Sutrikusi kraujotaka kojose dažnai prasideda nepastebimai: vakarais jaučiamas kojų sunkumas, pėdos nuolat šąla net ir šiltuoju metų laiku, o ant odos atsiranda smulkių kraujosruvų tinklas. Daugelis žmonių šiuos simptomus nurašo paprasčiam nuovargiui ar amžiui, tačiau gydytojai įspėja, kad tai gali būti pirmieji rimtų kraujotakos sutrikimų, tokių kaip venų varikozė, trombozė ar periferinių arterijų ligos, signalai. Kojų kraujotaka yra sudėtinga sistema, kuri turi kovoti su žemės trauka, kad kraujas iš galūnių sėkmingai sugrįžtų į širdį. Kai ši sistema pradeda strigti, kenčia ne tik kojos, bet ir visa širdies bei kraujagyslių sistema. Laimei, medicinos specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų situaciją galima žymiai pagerinti pakeitus kasdienius įpročius ir pritaikius tikslingas priemones, kurios nereikalauja brangaus gydymo ar vaistų, jei imamasi veiksmų laiku.
Kodėl sutrinka kraujotaka ir kokie yra įspėjamieji ženklai
Norint spręsti problemą, pirmiausia reikia suprasti jos mechanizmą. Kraujas kojose turi keliauti aukštyn, prieš gravitaciją. Tam, kad tai vyktų sklandžiai, venose esantys vožtuvai turi veikti nepriekaištingai – jie neleidžia kraujui tekėti atgal. Taip pat labai svarbi vadinamoji „raumenų pompa“: blauzdos raumenys susitraukdami stumia kraują aukštyn. Jei gyvenate sėslų gyvenimo būdą, raumenys dirba nepakankamai, o jei turite antsvorio ar rūkote, kraujagyslių sienelės pažeidžiamos, ir kraujotaka sulėtėja.
Gydytojai išskiria kelis pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog metas susirūpinti savo kraujagyslių būkle:
- Nuolatinis šalčio pojūtis galūnėse: Jei pėdos šąla net esant šiltai aplinkos temperatūrai, tai rodo, kad kraujas sunkiai pasiekia galūnes.
- Kojų tinimas: Ypač pastebimas vakarais aplink kulkšnis. Tai ženklas, kad skysčiai kaupiasi audiniuose dėl prasto veninio nutekėjimo.
- Mėšlungis ir skausmas: Naktiniai blauzdų mėšlungiai arba skausmas vaikščiojant (vadinamas protarpiniu šlubumu) gali rodyti arterijų užsikimšimą.
- Odos pokyčiai: Blyški, melsva arba pernelyg blizgi kojų oda, lėtai gyjančios žaizdelės ar išryškėjęs venų tinklas.
- Nuovargis ir sunkumas: Jausmas, lyg kojos būtų „švininės“, ypač po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo.
Judėjimas – pagrindinis vaistas kraujagyslėms
Specialistai vieningai sutaria: efektyviausias būdas pagerinti kraujotaką yra fizinis aktyvumas. Tačiau nebūtina bėgti maratono. Svarbiausia yra reguliarumas ir tinkamas krūvis, kuris suaktyvintų blauzdų raumenis.
Vaikščiojimas yra paprasčiausia ir viena veiksmingiausių priemonių. Einant susitraukia blauzdų raumenys, kurie suspaudžia giliąsias venas ir stumia kraują link širdies. Gydytojai rekomenduoja per dieną nueiti bent 30–45 minutes sparčiu žingsniu. Jei dirbate sėdimą darbą, privalote daryti pertraukas. Kas valandą atsistokite ir bent 5 minutes pavaikščiokite.
Efektyvūs pratimai, kuriuos galite atlikti namuose
Jei neturite galimybės daug vaikščioti, kraujotaką galite suaktyvinti atlikdami paprastus pratimus:
- Pasistiebimai: Atsistokite tiesiai, kojos pečių plotyje. Lėtai pasistiebkite ant pirštų galų, užlaikykite poziciją 2–3 sekundes ir lėtai nusileiskite. Kartokite 20 kartų. Tai tiesiogiai aktyvuoja blauzdų „pompą“.
- Dviratis ore: Atsigulkite ant nugaros, pakelkite kojas ir imituokite važiavimą dviračiu. Tai padeda kraujui nutekėti iš kojų, palengvina venų darbą.
- Pėdų sukimas: Sėdėdami ar gulėdami sukite pėdas ratu – iš pradžių į vieną pusę, po to į kitą. Tai pagerina kraujotaką čiurnos srityje ir pėdose.
Mitybos įtaka kraujagyslių elastingumui
Ką valgote, tiesiogiai veikia jūsų kraujo klampumą ir kraujagyslių sienelių būklę. Gydytojai pabrėžia, kad norint išvengti aterosklerozės (arterijų siaurėjimo dėl cholesterolio plokštelių), būtina koreguoti mitybą.
Vienas svarbiausių elementų – Omega-3 riebalų rūgštys. Jos mažina uždegiminius procesus ir kraujo krešėjimą, taip palengvindamos kraujotaką. Įtraukite į racioną riebią žuvį (lašišą, skumbrę, silkę), linų sėmenis ar graikinius riešutus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į produktus, kurie natūraliai plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką:
- Česnakas ir svogūnai: Juose esančios medžiagos padeda atsipalaiduoti kraujagyslėms ir gali padėti mažinti kraujo spaudimą.
- Burokėliai: Turtingi nitratų, kuriuos organizmas paverčia azoto oksidu. Ši medžiaga atpalaiduoja kraujagysles ir pagerina kraujo tėkmę į raumenis.
- Imbieras ir ciberžolė: Pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir neleidžia susidaryti kraujo krešuliams.
- Citrusiniai vaisiai: Vitaminas C ir flavonoidai stiprina kapiliarų sieneles.
Būtina paminėti ir vandens svarbą. Dehidratacija tirština kraują, todėl širdžiai tampa sunkiau jį varinėti, o venose padidėja trombų susidarymo rizika. Stenkitės išgerti pakankamą kiekį vandens, ypač karštomis dienomis ar sportuojant.
Mechaninės ir fizioterapinės priemonės
Be mitybos ir sporto, egzistuoja ir kitos priemonės, kurias rekomenduoja kraujagyslių chirurgai ir flebologai. Viena iš jų – kompresinė terapija. Specialios kompresinės kojinės sukuria spaudimą, kuris stipriausias ties čiurna ir silpnėja kylant aukštyn. Tai mechaniškai padeda venoms stumti kraują aukštyn ir neleidžia jam užsistovėti. Tačiau dėl tinkamo suspaudimo lygio (klasės) būtina pasitarti su gydytoju, nes per stiprus suspaudimas tam tikrais atvejais gali pakenkti.
Kita naudinga praktika – kontrastinis dušas. Šilto ir vėsaus vandens kaita priverčia kraujagysles tai išsiplėsti, tai susitraukti. Tokia „gimnastika“ didina kraujagyslių sienelių elastingumą. Visada pradėkite nuo šilto vandens ir baikite vėsiu. Tačiau venkite ekstremalių temperatūrų, jei turite širdies problemų.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo aprangą ir avalynę. Venkite itin aptemptų džinsų ar kelnių, kurios spaudžia dubens ar kirkšnių sritį, nes tai blokuoja laisvą kraujo tėkmę. Aukštakulniai batai taip pat yra priešas gerai kraujotakai – avint juos, blauzdos raumuo dirba nepilna amplitude ir neatlieka savo „pompos“ funkcijos. Geriausia rinktis patogią avalynę su nedidele pakulne.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar kojų kėlimas į viršų iš tikrųjų padeda?
Taip, tai vienas paprasčiausių būdų palengvinti venų darbą. Atsigulus ir pakėlus kojas aukščiau širdies lygio (pavyzdžiui, pasidėjus ant pagalvės) 15–20 minučių, gravitacija padeda kraujui ir limfai nutekėti iš galūnių, todėl mažėja tinimas ir sunkumas.
Ar masažas gali pagerinti kraujotaką?
Švelnus limfodrenažinis masažas gali padėti sumažinti patinimą ir pagerinti skysčių apytaką. Tačiau, jei turite išsiplėtusių venų ar yra įtarimas dėl trombozės (giliųjų venų uždegimo), stiprus masažas yra griežtai draudžiamas, nes gali atplėšti krešulį. Prieš atliekant masažus, būtina pasikonsultuoti su specialistu.
Kaip rūkymas veikia kojų kraujotaką?
Rūkymas yra vienas didžiausių kraujotakos priešų. Nikotinas sukelia stiprų kraujagyslių susitraukimą (spazmą), o toksinės medžiagos pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, skatindamos aterosklerozę. Metus rūkyti, kraujotaka pradeda gerėti jau po kelių savaičių.
Kada dėl kraujotakos sutrikimų reikia kreiptis į gydytoją?
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei viena koja staiga stipriai ištino, paraudo, tapo karšta ir skausminga (tai gali būti trombozės požymis). Taip pat konsultacija būtina, jei ant kojų atsiranda negyjančios žaizdos, jaučiate nuolatinį skausmą ramybės būsenoje arba jei kojų odos spalva pakito.
Ilgalaikė kraujagyslių sveikatos strategija
Svarbu suprasti, kad kraujotakos gerinimas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Gydytojo patarimai duos rezultatų tik tuomet, jei jie taps kasdienės rutinos dalimi. Pradėkite nuo mažų pokyčių: vietoj lifto rinkitės laiptus, darbo metu atlikite pėdų mankštą po stalu, o vakarienę pagardinkite česnaku ir alyvuogių aliejumi. Laikui bėgant šie maži žingsniai padės išsaugoti sveikas, lengvas ir gražias kojas bei išvengti sudėtingų operacijų ateityje. Jūsų kraujagyslės yra gyvybės magistralės – rūpinkitės jomis, ir jos tarnaus jums ilgai.
