Atšilus orams ir gamtai nusispalvinus žaliai, daugelis iš mūsų skuba džiaugtis miškais, parkais ar sodybomis, tačiau kartu su pavasariu prabunda ir vieni pavojingiausių kraują siurbiančių parazitų – erkės. Lietuva patenka į didelės rizikos zoną, kurioje tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra viena didžiausių Europoje. Nors pati erkė yra mažytė ir iš pažiūros nekalta, jos įkandimas gali sukelti rimtų, ilgalaikių sveikatos sutrikimų, tokių kaip Laimo liga ar erkinis encefalitas. Dažnai žmonės net nepastebi, kada įvyko kontaktas, nes erkių seilėse yra nuskausminamųjų medžiagų, todėl parazitas gali išbūti įsisiurbęs kelias dienas. Gebėjimas laiku atpažinti įkandimą, taisyklingai pašalinti erkę ir žinoti, kokie simptomai signalizuoja apie pavojų, yra gyvybiškai svarbus kiekvienam, mėgstančiam laiką leisti gamtoje.
Kaip atpažinti erkės įkandimą ir kuo jis skiriasi nuo kitų vabzdžių
Daugeliui kyla klausimas, kaip atskirti erkės įkandimą nuo uodo, vapsvos ar aklojo gylio paliktos žymės. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad erkė dažniausiai lieka odoje. Uodai ar bimbalai įkanda, pasisotina ir nuskrenda, palikdami niežtintį gumbelį. Tuo tarpu erkė, suradusi tinkamą vietą (dažniausiai tai būna plonos odos zonos: kirkšnys, pažastys, pakinkliai, sritis už ausų ar kaklas), įsisiurbia ir lieka ten maitintis.
Vizualiai įsisiurbusi erkė atrodo kaip mažas, tamsus apgamas ar svetimkūnis, prilipęs prie odos. Jei erkė dar nesimaitino ilgai, ji bus plokščia ir maža, maždaug 2–3 milimetrų dydžio. Tačiau prisisiurbusi kraujo, ji gali išsipūsti iki žirnio dydžio ir tapti pilkšva ar balsva. Aplink įkandimo vietą dažnai atsiranda nedidelis, maždaug 1 cento monetos dydžio paraudimas. Tai yra normali organizmo reakcija į svetimkūnį ir vabzdžio seiles, panašiai kaip įkandus uodui. Svarbu suprasti, kad šis nedidelis pirminis paraudimas dar nereiškia Laimo ligos, jei jis neplinta ir išnyksta per kelias dienas po erkės pašalinimo.
Taisyklingas erkės ištraukimas: žingsnis po žingsnio
Radus įsisiurbusią erkę, svarbiausia taisyklė – veikti greitai. Tyrimai rodo, kad Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) dažniausiai perduodami per 24–48 valandas, todėl kuo greičiau pašalinsite parazitą, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti šia bakterine infekcija. Visgi, erkinio encefalito virusas perduodamas beveik akimirksniu, vos tik erkė įsisiurbia, nes jis yra parazito seilių liaukose.
Norėdami saugiai pašalinti erkę, vadovaukitės šia instrukcija:
- Naudokite tinkamus įrankius. Geriausia naudoti pincetą smailiais galais arba specialų erkių traukiklį, kurį galima įsigyti vaistinėje. Venkite traukti erkę pirštais, nes taip galite ją suspausti ir sušvirkšti jos turinį į savo organizmą.
- Suimkite kuo arčiau odos. Stenkitės sučiupti erkę už galvutės, kuo arčiau jūsų odos paviršiaus. Niekada neimkite už pilvelio, nes paspaudus pilvą, į žaizdą gali patekti užkrėsti skysčiai.
- Traukite tolygiai. Lėtu, bet tvirtu judesiu traukite erkę tiesiai į viršų. Nereikia sukioti, „atsukinėti” prieš laikrodžio rodyklę ar draskyti. Sukiojimas padidina tikimybę, kad erkės galvutė nutrūks ir liks odoje.
- Dezinfekuokite. Ištraukę erkę, įkandimo vietą nuplaukite vandeniu su muilu ir dezinfekuokite spiritu ar jodo tirpalu. Taip pat nusiplaukite rankas.
- Sunaikinkite erkę. Ištrauktą parazitą geriausia sudeginti, įmesti į spiritą arba nuleisti unitaze. Netraiškykite erkės pirštais.
Griežtai draudžiama tepti erkę riebalais, aliejumi, kremu ar laku prieš ją traukiant. Senas mitas teigia, kad taip erkė „uždus” ir išlįs pati. Realybėje, pajutusi dusulį, erkė patiria stresą ir į žaizdą išskiria dar daugiau nuodingų seilių bei skrandžio turinio, taip padidindama infekcijos riziką.
Laimo liga: migruojanti eritema ir kiti požymiai
Laimo liga (boreliozė) yra dažniausia erkių platinama liga Lietuvoje. Jos klastingumas slypi tame, kad simptomai gali pasireikšti ne iš karto. Inkubacinis periodas gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesio ar net ilgiau.
Specifiškiausias Laimo ligos simptomas yra migruojanti eritema (Erythema migrans). Tai odos bėrimas, kuris atsiranda erkės įkandimo vietoje. Kaip jį atpažinti?
- Bėrimas atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po įkandimo (kartais anksčiau ar vėliau).
- Dėmė palaipsniui plečiasi ir gali pasiekti 5 cm ar didesnį skersmenį.
- Dažnai (bet ne visada) bėrimas primena taikinį: centras būna raudonas arba blyškus, tuomet eina blyškesnis žiedas, o kraštai vėl ryškiai raudoni.
- Bėrimas dažniausiai neskausmingas ir neniežti, todėl, jei jis yra sunkiai matomoje vietoje (pvz., nugaroje), žmogus gali jo net nepastebėti.
Be bėrimo, gali pasireikšti ir bendri negalavimo simptomai: nuovargis, galvos skausmas, sąnarių ir raumenų skausmai, nedidelis karščiavimas. Svarbu žinoti, kad apie 20–30% užsikrėtusiųjų bėrimo neturi visai, todėl vien šiuo požymiu pasikliauti negalima.
Erkinis encefalitas: simptomai ir eiga
Skirtingai nei Laimo liga, kurią sukelia bakterijos ir kuri gydoma antibiotikais, erkinis encefalitas yra virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Specifinio vaisto nuo šio viruso nėra – gydomi tik simptomai, todėl ši liga yra ypač pavojinga.
Erkinio encefalito eiga dažniausiai yra dvibangė:
- Pirmoji banga: Prasideda praėjus 1–2 savaitėms po įkandimo. Simptomai labai primena gripą: pakyla temperatūra, skauda galvą, „laužo” kaulus, jaučiamas bendras silpnumas. Ši fazė trunka apie savaitę. Po to žmogus pasijunta geriau – tai vadinamasis „tariamas pasveikimas”.
- Antroji banga: Maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų po 2–4 savaičių ramybės periodo virusas ataca smegenis. Pakyla labai aukšta temperatūra (iki 39–40°C), atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando sustingimas, sąmonės sutrikimai, pusiausvyros praradimas.
Antroji stadija reikalauja skubios hospitalizacijos. Pasekmės gali būti ilgalaikės: nuo lėtinių galvos skausmų, dėmesio sutrikimų iki paralyžiaus ar negalios.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Ne dėl kiekvieno erkės įkandimo reikia bėgti pas gydytoją tą pačią dieną, tačiau būtina atidžiai stebėti savo savijautą. Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus būtina šiais atvejais:
- Jei nepavyksta pačiam pilnai pašalinti erkės ir prasideda lokalus uždegimas (pūliavimas, stiprus tinimas).
- Jei įkandimo vietoje atsiranda raudona, plečianti dėmė (migruojanti eritema). Net jei dėmė atsirado kitoje kūno vietoje, o ne ten, kur buvo įsisiurbusi erkė, tai vis tiek gali būti Laimo ligos požymis.
- Jei per mėnesį po įkandimo (arba po buvimo gamtoje, net jei erkės nepastebėjote) atsiranda į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai.
- Jei pasireiškia neurologiniai simptomai: galvos svaigimas, sprando raumenų įtempimas, šviesos baimė.
Gydytojas įvertins simptomus ir, esant reikalui, paskirs kraujo tyrimus. Svarbu žinoti, kad kraujo tyrimus dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito daryti iš karto po įkandimo yra netikslinga, nes organizmas dar nebūna pagaminęs antikūnų. Rekomenduojama palaukti bent 2–3 savaites (Laimo ligos atveju) arba kol pasireikš simptomai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kiekviena erkė yra užkrėsta ir platina ligas?
Ne, ne kiekviena erkė nešioja ligų sukėlėjus. Tačiau vizualiai atskirti užkrėstą erkę nuo sveikos neįmanoma. Lietuvoje užkrėstumas tam tikruose regionuose yra labai didelis, todėl su kiekviena erke reikia elgtis taip, lyg ji būtų potencialiai pavojinga.
Ką daryti, jei traukiant erkę odoje liko jos galvutė?
Nereikėtų panikuoti. Erkės galvutė pati savaime ligų neplatina (jei pilvelis pašalintas). Tai tiesiog svetimkūnis, kaip rakštis. Galite pabandyti ją ištraukti sterilia adata, bet jei nepavyksta – palikite. Organizmas pats ją pašalins arba ji iškris kartu su gyjančia oda. Svarbiausia dezinfekuoti tą vietą, kad neprasidėtų bakterinė odos infekcija.
Ar verta nešti ištrauktą erkę į laboratoriją tyrimams?
Dauguma medikų to nerekomenduoja. Net jei tyrimai parodys, kad erkė turėjo borelijų, tai nereiškia, kad ji spėjo jus užkrėsti. Ir atvirkščiai – neigiamas atsakymas gali suteikti klaidingą saugumo jausmą. Geriau stebėti savo sveikatą, o ne tirti erkę.
Ar persirgus Laimo liga įgyjamas imunitetas?
Deja, ne. Laimo liga galima susirgti pakartotinai, jei vėl įkanda užkrėsta erkė. Tuo tarpu persirgus erkiniu encefalitu, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.
Erkinio encefalito vakcina ir prevencija
Nors nuo Laimo ligos skiepų nėra, nuo erkinio encefalito apsisaugoti galima labai efektyviai – pasiskiepijus. Vakcinacijos efektyvumas siekia iki 99%.
Pilną vakcinacijos schemą sudaro trys dozės. Pirmosios dvi dozės, suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, suformuoja imunitetą, kuris apsaugo vienam sezonui. Trečioji dozė suleidžiama po 5–12 mėnesių ir pratęsia imunitetą 3 metams. Vėliau reikalingos sustiprinančios dozės kas 3–5 metus. Pradėti skiepytis geriausia žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės dar nėra aktyvios, tačiau „pagreitinta” skiepijimo schema galima ir prasidėjus šiltajam sezonui.
Be skiepų, svarbi ir fizinė apsauga. Einant į mišką rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius (ant jų lengviau pastebėti ropojančią erkę), ilgas kelnes sukišti į kojines, dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis. Taip pat patartina naudoti repelentus, skirtus apsaugai nuo erkių (ieškokite priemonių su DEET arba ikaridinu). Grįžus iš gamtos būtina atidžiai apžiūrėti visą kūną, nepamirštant plaukuotosios galvos dalies, ir nusiprausti po dušu – vandens srovė gali nuplauti dar neįsisiurbusias erkes. Nuolatinis budrumas ir tinkamos apsaugos priemonės yra geriausias būdas išvengti nemalonių ir pavojingų pasekmių.
