandinėms. Bet koks incidentas – ar tai būtų ataka prieš naftos infrastruktūrą, ar naujos sankcijos – gali akimirksniu pakeisti situaciją rinkoje.
OPEC+ šalys, ypač Saudo Arabija, yra suinteresuotos aukštesnėmis kainomis. Jų biudžetai priklauso nuo naftos pajamų, ir dabartinės kainos ne visada atitinka jų lūkesčius. Jei jie nuspręstų dar labiau apriboti gavybą, kainos kiltų neišvengiamai.
Yra ir techninių aspektų. Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai degalams nuolat griežtėja. Perdirbimo įmonės turi investuoti į naują įrangą, o tai kelia savikainą. Be to, kelios senosios rafinuoklės Europoje buvo uždarytos kaip nerentabilios, o naujų niekas nestato. Tai reiškia, kad Europa tampa vis labiau priklausoma nuo importo.
Analitikai iš energetikos konsultacijų bendrovių taip pat atkreipia dėmesį į sezoninį faktorių – vasara. Nors žiemą dyzelino reikia šildymui, vasarą jis reikalingas žemės ūkiui. Prasidėjus sėjos ir derliaus nuėmimo sezonui, paklausa žemės ūkio technikai šauna į viršų, o tai gali stumti kainas aukštyn.
Ką rodo realūs skaičiai ir statistika
Pažvelgus į konkrečius duomenis, situacija atrodo taip: 2024 metų pradžioje dyzelino litras Lietuvoje kainavo vidutiniškai 1,35-1,45 euro. Pavasario viduryje kainos šiek tiek nukrito iki 1,30-1,40 euro. Tai maždaug 5-7 procentų kritimas, kuris daugeliui vairuotojų buvo pastebimas.
Tačiau palyginus su 2022 metų kainomis, kai dyzelinas viršijo 2 eurų ribą, dabartinės kainos atrodo gana priimtinos. Problema ta, kad žmonės greitai pripranta prie naujų realijų ir palygina ne su ekstremaliais laikotarpiais, o su tuo, kas buvo prieš mėnesį ar du.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad transporto išlaidos sudaro apie 15 procentų vidutinio lietuvio šeimos biudžeto. Tai nėra mažai. Todėl net 10 centų svyravimas dyzelino kainoje per mėnesį gali reikšti papildomus 10-15 eurų išlaidų šeimai, kuri daug važinėja.
Įdomu tai, kad Lietuvoje dyzelino kaina istoriškai buvo šiek tiek žemesnė nei Latvijoje ar Estijoje, bet aukštesnė nei Lenkijoje. Tai susiję su skirtinga mokesčių politika ir logistikos sąnaudomis. Pasienyje su Lenkija esančios degalinės dažnai siūlo žemesnes kainas, nes konkuruoja su lenkiškais kainynais.
Kaip elgtis vairuotojams šioje neapibrėžtoje situacijoje
Suprantu, kad daugelis skaito šį straipsnį tikėdamiesi gauti aiškų atsakymą: pirkti dabar ar laukti? Deja, tokio atsakymo niekas negali duoti su šimtaprocentine tikimybe. Bet yra keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti optimizuoti degalų išlaidas.
Pirma, stebėkite tendencijas. Yra keletas programėlių ir svetainių, kurios renka duomenis apie degalų kainas skirtingose degalinėse. Jei pastebite, kad kainos pradeda kristi kelias savaites iš eilės, galbūt verta nepilti pilno bako, o laukti tolesnio kritimo. Ir atvirkščiai – jei matote augimo tendenciją, geriau užsipildyti iš anksto.
Antra, nevaržykite toli dėl 2-3 centų skirtumo. Kartais žmonės važiuoja 20 kilometrų į pigesnę degalinę, bet papildomai suvartoja tiek degalų, kad jokios ekonomijos nelieka. Skaičiuokite realią naudą.
Trečia, lojalumo programos. Daugelis degalinių tinklų siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams. 3-5 centai nuolaida litrui per metus gali sutaupyti nemažai pinigų. Tiesa, neverta tapti įkaitu vienos degalinės, jei šalia yra pigesnė alternatyva.
Ketvirta, vairavimo stilius. Tai gali skambėti kaip banalybė, bet agresyvus vairavimas gali padidinti degalų sąnaudas 20-30 procentų. Ramesnė vairavimo maniera, tinkamas padangų slėgis, nenešiojimas nereikalingų daiktų bagažinėje – visa tai realiai mažina sąnaudas.
Ką sako vyriausybė ir reguliuotojai
Lietuvos vyriausybė degalų kainų tiesiogiai nereguliuoja – rinka yra laisva. Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija stebi situaciją ir tikrina, ar nėra nesąžiningos kainų manipuliacijos ar kartelinio susitarimo tarp degalinių tinklų.
2023 metais buvo atlikta keletas patikrinimų, bet jokių rimtų pažeidimų nebuvo nustatyta. Degalinių atstovai tvirtina, kad jų maržos yra gana kuklios – apie 5-8 centus litrui, o didžiąją kainos dalį sudaro pati produkcija ir akcizai.
Akcizai – tai atskira tema. Lietuvoje dyzelino akcizas yra apie 0,33 euro litrui, plius PVM. Tai reiškia, kad iš 1,40 euro kainos maždaug 0,55-0,60 euro sudaro mokesčiai. Vyriausybė kartais svarsto akcizų mažinimą kritiniais momentais, bet tai nėra lengvas sprendimas, nes biudžetas netenka pajamų.
Europos Sąjunga taip pat svarsto įvairius mechanizmus, kaip stabilizuoti degalų kainas, bet kol kas konkretūs sprendimai nepriimti. Diskutuojama apie bendrus naftos pirkimus, strateginių atsargų naudojimą ir kitus instrumentus.
Į ką verta atsižvelgti planuojant biudžetą
Jei esate verslininkas, kuriam transporto išlaidos sudaro reikšmingą biudžeto dalį, arba tiesiog daug važinėjate asmeniniais tikslais, verta turėti planą B. Ekspertų nuomonių išsisklaidymas rodo, kad situacija tikrai neaiški, o tai reiškia galimus staigius pokyčius.
Vienas protingas sprendimas – numatyti biudžete kiek didesnę sumą degalams nei šiuo metu reikia. Jei kainos kris, sutaupysite, jei kils – nepatirsite finansinio streso. Verslo atveju galima svarstyti apie dalį transporto priemonių perjungimą į alternatyvius degalus, nors tai ilgalaikė strategija.
Dar vienas aspektas – elektromobiliai. Nors jų įsigijimo kaina vis dar aukšta, eksploatacijos sąnaudos yra gerokai mažesnės. Jei planuojate keisti automobilį artimiausioje ateityje, verta rimtai apsvarstyti elektrinę ar hibridinę alternatyvą. Dyzelino kainų nepastovumas gali būti papildomas argumentas tokiam sprendimui.
Taip pat neverta pamiršti, kad ilgalaikėje perspektyvoje Europos Sąjunga siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai reiškia, kad dyzelino paklausa ateityje mažės, bet kartu gali mažėti ir investicijos į perdirbimo pajėgumus, kas gali kelti kainas. Paradoksalu, bet tokia realybė.
Realistiškas žvilgsnis į artimiausią ateitį
Apibendrinant visą šią informaciją, galima pasakyti, kad tikėtis dramatiškai pigesnio dyzelino artimiausiais mėnesiais yra per optimistiška. Tačiau ir katastrofinių kainų šuolių, panašių į 2022 metų pavasarį, taip pat neturėtų būti, jei neįvyks kokių nors ekstremalių geopolitinių įvykių.
Realisčiausias scenarijus – kainos svyruos 1,30-1,50 euro koridoriuje, priklausomai nuo sezono, naftos rinkos situacijos ir valiutos kurso. Vasaros mėnesiais gali būti nedidelis kainų kilimas dėl padidėjusios paklausos, rudenį – vėl stabilizacija.
Vairuotojams svarbu suprasti, kad dyzelino kaina nėra atsitiktinis skaičius, o sudėtingos globalios sistemos rezultatas. Negalime jos kontroliuoti, bet galime protingai planuoti savo išlaidas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Galbūt verta mažiau laiko praleisti ieškant pigesnės degalinės ir daugiau – optimizuojant savo vairavimo įpročius bei transporto poreikius.
Ekspertai ir toliau nesutars – tai normalu, nes kiekvienas žiūri iš savo perspektyvos ir remiasi skirtingais duomenimis. Mums, eiliniams vartotojams, lieka stebėti situaciją, priimti protingus sprendimus ir nepanikuoti dėl trumpalaikių svyravimų. Dyzelinas brangs ir pigs – taip buvo visada, taip bus ir ateityje. Svarbu ne prognozuoti kiekvieną centą, o turėti finansinį atsparumą bet kokiai situacijai.
