Kai žvaigždės susitinka su kodais
Jau tūkstančius metų žmonija žvelgia į dangų ieškodama atsakymų apie savo ateitį. Tuo pačiu metu šiuolaikinis pasaulis vis labiau pasitiki algoritmais, kurie analizuoja milžiniškas duomenų krūvas ir pateikia prognozes apie viską – nuo oro sąlygų iki akcijų rinkos svyravimų. Bet ar kada pagalvojote, kiek bendro turi senovinis zodiako ratas ir šiuolaikiniai dirbtinio intelekto modeliai? Abu žada atskleisti tai, kas dar neįvyko, tik vienas remiasi dangaus kūnų padėtimi, o kitas – statistiniais modeliais ir duomenų analize.
Įdomu tai, kad šiandien vis daugiau žmonių naudojasi abiem metodais vienu metu. Ryte perskaitę savo horoskopą, jie po to tikrina AI generuojamas verslo prognozes ar sveikatos rekomendacijas. Tai verčia susimąstyti – gal mes iš tiesų ieškome ne tiek tikslių atsakymų, kiek tam tikro užtikrintumo jausmo neapibrėžtame pasaulyje? Ir ar svarbu, ar tas ramybės šaltinis ateina iš astrologijos lentelių, ar iš neuroninio tinklo skaičiavimų?
Kaip dirbtinis intelektas „mato” ateitį
Dirbtinio intelekto prognozavimo mechanizmas yra gana suprantamas, nors ir techniškai sudėtingas. Algoritmai analizuoja istorinius duomenis, ieško pasikartojančių modelių ir, remiantis jais, kuria tikimybines prognozes. Pavyzdžiui, jei AI analizuoja oro sąlygas, jis atsižvelgia į temperatūros pokyčius, slėgio svyravimus, vėjo kryptis per pastaruosius dešimtmečius ir pagal tai nuspėja, kokia tikimybė, kad rytoj lis.
Verslo sektoriuje AI jau dabar naudojamas prognozuoti vartotojų elgesį, rinkos tendencijas, net darbuotojų kaitos tikimybę. Kai kurios kompanijos teigia pasiekusios 80-90 procentų tikslumą trumpalaikėse prognozėse. Tačiau čia slypi ir pagrindinė problema – dirbtinis intelektas puikiai veikia stabilių sistemų aplinkoje, kur praeities duomenys gali būti patikimi ateities rodikliai. Bet kai atsiranda netikėtų įvykių, kaip pandemija ar staigūs geopolitiniai pokyčiai, net patys sudėtingiausi algoritmai gali suklysti.
Be to, AI prognozės dažnai yra savęs įgyvendinančios. Jei didelis skaičius žmonių ar įmonių priima sprendimus remdamiesi ta pačia AI prognoze, jie patys ir sukuria tą tikrovę, kurią algoritmas numatė. Tai primena tam tikrą technologinį placebo efektą – tikėjimas prognoze ją ir įgyvendina.
Astrologijos logika: chaosas ar sistema
Astrologija veikia visiškai kitokiu principu. Ji remiasi prielaida, kad dangaus kūnų padėtis gimimo momentu daro įtaką žmogaus charakteriui ir likimui. Dvylika zodiako ženklų, planetų aspektai, namai – visa tai sudaro sudėtingą simbolių sistemą, kurią astrologai interpretuoja jau kelis tūkstantmečius.
Skeptikai dažnai nurodo, kad astrologinės prognozės yra tokios bendros ir neapibrėžtos, jog tinka beveik bet kam. Tai vadinama Barnum efektu – tendencija priimti bendrus, miglotus teiginius kaip tiksliai apibūdinančius būtent mus. Tačiau rimtesni astrologijos praktikai tvirtina, kad individualus horoskopas, atsižvelgiantis į tikslų gimimo laiką ir vietą, gali pateikti daug konkretesnių įžvalgų.
Įdomu tai, kad astrologija, skirtingai nei AI, niekada nesistengia būti „tiksli” moksline prasme. Ji veikiau siūlo simbolinę kalbą, per kurią žmonės gali apmąstyti savo gyvenimą, santykius, pasirinkimus. Kai astrologas sako „Merkurijus retrograde gali sukelti komunikacijos problemų”, tai ne tiek prognozė, kiek kvietimas būti budresniam ir atidesniam bendraujant.
Tikslumas prieš prasmę: skirtingi tikslai
Palyginant šiuos du metodus, greitai tampa aišku, kad jie iš tiesų sprendžia skirtingas problemas. Dirbtinis intelektas siekia kiekybinio tikslumo – jis nori pasakyti, kad kažkas įvyks su 73 procentų tikimybe. Astrologija veikiau siūlo kokybinę interpretaciją – ji padeda suprasti, kokios energijos ar tendencijos dabar vyrauja ir kaip į jas galima reaguoti.
Pavyzdžiui, jei planuojate pradėti naują verslą, AI gali išanalizuoti rinkos duomenis, konkurentų veiklą, ekonomines tendencijas ir pasakyti, kokia tikimybė, kad jūsų verslas bus pelningas. Tai vertinga informacija, pagrįsta konkrečiais skaičiais. Tuo tarpu astrologas gali pasakyti, kad dabar Jupiteris jūsų dešimtajame name, kas simbolizuoja palankų laiką karjerai ir viešam pripažinimui, bet Saturnas aspektuoja jūsų Saulę, todėl reikės daug disciplinos ir kantrybės.
Kuris metodas naudingesnis? Tai priklauso nuo to, ko ieškai. Jei reikia skaičių ir statistikos investuotojams įtikinti, AI prognozė bus vertingesnė. Jei ieškote vidinės motyvacijos ir psichologinio pasirengimo, astrologinė perspektyva gali suteikti daugiau.
Kada algoritmai klysta spektaklingai
Verta pažvelgti į konkrečius atvejus, kai net pažangiausios AI sistemos suklydo. 2016 metų JAV prezidento rinkimai buvo klasikinis pavyzdys – dauguma prognozavimo modelių davė Hillary Clinton didelę pergalės tikimybę, tačiau laimėjo Donald Trump. Panašiai nutiko ir su Brexit balsavimu – algoritmai nesumokė įvertinti emocinio faktoriaus ir netikėtos rinkėjų mobilizacijos.
COVID-19 pandemijos pradžioje daugelis AI modelių, kurie prognozavo ekonomikos raidos scenarijus, pasirodė beveik nenaudingi, nes jie rėmėsi istoriniais duomenimis iš laikotarpio, kai pandemijų nebuvo. Sistema, kuri mokosi iš praeities, neišvengiamai susiduria su sunkumais, kai atsiranda precedento neturintys įvykiai.
Finansų rinkose AI prekybos algoritmai kartais sukuria „flash crash” situacijas, kai per kelias minutes akcijų kainos krinta dešimtimis procentų dėl to, kad algoritmai reaguoja vienas į kito veiksmus, sukurdami grįžtamojo ryšio kilpą. Tai rodo, kad net labai sudėtingi modeliai gali turėti aklas zonas ir netikėtų pažeidžiamumų.
Astrologijos „pataikymai” ir patvirtinimo šališkumas
Sąžiningai reikia pripažinti, kad ir astrologija turi savo problemų su tikslumu. Viena didžiausių yra tai, kad žmonės linkę prisiminti tuos atvejus, kai prognozė „išsipildė”, ir pamiršti tuos, kai ji buvo visiškai netikslinga. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu – mes ieškome informacijos, kuri patvirtina tai, kuo jau tikime, ir ignoruojame tą, kuri prieštarauja.
Jei horoskope parašyta, kad šią savaitę sutiksite įdomų žmogų, ir jūs iš tiesų susipažįstate su kažkuo nauju, tai atrodo kaip tikslus pataikymas. Bet jei nieko ypatingo neįvyksta, greičiausiai tiesiog pamirštate tą prognozę arba interpretuojate ją plačiau – gal tas „įdomus žmogus” buvo pardavėjas parduotuvėje, kuris papasakojo juokingą istoriją?
Moksliniai tyrimai, bandę patikrinti astrologinių prognozių tikslumą, paprastai randa, kad jos ne geresnės už atsitiktinumą. Tačiau tai nereiškia, kad astrologija neturi jokios vertės – ji gali būti naudinga kaip savianalizės įrankis, kaip būdas struktūruoti mąstymą apie gyvenimo ciklus ir pokyčius, net jei ji nėra tiksli prognozavimo sistema.
Hibridinis požiūris: kai senovė sutinka ateitį
Įdomu tai, kad kai kurie kūrėjai jau bando sujungti abu pasaulius. Yra sukurta AI programų, kurios generuoja personalizuotus horoskopus, analizuodamos ne tik astrologinius duomenis, bet ir vartotojo elgesio modelius, nuotaikas, net socialinių tinklų aktyvumą. Tokios sistemos gali pasakyti: „Pagal jūsų zodiako ženklą ir pastarųjų savaičių aktyvumo modelius, rekomenduojame šiandien skirti daugiau laiko poilsiui.”
Kai kurios finansų technologijų startuoliai eksperimentuoja su modeliais, kurie į tradicinę rinkos analizę įtraukia ir astrologinius ciklus. Nors tai skamba keistai, kai kurie prekiautojai teigia, kad tam tikri planetiniai ciklai iš tiesų koreliuoja su rinkos svyravimais – ne todėl, kad planetos tiesiogiai veikia rinkas, bet todėl, kad pakankamai daug žmonių, tikintys astrologija, priima sprendimus remdamiesi šiais ciklais.
Tai kelia filosofinį klausimą: ar prognozė gali būti „teisinga” neteisingais pagrindais? Jei pakankamai daug žmonių tiki, kad pilnatis veikia jų elgesį, ir dėl to iš tiesų keičia savo elgesį pilnaties metu, ar tai reiškia, kad „pilnatis veikia elgesį” yra teisinga prognozė, nors mechanizmas visiškai kitoks nei manoma?
Ką visa tai sako apie mus pačius
Galiausiai, diskusija apie horoskopus ir dirbtinį intelektą atskleidžia kažką svarbaus apie žmogišką prigimtį. Mes esame būtybės, kurios nekenčia neapibrėžtumo. Norime žinoti, kas bus rytoj, kitą savaitę, po metų. Ir kai tikrasis atsakymas yra „niekas tiksliai nežino”, mes ieškome įrankių, kurie bent jau sukuria iliuziją, kad galime kažką numatyti.
Dirbtinis intelektas suteikia mums šią iliuziją per skaičius ir statistiką – jis atrodo moksliškas, objektyvus, patikimas. Astrologija suteikia tą patį per simbolius ir archetipus – ji kalba apie kosmines energijas ir likimo raštą. Abu metodai galiausiai atlieka panašią psichologinę funkciją: padeda mums jaustis labiau kontroliuojančiais savo gyvenimą, net jei ta kontrolė iš dalies yra iliuzinė.
Praktiškai žiūrint, protingiausia būtų naudoti abu metodus kaip papildomus įrankius, o ne kaip absoliučius tiesos šaltinius. AI prognozės gali būti naudingos priimant sprendimus, kurie reikalauja objektyvių duomenų – investicijos, verslo planavimas, logistika. Astrologija gali būti naudinga asmeninio augimo kontekste – savirefleksijai, santykių supratimui, gyvenimo ciklų suvokimui.
Svarbiausia atminti, kad nei vienas, nei kitas metodas negali tiksliai „nuspėti ateities”. Ateitis nėra kažkas, kas jau egzistuoja ir tik laukia, kol ją atrasime. Ateitis yra tai, ką mes kuriame savo pasirinkimais, veiksmais, reakcijomis į aplinkybes. Ir gal būt, geriausias būdas „nuspėti” ateitį yra ne žiūrėti į žvaigždes ar algoritmus, o sąmoningai kurti tokį gyvenimą, kokį norime gyventi.
Taigi, ar zodiakas tiksliau nuspėja ateitį nei algoritmai? Tikriausiai nei vienas, nei kitas nėra tikslus ta prasme, kokios tikimės. Bet abu gali būti naudingi, jei juos naudojame protingai – ne kaip deterministines ateities schemas, o kaip įrankius geriau suprasti dabartį ir priimti geresnius sprendimus. Galiausiai, tikroji galia slypi ne prognozėse, o mūsų gebėjime adaptuotis, mokytis ir augti, nesvarbu, ką mums žada žvaigždės ar skaičiai.
