Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje dažnai tampa karštų diskusijų objektu, ypač kiekvienų metų pradžioje, kai „Sodra“ išsiunčia pranešimus tūkstančiams gyventojų apie automatinį įtraukimą į II pakopos pensijų fondus. Nors pagrindinis reformos tikslas yra užtikrinti orias pajamas senatvėje ir sumažinti priklausomybę tik nuo valstybinės socialinio draudimo pensijos, daugelis žmonių susiduria su dilema: kaupti papildomai ar pasikliauti esamomis pajamomis. Finansinis raštingumas šioje srityje yra būtinas, nes sprendimas dalyvauti kaupime, jį sustabdyti ar visiškai atsisakyti gali turėti ilgalaikių pasekmių asmeniniams finansams ne tik šiandien, bet ir po kelių dešimtmečių. Ekspertai pabrėžia, kad impulsyvūs sprendimai čia netinka – būtina suprasti ne tik techninius sustabdymo žingsnius, bet ir tai, ko atsisakote pasirinkę vieną ar kitą kelią.
Kaip veikia automatinis įtraukimas ir kodėl tai vyksta
Prieš pradedant kalbėti apie kaupimo stabdymą, svarbu suprasti mechanizmą, kodėl gyventojai apskritai yra įtraukiami į sistemą. Valstybė, siekdama skatinti žmones rūpintis savo ateitimi, taiko automatinio įtraukimo modelį. Tai liečia tuos asmenis, kurie yra jaunesni nei 40 metų, turi draudžiamųjų pajamų ir iki šiol nekaupia papildomai. Kas trejus metus tokie asmenys gauna pranešimą apie įtraukimą.
Jei asmuo nusprendžia nieko nedaryti, jis automatiškai tampa pensijų fondo dalyviu. Tuomet įsigalioja tokia įmokų formulė:
- 3 proc. nuo asmens darbo užmokesčio (bruto) pervedama į pensijų fondą.
- 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prideda valstybė kaip paskatą.
Būtent ši valstybės paskata yra vienas pagrindinių argumentų, kodėl finansų konsultantai dažnai rekomenduoja nenutraukti kaupimo. Visgi, gyvenimiškos situacijos būna įvairios, ir kartais žmonėms prireikia visų savo gaunamų pajamų čia ir dabar.
Būdai sustabdyti kaupimą: nuo atsisakymo iki „atostogų“
Norint sustabdyti lėšų pervedimą į II pakopos pensijų fondus, būtina atskirti dvi skirtingas situacijas: kai esate tik įtraukiamas į sistemą ir kai jau kaupiate kurį laiką. Veiksmų eiga ir galimybės šiais atvejais skiriasi iš esmės.
1. Atsisakymas įtraukimo etape
Jei gavote pranešimą iš „Sodros“ apie įtraukimą į kaupimą, turite ribotą laiką apsispręsti – paprastai iki tų pačių metų birželio 30 dienos. Tai yra „auksinis langas“, kurio metu atsisakymas yra paprasčiausias ir neturi jokių ilgalaikių įsipareigojimų.
Procesas atrodo taip:
- Prisijunkite prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams (egds.sodra.lt).
- Susiraskite skiltį, skirtą pensijų kaupimui arba gautus pranešimus.
- Pasirinkite opciją atsisakyti dalyvavimo kaupime.
- Patvirtinkite savo pasirinkimą.
Jei šį terminą praleisite, sistema jus užregistruos automatiškai, ir „Sodra“ pradės nuskaičiuoti įmokas nuo jūsų atlyginimo. Tuomet visiškai pasitraukti iš sistemos taps itin sudėtinga, praktiškai neįmanoma iki pat pensinio amžiaus, išskyrus retas išimtis.
2. Laikinas įmokų sustabdymas (kreditavimo atostogos)
Asmenims, kurie jau kaupia pensiją (nesvarbu, ar buvo įtraukti automatiškai ir neatsisakė, ar pasirašė sutartį patys), įstatymas numato galimybę laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Tai vadinama „pensijų kaupimo atostogomis“. Svarbu žinoti, kad šia galimybe galima pasinaudoti bet kada, tačiau yra nustatytas limitas.
Sustabdyti įmokas galima ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laikotarpį. Tai nereiškia, kad privalote imti visus metus iš karto. Galite stabdyti mokėjimus keliems mėnesiams, vėliau vėl kaupti, ir vėl stabdyti, kol išnaudosite 12 mėnesių limitą.
Norint pasinaudoti šia pertrauka, reikia kreiptis ne į „Sodrą“, bet tiesiogiai į savo pensijų kaupimo bendrovę. Tai galima padaryti prisijungus prie savo pensijų fondo savitarnos arba nuvykus į klientų aptarnavimo skyrių. Sustabdžius įmokas:
- Nuo jūsų atlyginimo nebus nuskaičiuojami 3 proc.
- Valstybė nustos pervesti papildomą 1,5 proc. skatinamąją įmoką.
- Jau sukaupta suma liks fonde ir toliau bus investuojama (jos vertė kils arba kris priklausomai nuo rinkos rezultatų).
- Jokie administravimo mokesčiai nuo sukauptos sumos paprastai nenutraukiami (išskyrus turto valdymo mokestį, kuris yra įskaičiuotas į vieneto vertę).
Finansinės pasekmės: ką prarandate sustabdę kaupimą?
Ekspertai vienbalsiai teigia, kad sprendimas stabdyti kaupimą turi savo kainą. Nors trumpuoju laikotarpiu jūsų disponuojamos pajamos padidėja (gaunate keliasdešimt eurų daugiau „į rankas“), ilguoju laikotarpiu praradimai gali būti reikšmingi dėl sudėtinių palūkanų efekto.
Valstybės paramos praradimas. Tai yra tiesioginis finansinis nuostolis. Kiekvieną mėnesį, kai nemokate įmokų, negaunate ir valstybės priedo (1,5 proc. nuo VDU). Skaičiuojant vidutinį atlyginimą, tai gali sudaryti apie 25–30 eurų per mėnesį, arba virš 300 eurų per metus „dovanotų“ pinigų, kurie galėtų dirbti jūsų naudai investiciniuose fonduose.
Investicinės grąžos sumažėjimas. Investavime svarbiausias faktorius yra laikas. Net ir nedidelė suma, neinvestuota šiandien, po 20 ar 30 metų gali virsti dideliu praradimu. Praleidus metus kaupimo, galutinė sukaupta suma pensijos metu gali būti keliais tūkstančiais eurų mažesnė, priklausomai nuo rinkų grąžos.
Infliacijos poveikis. Pinigai, kuriuos „sutaupote“ nemokėdami į pensijų fondą ir išleidžiate einamosioms reikmėms, dažniausiai yra suvartojami. Tuo tarpu pensijų fonduose esančios lėšos yra investuojamos siekiant aplenkti infliaciją. Sustabdžius kaupimą, jūs prarandate vieną iš instrumentų kovoti su pinigų nuvertėjimu ilgalaikėje perspektyvoje.
Ar galima visiškai nutraukti sutartį ir pasiimti pinigus?
Tai yra vienas dažniausiai užduodamų ir daugiausiai nusivylimo keliančių klausimų. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos įstatymus, II pakopos pensijų kaupimo sutarties nutraukti ir pasiimti pinigų negalima, kol nesulauksite pensinio amžiaus. Konstitucinis Teismas yra nagrinėjęs šį klausimą, ir nors diskusijos politiniame lygmenyje vyksta nuolat, esminiai principai išlieka griežti.
Vienintelė išimtis, leidžianti pasinaudoti sukauptomis lėšomis anksčiau laiko, yra paties dalyvio mirtis (pinigai paveldimi) arba nustatytas tam tikras netekto darbingumo lygis (neįgalumas), kai asmuo nebegali dirbti. Visais kitais atvejais – ar tai būtų būsto pirkimas, ar darbo netekimas, ar tiesiog noras investuoti savarankiškai – pinigai lieka „užrakinti“ fonde iki senatvės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu sustabdyti kaupimą ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui?
Pagal dabartinį įstatymą – ne. 12 mėnesių yra maksimalus „atostogų“ laikotarpis per visą kaupimo laiką. Išnaudojus šį limitą, įmokos vėl bus automatiškai nuskaičiuojamos, nebent pasikeis įstatyminė bazė.
Kas nutinka su mano pinigais, jei emigruoju?
Emigracija nėra pagrindas nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus. Jūsų sukauptos lėšos lieka pensijų fonde Lietuvoje ir toliau yra investuojamos. Kai sulauksite pensinio amžiaus, galėsite kreiptis dėl išmokos, net jei gyvensite užsienyje.
Ar galiu sumažinti įmokos dydį, vietoj to, kad stabdyčiau kaupimą?
Šiuo metu sistema yra gana nelanksti – kaupiama pagal formulę 3+1,5. Nėra numatyta galimybė savarankiškai sumažinti procentinę dalį (pavyzdžiui, iki 1 proc.), nebent politikai ateityje priimtų atitinkamus įstatymo pakeitimus.
Ar sukaupti pinigai yra paveldimi?
Taip, tai yra vienas didžiausių II pakopos privalumų lyginant su „Sodros“ pensija. Jei dalyvis miršta nesulaukęs pensijos arba jau būdamas pensininku (priklausomai nuo pasirinkto išmokų būdo), sukauptos lėšos yra paveldimos artimųjų.
Ilgalaikė perspektyva ir ekspertų patarimai
Sprendžiant dėl pensijų kaupimo stabdymo, ekspertai pataria nepasiduoti emocijoms ar trumpalaikiams finansiniams sunkumams, jei jie nėra kritiniai. Pensijų kaupimas yra maratonas, o ne sprintas. Laikinas rinkų svyravimas (kai fondų vertė krenta) dažnai gąsdina gyventojus ir skatina stabdyti įmokas, tačiau istoriškai tai yra pats blogiausias laikas trauktis. Pirkdami fondų vienetus, kai rinkos krenta, jūs gaunate jų daugiau už tą pačią sumą, o rinkoms atsigavus, tai generuoja didžiausią grąžą.
Jei visgi nusprendžiate stabdyti kaupimą, rekomenduojama tai daryti sąmoningai, turint aiškų planą, kur panaudosite atsilaisvinusias lėšas. Tačiau jei tikslas yra tiesiog padidinti vartojimą, rizikuojate savo finansiniu saugumu senatvėje. Demografinės prognozės Lietuvai nėra palankios – visuomenė sensta, ir tikėtina, kad valstybinė „Sodros“ pensija ateityje sudarys vis mažesnę dalį buvusio atlyginimo. Todėl papildomas kaupimas, net ir su visais sistemos trūkumais, išlieka vienu efektyviausių būdų užsitikrinti oresnę senatvę.
