Daugelis pacientų puikiai žino, kaip pasiruošti kraujo tyrimui: ateiti nevalgius, ryte negerti kavos. Tačiau kai gydytojas paskiria atlikti išmatų tyrimą, dažnam kyla begalė klausimų, kuriuos užduoti kartais būna nedrąsu. Nors šis procesas gali pasirodyti nemalonus ar nepatogus, išmatų tyrimai yra vienas informatyviausių diagnostinių įrankių, padedančių nustatyti virškinamojo trakto sutrikimus, infekcijas, parazitus ar net ankstyvąsias vėžio stadijas. Deja, laboratorijų darbuotojai pastebi, kad netinkamai paimtas mėginys yra viena dažniausių priežasčių, kodėl tyrimo rezultatai būna netikslūs arba klaidingai teigiami. Norint išvengti pakartotinio tyrimo ir gauti tikslų sveikatos būklės įvertinimą, būtina griežtai laikytis tam tikrų taisyklių ir vengti klaidų, kurios gali negrįžtamai sugadinti mėginį.
Kodėl išmatų tyrimai yra tokie svarbūs?
Išmatos nėra tiesiog organizmo atliekos; tai sudėtingas biologinis produktas, kuriame slypi informacija apie tai, kaip funkcionuoja jūsų skrandis, kepenys, kasa ir žarnynas. Priklausomai nuo paciento nusiskundimų, gydytojai gali skirti skirtingų tipų tyrimus:
- Bendrasis koprologinis tyrimas: Vertinamos fizinės ir cheminės savybės, ieškoma nesuvirškinto maisto likučių, riebalų, gleivių ar uždegiminių ląstelių.
- Slapto kraujavimo testas (iFOBT): Tai pagrindinis storosios žarnos vėžio prevencijos metodas, leidžiantis aptikti kraują, kurio plika akimi nematyti.
- Parazitologinis tyrimas: Ieškoma helmintų (kirmėlių) kiaušinėlių, pirmuonių ar cistų.
- Bakteriologinis pasėlis: Atliekamas įtariant bakterines infekcijas (pvz., salmoneliozę) arba norint nustatyti žarnyno mikrofloros disbalansą.
- Kalprotektino tyrimas: Padeda atskirti uždegimines žarnyno ligas (pvz., Krono ligą) nuo dirgliosios žarnos sindromo.
Kiekvienas iš šių tyrimų reikalauja specifinio pasiruošimo, tačiau mėginio paėmimo technika išlieka panaši. Klaida bet kuriame etape – nuo dietos nesilaikymo iki netinkamo transportavimo – gali lemti, kad gydytojas nematys tikrosios ligos arba, atvirkščiai, diagnozuos problemą, kurios nėra.
Pasiruošimas: ką valgyti ir ko vengti?
Nors šiuolaikiniai imunocheminiai slapto kraujavimo testai yra mažiau jautrūs maistui nei senosios kartos cheminiai testai, pasiruošimas vis tiek yra svarbus, ypač atliekant bendrąją koprogramą. Likus 2–3 dienoms iki tyrimo, rekomenduojama peržiūrėti savo mitybą ir vaistų vartojimą.
Gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Vaistų vartojimas: Jei įmanoma ir suderinus su gydytoju, reikėtų vengti geležies preparatų, bismuto, aktyvintos anglies ir laisvinamųjų vaistų. Šios medžiagos keičia išmatų spalvą ir konsistenciją, todėl laboratorijos darbuotojams gali būti sunku įvertinti mėginį.
- Antibiotikai: Jei atliekamas tyrimas dėl disbakteriozės ar Clostridium difficile infekcijos, antibiotikų vartojimas turi tiesioginę įtaką rezultatams. Paprastai tyrimas atliekamas praėjus tam tikram laikui po kurso baigimo, nebent gydytojas nurodė kitaip.
- Mityba: Atliekant bendrą tyrimą, rekomenduojama vengti produktų, kurie stipriai dažo išmatas (burokėliai, mėlynės) arba sukelia vidurių pūtimą. Senesnio tipo slapto kraujavimo testams būtina atsisakyti termiškai neapdorotos mėsos, krienų, ropių, ridikų, nes juose esančios medžiagos gali sukelti klaidingai teigiamą reakciją.
Tinkama mėginio paėmimo technika: žingsnis po žingsnio
Didžiausia problema, su kuria susiduria pacientai – kaip higieniškai ir techniškai teisingai paimti mėginį. Svarbiausia taisyklė: išmatos neturi susimaišyti su vandeniu iš klozeto, šlapimu ar dezinfekcinėmis priemonėmis.
Reikalingos priemonės
Jums reikės specialaus sterilaus konteinerio, kurį galima įsigyti bet kurioje vaistinėje arba gauti gydymo įstaigoje. Pamirškite degtukų dėžutes ar stiklainius nuo maisto produktų – tai yra atgyvena, kuri neužtikrina sterilumo ir sandarumo.
Procesas
Kad mėginys būtų paimtas teisingai, vadovaukitės šia instrukcija:
- Prieš atlikdami tuštinimosi aktą, pasišlapinkite. Tai būtina, kad šlapimas nepatektų ant išmatų, nes jis gali pakeisti mėginio cheminę sudėtį ir sunaikinti kai kuriuos parazitus ar bakterijas.
- Klozetą išklokite švariu tualetiniu popieriumi (keliais sluoksniais), kad suformuotumėte „gaudyklę”, arba naudokite specialų vienkartinį indą/maišelį, įstatomą į klozetą. Svarbu, kad išmatos neįkristų tiesiai į vandenį.
- Atsukite specialų indelį. Prie dangtelio dažniausiai yra pritvirtintas šaukštelis ar mentelė.
- Mentele paimkite išmatų iš 3–4 skirtingų vietų (iš viršaus, iš vidaus, iš šonų). Tai ypač svarbu ieškant parazitų kiaušinėlių ar slapto kraujo, nes jie gali būti pasiskirstę netolygiai.
- Neprikraukite pilno indelio. Tyrimams pakanka graikinio riešuto dydžio kiekio (jei išmatos suformuotos) arba 2–3 mililitrų (jei skystos).
- Sandariai užsukite dangtelį ir užrašykite savo vardą, pavardę bei gimimo datą (arba užklijuokite laboratorijos duotą lipduką).
Dažniausios klaidos, kurios iškreipia rezultatus
Net ir kruopščiai pasiruošus, pasitaiko klaidų, kurios verčia kartoti tyrimą. Gydytojai išskiria keletą pagrindinių klaidų, kurias daro pacientai:
1. Mėginys iš klozeto vandens
Tai viena grubiausių klaidų. Klozeto vandenyje esančios cheminės valymo priemonės ar tiesiog vandens priemaišos gali visiškai suardyti ląsteles, kurias laborantai turi ištirti. Pavyzdžiui, vanduo gali sukelti pirmuonių žūtį, todėl parazitologinis tyrimas taps bevertis.
2. Per ilgas laikymas
Išmatos yra biologiškai aktyvi medžiaga, kurioje nuolat vyksta fermentacijos ir irimo procesai. Idealu, jei mėginys į laboratoriją pristatomas per 2–3 valandas. Jei tai neįmanoma, indelį būtina laikyti šaldytuve (2–8 °C temperatūroje), bet ne ilgiau kaip 12–24 valandas (priklausomai nuo tyrimo tipo). Kambario temperatūroje paliktas mėginys greitai tampa netinkamas tyrimams.
3. Tyrimas menstruacijų metu
Moterims nerekomenduojama rinkti išmatų mėginio menstruacijų metu ar 3 dienas po jų. Net ir menkiausias menstruacinio kraujo pėdsakas mėginyje slapto kraujavimo testą padarys teigiamą, nors jokios patologijos žarnyne nėra.
4. Kraujuojantis hemorojus
Jei pacientas turi aktyviai kraujuojantį hemorojų ar įplyšusią išangę, slapto kraujavimo testą atlikti netikslinga, nes rezultatas bus klaidingai teigiamas. Tokiu atveju pirmiausia reikia gydyti akivaizdų kraujavimo šaltinį.
Parazitologinių tyrimų specifika
Atliekant tyrimus dėl parazitų, dažnai vieno mėginio nepakanka. Taip yra todėl, kad parazitai kiaušinėlius išskiria cikliškai, ne kiekvieno tuštinimosi metu. Jei pirmasis tyrimas neigiamas, bet simptomai išlieka, gydytojai dažnai rekomenduoja tyrimą kartoti tris kartus su kelių dienų pertrauka.
Svarbu paminėti ir specifinį tyrimą dėl spalinių (enterobiozės). Šiam tyrimui išmatų rinkti nereikia. Jam naudojama lipni plėvelė arba specialus stiklelis, kuris ryte, dar neapsiprausus, priglaudžiamas prie išangės raukšlių. Tai visiškai kitokia procedūra, todėl svarbu nesumaišyti tyrimų metodikų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima užšaldyti išmatų mėginį, jei negaliu jo pristatyti tą pačią dieną?
Ne, užšaldyti mėginio negalima (nebent tai specifinis tyrimas, kuriam gydytojas davė kitokius nurodymus). Šaldymas suardo ląstelių struktūrą, todėl mikroskopinis tyrimas taps neįmanomas. Mėginį laikykite šaldytuve, bet ne šaldiklyje.
Ką daryti, jei kankina vidurių užkietėjimas ir nepavyksta paimti mėginio?
Negalima naudoti klizmų ar žvakučių, kad iššauktumėte tuštinimąsi prieš tyrimą, nes vaistų likučiai sugadins mėginį. Geriausia padidinti skaidulų kiekį mityboje, gerti daugiau vandens ir palaukti natūralaus tuštinimosi.
Ar tinka mėginys, paimtas iš vaiko sauskelnių?
Kūdikių išmatas galima imti iš sauskelnių, tačiau svarbu stengtis paimti tą dalį, kuri nesiliečia su sauskelnių paviršiumi, kad į mėginį nepatektų šlapimo sugeriamojo sluoksnio plaušelių ar gelio. Geriausia sauskelnes iškloti specialiu šlapimo nelaidžiu įklotu.
Kiek laiko galioja slapto kraujavimo testo rezultatai?
Profilaktinį slapto kraujavimo testą žmonėms, patenkantiems į rizikos grupę (dažniausiai nuo 50 metų), rekomenduojama atlikti kas dvejus metus. Neigiamas rezultatas reiškia, kad tuo metu kraujavimo nebuvo, tačiau tai negarantuoja, kad jis neatsiras vėliau.
Rezultatų interpretavimas ir tolesni veiksmai
Gavus tyrimo atsakymus, nereikėtų bandyti diagnozės nusistatyti patiems naudojantis internetu. Laboratoriniai rodikliai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo naudojamos įrangos ir metodų. Nukrypimas nuo normos ne visada reiškia sunkią ligą. Pavyzdžiui, teigiamas slapto kraujavimo testas dar nereiškia vėžio – tai gali būti opa, polipas, divertikulitas ar tiesiog dantenų kraujavimas, jei kraujas nuryjamas. Lygiai taip pat, riebalų ar nesuvirškinto maisto likučiai gali rodyti fermentų trūkumą, kurį lengva koreguoti mityba ar vaistais.
Svarbiausia suprasti, kad išmatų tyrimas yra tik pirminis etapas. Jei rezultatai rodo pakitimus, gydytojas gastroenterologas skirs tikslesnius tyrimus, pavyzdžiui, kolonoskopiją ar echoskopiją. Todėl tikslus ir atsakingas mėginio paėmimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis sėkmingo gydymo link, leidžiantis gydytojams greičiau rasti negalavimų priežastį.
