Kai žalias draugas ima protestuoti
Fikusas namuose – tai klasika, kuri niekada neišeina iš mados. Tačiau šis, atrodytų, nekomplikusas augalas kartais pradeda elgtis tarsi kaprizingas vaikas: meta lapus, gelsta, atrodo liūdnas ir nuvargęs. Jei jūsų fikusas pradėjo intensyviai skirtis su savo žalumu, nereikia iš karto panikuoti ir galvoti, kad esate blogas augalų tėvas ar motina. Dažniausiai tai yra aiškus signalas, kad kažkas aplinkoje ar priežiūroje negerai.
Fikusai – gana jautrūs augalai, nors daugelis mano priešingai. Jie mėgsta stabilumą, nuoseklumą ir nenori staigių pokyčių. Kai kurie žmonės juokauja, kad fikusas yra kaip katė – gyvenantis savo gyvenimą ir reikalaujantis, kad viskas būtų tiksliai taip, kaip jam patinka. Šiame straipsnyje išnagrinėsime septynias pagrindines priežastis, kodėl jūsų fikusas gali mesti lapus, ir svarbiausia – ką su tuo daryti.
Persikėlimas ir streso faktorius
Viena dažniausių priežasčių, kodėl fikusas pradeda mesti lapus, yra paprasčiausias stresas dėl vietos keitimo. Ar neseniai įsigijote augalą? Ar perkėlėte jį iš vienos kambario vietos į kitą? O gal tiesiog pasukote vazoną kita puse? Visi šie veiksmai fikusui gali atrodyti kaip apokalipsė.
Fikusai turi unikalią savybę – jie prisitaiko prie konkretaus apšvietimo kampo ir intensyvumo. Kai augalas stovi vienoje vietoje, jo lapai orientuojasi taip, kad maksimaliai efektyviai gautų šviesą. Staigiai pakeitus padėtį, augalas patiria šoką ir gali nuspręsti, kad senųjų lapų jam nebereikia, nes jie vis tiek nebeveikia efektyviai naujoje vietoje.
Ką daryti? Pirma, supraskite, kad tam tikras lapų kritimas po persikėlimo yra normalus. Jei augalas per kelias savaites numeta 10-20 procentų lapų, tai dar nėra katastrofa. Antra, radę fikusui gerą vietą, palikite jį ten ramybėje bent kelis mėnesius. Trečia, jei tikrai reikia perkelti, darykite tai palaipsniui – per kelias dienas po truputį stumkite vazoną link naujos vietos.
Laistymo chaosas: per daug arba per mažai
Laistymas – tai tema, kuri sukelia daugiausia klausimų ir klaidų. Fikusai nemėgsta nei sausros, nei pelkės savo vazone. Problema ta, kad skirtingose aplinkose, skirtingo dydžio vazonuose ir skirtingais metų laikais laistymo poreikiai kardinaliai skiriasi.
Perlaistymas yra daug pavojingesnis nei nepakankamas laistymas. Kai šaknys nuolat būna šlapioje žemėje, jos pradeda pūti. Supuvusios šaknys negali tiekti maistinių medžiagų ir vandens lapams, todėl augalas pradeda juos mesti. Ironija ta, kad perlaistyto augalo simptomai gali atrodyti kaip troškulio požymiai – lapai vysta, gelsta, krinta.
Nepakankamas laistymas taip pat sukelia lapų kritimą, bet čia mechanizmas kitoks. Augalas tiesiog bando išgyventi, atsikratydamas dalies lapų, kad sumažintų vandens garavimą. Paprastai tokiu atveju lapai pirmiausia tampa sausi, trapūs, o tik paskui krenta.
Kaip rasti aukso vidurį? Patikrinkite žemę pirštais – įkiškite pirštą į žemę maždaug 3-5 centimetrų gylyje. Jei ten sausa, laikas laistyti. Jei drėgna – palaukite. Žiemą fikusai reikalauja gerokai mažiau vandens nei vasarą. Geriau laistyti retai, bet gerai, nei dažnai po truputį. Kai laistysite, leiskite vandeniui ištekėti pro drenažo skyles, o po 15-20 minučių išpilkite perteklių iš padėklo.
Šviesos stoka arba perteklius
Fikusai yra šviesą mėgstantys augalai, bet ne visi fikusų tipai vienodai. Benjamino fikusas (Ficus benjamina) yra ypač išrankus – jam reikia daug šviesios, bet ne tiesioginių saulės spindulių. Guminė figūra (Ficus elastica) yra tolerantiškesnė, bet ir ji ilgainiui pradės protestuoti, jei šviesos nepakanka.
Kai fikusas gauna per mažai šviesos, jis pradeda „optimizuoti” savo struktūrą. Paprasčiausiai tariant, jis numeta lapus, kurių nebegali išlaikyti esant ribotam energijos kiekiui. Dažniausiai pirmiausia krenta apatiniai lapai, o augalas tampa retesnis ir ilgesnis, tarsi tiesiasi link šviesos šaltinio.
Pernelyg intensyvi šviesa, ypač tiesioginiai saulės spinduliai per karščiausią dienos metą, taip pat gali sukelti problemų. Lapai gali nudegti, ant jų atsiranda rudų dėmių, o pažeisti lapai galiausiai nukrenta. Tai ypač aktualu vasarą, kai fikusas stovi prie pietų ar vakarų pusės lango.
Sprendimas? Idealiausia vieta fikusui – šviesus kambarys su netiesioginiu apšvietimu arba vieta prie rytų pusės lango. Jei jūsų namuose tamsu, apsvarstykite papildomą apšvietimą augalams skirtomis lempomis. Žiemą, kai natūralios šviesos mažėja, fikusas gali numesti dalį lapų – tai normalu, bet papildomas apšvietimas padės sumažinti šį procesą.
Temperatūros svyravimai ir skersvėjiai
Fikusai kilę iš tropikų, kur temperatūra yra gana stabili ištisus metus. Mūsų namuose, ypač žiemą, situacija visai kitokia. Šildymo sezonas, vėdinimas, atviri langai, oro kondicionieriai – visa tai sukuria temperatūros svyravimus, kurių fikusai nemėgsta.
Ypač pavojingi yra skersvėjiai. Jei jūsų fikusas stovi tarp durų ir lango, arba tiesiog vietoje, kur reguliariai vaikšto šaltas oro srautas, lapų kritimas beveik neišvengiamas. Augalas tiesiog negali prisitaikyti prie nuolatinių temperatūros pokyčių ir nusprendžia, kad geriau atsikratyti dalies lapų, nei bandyti išlaikyti juos visus tokiomis nestabiliomis sąlygomis.
Žiemą problema gali būti ir per karšta oro temperatūra šalia radiatorių. Kartu su šiluma eina ir labai sausa oro drėgmė, kas fikusui taip pat nepatinka. Lapai pradeda džiūti nuo galiukų, gelsta ir krinta.
Praktiniai patarimai: raskite fikusui vietą, kur temperatūra svyruoja kuo mažiau, idealiai tarp 18-24 laipsnių. Venkite vietos šalia radiatorių ir oro kondicionierių. Vėdinant kambarį žiemą, perkėlite augalą toliau nuo lango arba pridenkite jį. Jei oras labai sausas, naudokite oro drėkintuvą arba bent jau kartą per dieną purkškite lapus vandeniu (tik ne tiesioginėje saulėje).
Maistinių medžiagų disbalansas
Daugelis augalų augintojų arba visai netrąšo savo augalų, arba trąšo per daug. Abi kraštutinybės gali sukelti lapų kritimą. Fikusas, augantis tame pačiame vazone ilgą laiką, pamažu išsemia žemėje esančias maistines medžiagas. Kai jų nepakanka, augalas pradeda „valgyt pats save” – perkelti maistines medžiagas iš senesnių lapų į jaunesnius augimo taškus, o senesni lapai gelsta ir krinta.
Kita vertus, per intensyvus tręšimas gali nudeginti šaknis ir sukelti cheminį disbalansą žemėje. Tai ypač pavojinga, jei naudojate mineralines trąšas ir nesilaikote dozavimo instrukcijų. Pažeistos šaknys negali normaliai funkcionuoti, ir vėlgi – augalas meta lapus.
Kaip tręšti teisingai? Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) tręškite fikusą kas 2-3 savaites skystomis trąšomis dekoratyviniams lapiniams augalams. Naudokite pusę rekomenduojamos dozės – geriau per mažai nei per daug. Rudenį ir žiemą tręšimą sumažinkite arba visai nutraukite, nes augalas šiuo laikotarpiu auga lėčiau ir maistinių medžiagų reikia mažiau. Jei įtariate, kad žemė per daug prisotinta trąšų, gerai praplaukite ją vandeniu, leisdami jam ištekėti pro drenažo skyles.
Kenkėjai ir ligos – nematomos problemos
Kartais lapų kritimo priežastis yra ne priežiūros klaidos, o nepageidaujami svečiai – kenkėjai arba ligos. Fikusus dažniausiai puola voriukai, skydamšės ir tripsinės. Šie maži padarėliai maitinasi augalo sultimis, silpnina jį, ir augalas pradeda mesti lapus.
Voriukai palieka plonus voratinklius ant lapų apačios ir tarp šakelių. Skydamšės atrodo kaip maži rudos spalvos gumbučiai ant stiebų ir lapų. Tripsinės yra mažytės, bet jas galima pastebėti – tai ilgaoki vabzdžiai, kurie palieka sidabrinius takus ant lapų.
Ligos, ypač grybinės, taip pat gali sukelti lapų kritimą. Jos dažniausiai atsiranda dėl per didelio drėgnumo ir prastos oro cirkuliacijos. Ant lapų gali atsirasti tamsių dėmių, pelėsio požymių.
Ką daryti? Reguliariai apžiūrinėkite savo fikusą, ypatingą dėmesį skirdami lapų apačiai ir stiebų sąnarioms. Jei pastebėjote kenkėjų, izoliuokite augalą nuo kitų. Voriukus ir tripsines galima nugalėti muilo tirpalu arba specialiais preparatais. Skydamšes teks šalinti mechaniškai, nubraukiant jas vatos pagaliuku, suvilgytu alkoholyje. Sergančius lapus pašalinkite, pagerinkite vėdinimą ir sumažinkite drėgnumą. Sunkesniais atvejais gali prireikti fungicidų.
Natūralus senėjimas ir sezoniniai ciklai
Ne visada lapų kritimas reiškia, kad kažkas negerai. Fikusai, kaip ir visi augalai, turi natūralų lapų atsinaujinimo ciklą. Senesni lapai, dažniausiai apatiniai, pamažu gelsta ir nukrenta, o jų vietą užima nauji. Jei jūsų fikusas per mėnesį numeta 1-3 lapus, o viršuje auga nauji, tai visiškai normalu.
Be to, fikusai reaguoja į sezonų kaitą, net jei auga kambaryje. Rudenį ir žiemą, kai šviesos mažėja ir augimas sulėtėja, daugelis fikusų numeta dalį lapų. Tai evoliucinis mechanizmas – augalas optimizuoja savo struktūrą pagal turimus resursus. Pavasarį, kai šviesos ir šilumos padaugėja, augalas vėl atgauna žalumą.
Svarbu atskirti natūralų lapų kritimą nuo problemos. Jei lapai krinta po vieną, iš apačios, o viršuje augalas atrodo sveikas ir auga nauji lapai, greičiausiai viskas gerai. Jei lapai krenta masiškai, iš visų augalo dalių, ir nauji neauga – tai jau problema, reikalaujanti dėmesio.
Kai viskas susidėlioja į savo vietas
Fikusas, metantis lapus, nėra nuosprendis. Dažniausiai tai tik laikinas reiškinys, kuris praeina, kai surandama ir pašalinama problema. Svarbiausia – stebėti savo augalą, mokytis jį suprasti ir neskubėti su drastiškais sprendimais.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų: patikrinkite laistymo režimą, įvertinkite apšvietimą, įsitikinkite, kad augalas nestovi skersvėjyje. Dažnai problema išsisprendžia tiesiog suteikus fikusui ramybę ir stabilias sąlygas. Nepersodinkite augalo, jei jis patiria stresą – tai tik pablogins situaciją. Persodinti galima tik tada, kai augalas atsigaus ir pradės augti nauji lapai.
Atminkite, kad kiekvienas fikusas yra individualus. Tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Stebėkite savo augalą, eksperimentuokite atsargiai ir kantriai. Fikusai gali gyventi dešimtmečius ir tapti tikrais šeimos nariais, bet tam reikia šiek tiek pastangų ir supratimo. Kai tik surasit tinkamą balansą tarp šviesos, vandens, temperatūros ir ramybės, jūsų fikusas atsilygis gausiu žalumu ir sveikata. O tie keli nukritę lapai bus tik mažytė kaina už patirtį ir žinias, kaip auginti šiuos nuostabius augalus.
