Beveik kiekvienuose namuose rastume vaistinėlių stalčių, kuriame guli bent viena pakuotė vaistų nuo skausmo. Galvos gėla po sunkios darbo dienos, nugaros maudimas po sodo darbų ar staigus danties skausmas dažniausiai sprendžiami savarankiškai – tiesiog išgeriant tabletę. Atrodytų, kas čia tokio? Juk šie vaistai parduodami be recepto, reklamuojami televizijoje ir laikomi visiškai saugiais. Tačiau medicinos ekspertai įspėja, kad būtent šis požiūris yra klaidingas ir potencialiai pavojingas. Riba, kada pagalbininkas tampa nuodu, yra kur kas plonesnė, nei daugelis įsivaizduoja, o netinkamas vartojimas gali negrįžtamai pakenkti kepenims, inkstams ar skrandžiui.
Populiariausi vaistai nuo skausmo: kuo jie skiriasi?
Norint saugiai vartoti medikamentus, pirmiausia reikia suprasti, ką dedame į burną. Dažniausiai vartojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo skirstomi į dvi pagrindines grupes, kurios veikia skirtingai ir turi skirtingus šalutinius poveikius.
Pirmoji grupė yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jiems priklauso ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas ir aspirinas. Šie vaistai ne tik malšina skausmą, bet ir mažina uždegimą bei temperatūrą. Jie veikia blokuodami tam tikrus fermentus, atsakingus už skausmo signalų perdavimą ir uždegiminius procesus.
Antroji grupė – paracetamolis (acetaminofenas). Nors jis taip pat mažina skausmą ir temperatūrą, jis beveik neveikia uždegimo. Jo veikimo mechanizmas yra kitoks ir daugiausia susijęs su procesais centrinėje nervų sistemoje. Žmonės dažnai painioja šiuos vaistus arba, dar blogiau, vartoja juos kaip visiškai vienodus, neatsižvelgdami į tai, kad jų toksiškumas pasireiškia skirtinguose organuose.
Kada paracetamolis tampa mirtinu nuodu?
Paracetamolis dažnai laikomas saugiausiu vaistu nuo skausmo, tinkančiu net vaikams (atitinkamomis dozėmis). Tačiau būtent šis saugumo jausmas pakiša koją. Gydytojai toksikologai pabrėžia, kad paracetamolio perdozavimas yra viena dažniausių ūminio kepenų nepakankamumo priežasčių pasaulyje.
Pavojus slypi ne vienoje tabletėje, o jų sankaupoje. Didžiausia paros dozė suaugusiam žmogui paprastai yra 4 gramai (dažniausiai tai atitinka 8 tabletes po 500 mg), tačiau net ir ši riba gali būti per aukšta žmonėms, turintiems lėtinių kepenų problemų ar vartojantiems alkoholį.
Didžiausia klaida, kurią daro pacientai peršalimo sezono metu, yra sudėtinių vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, žmogus išgeria tabletę paracetamolio nuo galvos skausmo, o po valandos išgeria karšto gėrimo nuo peršalimo „miltelių“ pavidalu. Daugelis nesusimąsto, kad tuose milteliuose taip pat yra didelė dozė paracetamolio. Taip nejučiomis per parą viršijama saugi dozė, o kepenys gauna toksinį smūgį, kuris gali baigtis būtinybe transplantuoti organą arba net mirtimi.
Nesteroidinių vaistų pavojai: skrandis ir inkstai
Jei paracetamolis kėsinasi į kepenis, tai ibuprofenas ir kiti NVNU grupės vaistai turi kitus „taikinius“. Pagrindinė rizika, susijusi su šiais vaistais, tenka virškinamajam traktui.
Reguliarus ar nesaikingas šių vaistų vartojimas gali pažeisti skrandžio gleivinę, sukelti opas ir kraujavimą iš virškinamojo trakto. Rizika ypač padidėja:
- Vyresnio amžiaus žmonėms (virš 65 metų);
- Žmonėms, anksčiau turėjusiems opaligę;
- Vartojantiems kraują skystinančius vaistus;
- Vartojantiems vaistus tuščiu skrandžiu.
Be to, NVNU gali neigiamai veikti inkstus bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas siejamas su padidėjusia infarkto ar insulto rizika bei inkstų funkcijos nepakankamumu, nes jie mažina kraujo tekėjimą į inkstus. Todėl žmonės, turintys aukštą kraujospūdį ar širdies problemų, turėtų būti ypač atsargūs ir prieš vartodami šiuos vaistus pasitarti su gydytoju.
„Vaistų sukeltas galvos skausmas“ – užburtas ratas
Egzistuoja paradoksalus reiškinys, kurį medikai vadina medikamentiniu arba „atoveiksmio“ galvos skausmu. Tai situacija, kai vaistai nuo skausmo patys tampa skausmo priežastimi.
Tai nutinka, kai nuskausminamieji vartojami per dažnai – paprastai daugiau nei 10–15 dienų per mėnesį. Organizmas pripranta prie vaistų, o jiems nustojus veikti, skausmas sugrįžta dar stipresnis, skatindamas žmogų vėl griebtis tabletės. Taip pacientas patenka į užburtą ratą: geria vaistus, kad numalšintų skausmą, kurį sukelia patys vaistai. Išeiti iš šios būklės be profesionalios neurologo pagalbos būna labai sunku, dažnai tenka visiškai nutraukti vaistų vartojimą, kas sukelia abstinencijos simptomus.
Auksinės taisyklės, kaip vaistus vartoti saugiai
Gydytojai pabrėžia, kad vaistai nuo skausmo nėra blogis savaime – tai vienas didžiausių medicinos pasiekimų, leidžiančių mums gyventi kokybišką gyvenimą. Problema yra ne vaistas, o kultūra, kaip mes jį vartojame. Norint išvengti pavojaus sveikatai, būtina laikytis šių taisyklių:
- Skaitykite sudėtį, ne tik pavadinimą. Visada patikrinkite veikliąją medžiagą. Jei geriate kelis vaistus (pvz., nuo skausmo ir nuo peršalimo), įsitikinkite, kad veikliosios medžiagos nesidubliuoja.
- Mažiausia veiksminga dozė trumpiausią laiką. Niekada nepradėkite nuo didžiausios leistinos dozės. Vartokite vaistus tik tol, kol skausmas yra ūmus. Lėtinio skausmo atveju gydymo strategiją turi parinkti gydytojas.
- Venkite alkoholio. Tai viena pavojingiausių kombinacijų. Alkoholis kartu su paracetamoliu drastiškai didina kepenų pažeidimo riziką, o su ibuprofenu – skrandžio kraujavimo tikimybę.
- Nevartokite tuščiu skrandžiu. Tai ypač galioja NVNU grupės vaistams. Užgerkite vaistą pilna stikline vandens ir, jei įmanoma, pavalgius.
- Stebėkite save. Jei pastebėjote bėrimus, skrandžio skausmus, tinimą ar dusulį po vaistų vartojimo, nedelsiant nutraukite vartojimą ir kreipkitės pagalbos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima laužyti tabletes per pusę, kad suveiktų greičiau?
Ne visas tabletes galima smulkinti. Jei tabletė yra padengta specialiu apvalkalu, jis skirtas apsaugoti skrandį arba užtikrinti lėtą vaisto išsiskyrimą. Pažeidus apvalkalą, vaistas gali sudirginti skrandį arba suveikti per staigiai ir per stipriai. Visada skaitykite informacinį lapelį.
Ką daryti, jei išgėrus vaistų skausmas nepraeina?
Jokiu būdu nedvigubinkite dozės iškart. Palaukite rekomenduojamą laiką (dažniausiai 4–6 valandas). Jei vienos rūšies vaistas neveikia, kartais (tik pasitarus su vaistininku ar gydytoju) galima derinti skirtingų grupių vaistus (pvz., paracetamolį su ibuprofenu), bet ne tos pačios grupės. Jei skausmas nepakeliamas, būtina kreiptis į medikus, o ne eksperimentuoti su dozėmis.
Ar nėščiosioms saugu vartoti vaistus nuo skausmo?
Dauguma vaistų nuo skausmo nėštumo metu yra nerekomenduojami arba draudžiami, ypač NVNU (ibuprofenas) trečiąjį trimestrą. Paracetamolis laikomas saugesniu pasirinkimu, tačiau net ir jį reikėtų vartoti tik esant būtinybei ir pasitarus su prižiūrinčiu gydytoju.
Kada dėl skausmo reikia skubiai vykti į ligoninę?
Jei skausmas yra staigus ir itin stiprus (lyg „trenkė griaustinis“), jei jį lydi sąmonės sutrikimas, karščiavimas, kaklo sustingimas, bėrimas, silpnumas galūnėse ar regos sutrikimai – tai gali būti gyvybei pavojingos būklės (pvz., meningito ar insulto) požymiai. Tokiu atveju naminiai vaistai nepadės, būtina kviesti greitąją pagalbą.
Alternatyvūs skausmo valdymo būdai ir gyvenimo būdas
Dažnai griebiamės tabletės, nes tai greičiausias sprendimas, tačiau ne visada efektyviausias ilgalaikėje perspektyvoje. Gydytojai pastebi, kad nemaža dalis skausmų – ypač galvos ir nugaros – yra susiję su gyvenimo būdo veiksniais: lėtiniu stresu, miego trūkumu, dehidratacija ir fizinio aktyvumo stoka.
Prieš atidarant vaistinėlę, kartais verta išbandyti nemedikamentines priemones. Pavyzdžiui, įtampos galvos skausmą dažnai palengvina pasivaikščiojimas gryname ore, vandens atsigėrimas ar kaklo raumenų masažas. Nugaros skausmams mažinti efektyvi kineziterapija ir tempimo pratimai. Šalčio ar šilumos kompresai taip pat gali būti puiki alternatyva tabletėms esant raumenų patempimams ar sąnarių maudimui.
Svarbiausia suprasti, kad skausmas yra organizmo signalas, jog kažkas negerai. Nuolatinis jo slopinimas vaistais yra tarsi automobilio gedimo lemputės užklijavimas pleistru – problema niekur nedingsta, tik tampa nematoma, kol galiausiai sukelia rimtą avariją. Sąmoningas požiūris į savo kūną ir vaistų vartojimą yra geriausia prevencija nuo to, kad gydymas taptų pavojingesnis už pačią ligą.
