Kodėl narcizai sodinami rudenį, o ne pavasarį
Daugelis pradedančiųjų sodinininkų daro tą pačią klaidą – pavasarį, pamatę žydinčius narcizus, nusprendžia, kad būtent tada ir reikia juos sodinti. Tačiau realybė yra visiškai priešinga. Narcizai, kaip ir daugelis kitų pavasario svogūninių gėlių, turi būti sodinami rudenį, kai žemė dar šilta, bet oras jau vėsus.
Priežastis paprasta: narcizų svogūnėliams reikia laiko įsišakninti prieš žiemos šalčius. Per rudens mėnesius jie formuoja šaknų sistemą, kuri pavasarį leis greitai pradėti augti ir žydėti. Jei bandytumėte sodinti narcizus pavasarį, jie tiesiog neturėtų pakankamai laiko pasiruošti, o greičiausiai visai nesuklestėtų tais metais.
Optimaliausias laikotarpis narcizų sodinimui Lietuvoje yra nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. Kai kurie sodininkai rizikuoja ir sodina net iki lapkričio pradžios, jei ruduo išties šiltas, tačiau tai jau gerokai mažina sėkmės tikimybę. Svogūnėliams reikia bent 4-6 savaičių įsišakninti prieš rimtus šalčius.
Kaip pasirinkti tinkamą sodinimo laiką pagal regioną
Lietuva nėra didelė šalis, bet net ir čia klimatiniai skirtumai gali būti gana ryškūs. Pajūryje ruduo paprastai šiltesnis ir ilgesnis, todėl ten narcizus galima sodinti ir spalio pabaigoje. Tuo tarpu rytinėje Lietuvos dalyje, kur žiema ateina anksčiau, geriau nesivėlinti ir baigti sodinimo darbus iki spalio vidurio.
Stebėkite orai prognozes ir žemės temperatūrą. Idealu, kai žemės temperatūra 10 cm gylyje yra apie 10-15 laipsnių. Tokiomis sąlygomis svogūnėliai šaknijasi geriausiai. Jei žemė dar per šilta (virš 20 laipsnių), galite palaukti – per anksti pasodinti narcizai gali pradėti leisti žalius daigus, kurie žiemą nukentės nuo šalčio.
Praktiškai tai atrodo taip: pietų Lietuvoje sodinimą pradėkite rugsėjo pabaigoje, centrinėje dalyje – rugsėjo viduryje, o šiaurėje – net rugsėjo pradžioje. Žinoma, tai tik orientyrai, svarbiausia – stebėti konkretaus sezono orų sąlygas.
Vietos parinkimas ir dirvožemio paruošimas
Narcizai nėra itin išrankūs, bet tam tikros sąlygos jiems tikrai patinka labiau. Pirmiausia – saulė. Nors narcizai gali augti ir pusiau šešėlyje, geriausiai jie žydi saulėtose vietose, kur gauna bent 6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Jei sodinsite po medžiais, atminkite, kad pavasarį, kai narcizai žydi, daugelis medžių dar neturi lapų, todėl šviesos bus pakankamai.
Drėgmė – štai kas tikrai svarbu. Narcizai nemėgsta stovinio vandens, todėl vengkite žemų, pelkėtų vietų. Jei jūsų sode yra tokių problemų, padarykite paaukštintus lysvius arba pasirūpinkite drenažu. Priešingu atveju svogūnėliai gali supūti žiemos metu.
Dirvožemis turėtų būti gerai drenažuojamas ir vidutiniškai derlingas. Narcizai auga beveik bet kokioje žemėje, bet labiausiai mėgsta lengvą priemolingą dirvą su neutralia ar šiek tiek rūgščia reakcija (pH 6-7). Prieš sodinimą verta įmaišyti į žemę kompostą ar gerai išpuvusį mėšlą – tai pagerins dirvožemio struktūrą ir suteiks maisto medžiagų.
Jei jūsų žemė molingė ir sunki, pridėkite smėlio ir organinių medžiagų. Jei priešingai – per smėlinga, kompostas ir durpės padės išlaikyti drėgmę. Prieš savaitę ar dvi iki sodinimo perkaškite žemę 20-30 cm gylyje ir leiskite jai nusistovėti.
Sodinimo technika ir gylis
Čia prasideda konkrečiausi darbai. Narcizų svogūnėlius reikia sodinti tris kartus gilesniu gyliu nei jų aukštis. Tai reiškia, kad jei svogūnėlis yra 5 cm aukščio, jį reikia sodinti 15 cm gylyje (matuojant nuo žemės paviršiaus iki svogūnėlio viršaus). Smulkesnius svogūnėlius sodinkite šiek tiek sekliau, stambius – giliau.
Kodėl tai svarbu? Per sekliai pasodinti narcizai gali nukentėti nuo šalčio, be to, jie linkę daugintis ir greitai tampa per tankūs. Per giliai pasodinti – vėliau išlenda pavasarį ir silpniau žydi. Tad laikykitės tos trijų aukščių taisyklės.
Tarpai tarp svogūnėlių priklauso nuo to, kokio efekto siekiate. Jei norite tankaus, įspūdingo žydėjimo jau pirmaisiais metais, sodinkite kas 7-10 cm. Jei planuojate, kad narcizai augs toje pačioje vietoje kelerius metus ir natūraliai daugėsis, palikite daugiau vietos – 12-15 cm. Tarp eilių paliekama 15-20 cm.
Sodinimo procesas paprastas: iškasite duobutę reikiamo gylio, ant dugno galite barstyti šiek tiek specialių trąšų svogūniniams gėlėms (tik ne šviežio mėšlo!), įdėkite svogūnėlį aštriausia dalimi į viršų, užpilkite žeme ir lengvai prispauskite. Pasodinus gerai palaistysite – tai padės svogūnėliams pradėti šaknyties procesą.
Trąšos ir papildomas maitinimas
Narcizai nėra godūs, bet tam tikro maitinimo jiems tikrai reikia. Rudenį sodinant geriausia naudoti lėto veikimo trąšas, kurios palaipsniui išsiskiria per žiemą ir ankstyvą pavasarį. Tinka specialios trąšos svogūniniams augalams arba universalios su didesniu fosforo kiekiu – jis skatina šaknų augimą.
Azoto pertekliaus rudenį vengti būtina – jis skatintų žaliosios masės augimą, o tai prieš žiemą visiškai nenaudinga. Ieškokite trąšų su formulėmis tipo 5-10-10 arba 4-10-6, kur pirmasis skaičius (azotas) yra mažiausias.
Pavasarį, kai narcizai pradeda dygti, galite papildomai pamaitinti juos skystosiomis trąšomis arba barstyti granuliuotas trąšas aplink augalus. Tai daroma anksti, kai tik pasirodę pirmieji žali daigeliai. Antrą kartą trąšos teikiamos tada, kai pasirodę pumpurai, bet dar nežydi – tai sustiprina žiedus ir prailgina žydėjimą.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Narcizai turi vieną puikią savybę – jie nuodingi graužikams. Tai reiškia, kad pelės ir kurmiai jų neliečia, skirtingai nei tulpių ar hiacintų. Tad jei jūsų sode yra graužikų problema, narcizai – puikus pasirinkimas.
Tačiau yra ir kitų problemų. Narcizų musė – tai specialus kenkėjas, kurio lervos gręžiasi į svogūnėlius ir juos gadina. Apsisaugoti galima kruopščiai apžiūrint svogūnėlius prieš sodinimą – jie turi būti kieti, be pažeidimų. Įtartinus išmeskite. Kai kurie sodininkai prieš sodinimą svogūnėlius 15 minučių mirko šiltame (ne karštame!) vandenyje su fungicidu.
Svogūnėlių puvimas – dažniausia problema, ypač drėgnomis žiemomis. Kaip jau minėjau, geras drenažas yra geriausias prevencijos būdas. Jei pastebite, kad pavasarį kai kurie narcizai neišdygo arba atrodo silpni, iškaskite juos ir patikrinkite svogūnėlius. Supuvusius pašalinkite, kad infekcija neplisti.
Grybelinės ligos, tokios kaip pilkoji pelėsė, taip pat gali užpulti narcizus, ypač drėgnu oru. Vengti per tankaus sodinimo, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir nepersistengti su laistymu – pagrindinės prevencijos priemonės.
Priežiūra po žydėjimo ir dauginimas
Daugelis žmonių daro klaidą, nupjaudami narcizų lapus iš karto po žydėjimo, nes jie atrodo netvarkingai. To daryti negalima! Lapai dar 6-8 savaites po žydėjimo atlieka svarbų darbą – jie kaupia energiją svogūnėliui, kad kitais metais vėl galėtų žydėti.
Taisyklė paprasta: leiskite lapams natūraliai pagesti. Galite nupjauti žiedų kotus, kad augalas nešvaistytų energijos sėklų formavimui, bet lapus palikite. Taip, jie gelsta ir atrodo nepatraukliai, bet tai būtina. Galite juos šiek tiek užmaskuoti, pasodindami tarp narcizų kitus augalus, kurie vėliau išauga ir uždengią gelstančius lapus.
Narcizai vienoje vietoje gali augti 4-6 metus be jokio kišimosi. Per tą laiką jie natūraliai dauginasi, formuodami vis daugiau svogūnėlių. Tačiau ateis laikas, kai pastebėsite, kad žydėjimas silpnėja – tai ženklas, kad narcizai tapo per tankūs ir juos reikia persodinti.
Geriausias laikas iškasti ir padalinti narcizus – birželio pabaiga ar liepos pradžia, kai lapai jau visiškai pageltę, bet dar neatskilo nuo svogūnėlio. Iškaskite kerus, atsargiai atskirkite svogūnėlius, išrinkite geriausius ir stambiausius, o smulkius galite pasodinti atskirai – jie dar augs kelerius metus, kol pasieks žydėjimo dydį.
Iškastus svogūnėlius galima laikyti sausoje, vėdinamoje vietoje iki rudens sodinimo. Tik įsitikinkite, kad jie nekaitintų ir negultų drėgnoje vietoje.
Kai narcizai tampa sodo tradicija
Narcizai – tai ne vieno sezono gėlės. Tai investicija į daugelį pavasarių. Kartą tinkamai pasodinti, jie džiugins jus dešimtmečius, reikalaudami minimalios priežiūros. Kiekvienais metais jų bus vis daugiau, ir jūsų pavasario sodas taps vis spalvingesnis.
Patyrę sodininkai rekomenduoja kasmet pasodinti bent keletą naujų svogūnėlių – taip palaipsniui sukursite tikrą narcizų kolekciją su skirtingomis veislėmis, spalvomis ir žydėjimo laikais. Ankstyvosios veislės žydi jau kovą, vėlyvosios – gegužę. Derinant jas, galite turėti narcizų žydėjimą beveik du mėnesius.
Nepamirškite, kad narcizai puikiai auga ne tik lysvėse, bet ir po medžiais, tarp krūmų, net vejoje. Natūralaus stiliaus sodams puikiai tinka vadinamasis „naturalizuotas” sodinimas, kai svogūnėliai sodinami ne eilėmis, o laisvai išbarstomi ir sodinami ten, kur nukrito. Tai sukuria labai natūralų, miško paievio efektą.
Taigi šį rudenį, kai oras dar šiltas, bet vasara jau baigėsi, nepamirškite pasirūpinti pavasariu. Pasodinkite narcizus dabar, ir kitų metų kovą ar balandį jie atlygins jums šimteriopai – savo geltonomis, baltomis ar oranžinėmis galvutėmis, kurios skelbia, kad žiema baigėsi ir prasideda naujas augimo sezonas. O jūs galėsite didžiuotis, kad visa tai padarėte savo rankomis praėjusį rudenį.
