Kiekvienais metais, artėjant pavasariui arba rudeniui, visuomenėje kyla tas pats klausimas, sukeliantis tiek diskusijų, tiek painiavos: kada tiksliai reikia sukti laikrodžio rodykles ir į kurią pusę? Nors tai yra procedūra, kurią atliekame du kartus per metus, daugelis vis tiek pasimeta tarp „vasaros” ir „žiemos” laiko sąvokų. Šis reguliarus laiko keitimas yra tapęs neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, turinčia poveikį ne tik mūsų dienotvarkei, bet ir biologiniam ritmui, savijautai bei darbo našumui. Nepaisant nuolatinių kalbų apie galimą šios praktikos atšaukimą Europos Sąjungos lygiu, kol kas sutarimo nėra, todėl svarbu tiksliai žinoti taisykles, kad sekmadienio rytą nepavėluotume į svarbius susitikimus arba be reikalo neatsikeltume per anksti.
Laiko sukimo taisyklė: kada ir kaip tai daroma
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, laikas keičiamas du kartus per metus. Ši tvarka yra griežtai reglamentuota ir visada vyksta savaitgalį, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų viešajam gyvenimui bei transporto sistemoms. Pagrindinė taisyklė, kurią verta įsiminti, yra susieta su paskutiniais atitinkamų mėnesių sekmadieniais.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį. Tą naktį laikrodžio rodykles pasukame viena valanda į priekį (iš 3:00 val. į 4:00 val.). Tai reiškia, kad miegame valanda trumpiau, tačiau vakarais ilgiau džiaugiamės šviesa.
Žiemos laikas (kuris iš tikrųjų yra standartinis juostinis laikas) grąžinamas paskutinį spalio mėnesio sekmadienį. Tą naktį rodykles sukame viena valanda atgal (iš 4:00 val. į 3:00 val.). Šis pokytis daugeliui yra malonesnis, nes gauname papildomą miego valandą, tačiau vakarai tampa tamsesni daug anksčiau.
Paprastas būdas įsiminti kryptį
Kadangi didžiausią painiavą kelia klausimas „pirmyn ar atgal”, egzistuoja paprasta taisyklė, susijusi su metų laikais ir lauko baldais ar tiesiog gamta:
- Pavasarį mes viską nešame į lauką (kiemą, balkoną), taigi rodykles sukame į priekį.
- Rudenį viską nešame atgal į vidų, taigi rodykles sukame atgal.
Kodėl apskritai sukame laiką: istoriniai ir ekonominiai motyvai
Laiko sukimo idėja nėra nauja ir ji gimė ne dėl noro sutrikdyti žmonių miegą, o dėl pragmatiškų ekonominių priežasčių. Dažnai manoma, kad Benjaminas Franklinas buvo pirmasis, pasiūlęs šią idėją dar XVIII a., tačiau jis tai darė pusiau juokais, siūlydamas paryžiečiams keltis anksčiau ir taip taupyti žvakes. Rimtai ši idėja pradėta svarstyti tik XX amžiaus pradžioje.
Pirmoji valstybė, įvedusi vasaros laiką nacionaliniu mastu, buvo Vokietija Pirmojo pasaulinio karo metais (1916 m.). Tikslas buvo labai aiškus – taupyti anglį, kuri buvo naudojama elektros gamybai ir apšvietimui. Pritaikius darbo valandas prie šviesiojo paros meto, reikėjo mažiau dirbtinio apšvietimo vakarais. Netrukus šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV.
Tačiau šiais laikais ekonominis argumentas tampa vis mažiau svarus. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip LED apšvietimas, suvartoja itin mažai elektros energijos, todėl apšvietimo kaštai sudaro vis mažesnę bendro energijos suvartojimo dalį. Tuo tarpu šildymo ar oro kondicionavimo sąnaudos, kurios gali padidėti dėl laiko sukimo, dažnai „suvalgo” bet kokį sutaupymą, gautą iš apšvietimo.
Poveikis žmogaus sveikatai ir biologiniam ritmui
Nors ekonominė nauda yra diskutuotina, poveikis sveikatai yra viena karščiausių temų medikų ir mokslininkų bendruomenėse. Žmogaus organizmas veikia pagal vidinį biologinį laikrodį, vadinamą cirkadiniu ritmu. Šis ritmas reguliuoja miego ir būdravimo ciklus, hormonų išsiskyrimą bei kūno temperatūrą.
Staigus laiko pakeitimas, net ir viena valanda, sukelia organizmui stresą, panašų į tą, kurį patiriame keliaudami į kitą laiko juostą (vadinamasis „jet lag”). Ypač jautriai į tai reaguoja:
- Vaikai ir senjorai;
- Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis;
- Asmenys, turintys miego sutrikimų.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po laiko pasukimo (ypač pavasarį, kai prarandame valandą miego) padaugėja nelaimingų atsitikimų darbe, eismo įvykių bei miokardo infarktų. Organizmui prisitaikyti prie naujo ritmo paprastai prireikia nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Rudenį, kai laiką sukame atgal, poveikis dažniausiai yra švelnesnis, nes papildoma miego valanda padeda atsigauti, tačiau ankstyva tamsa vakarais gali neigiamai veikti psichologinę būseną ir skatinti sezoninę depresiją.
Europos Sąjungos sprendimai: ar laiko sukimas bus atšauktas?
Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie laiko sukimo atsisakymą. 2018 metais Europos Komisija atliko viešąją konsultaciją, kurioje dalyvavo milijonai europiečių. Rezultatai buvo vienareikšmiški – dauguma gyventojų pasisakė už laiko sukimo nutraukimą.
Remdamasis šiais duomenimis, 2019 metais Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui atsisakyti sezoninio laiko keitimo nuo 2021 metų. Tačiau šis sprendimas įstrigo Europos Sąjungos Taryboje. Pagrindinė kliūtis – valstybių narių nesutarimas, kurį laiką (vasaros ar žiemos) reikėtų pasirinkti kaip nuolatinį.
Jei kaimyninės šalys pasirinktų skirtingus laikus, Europoje atsirastų „laiko lopiniai”, kurie apsunkintų transporto logistiką, keliones ir tarptautinį verslą. Lietuva, geografiškai būdama rytinėje laiko juostos dalyje, labiau linksta prie vasaros laiko, kad vakarai būtų šviesesni, tuo tarpu kitos šalys gali turėti kitokių prioritetų. Kol kas sutarimas nėra pasiektas, todėl direktyva lieka „įšaldyta”, o mes ir toliau sukame laikrodžius.
Technologijos: kur laikas pasikeičia pats, o kur reikia įsikišti
Gyvename išmaniųjų technologijų amžiuje, todėl didžioji dalis mūsų naudojamų prietaisų laiką pakeičia automatiškai. Tai gerokai palengvina gyvenimą, tačiau vis tiek lieka vietų, kurias turime patikrinti patys.
- Išmanieji telefonai ir kompiuteriai: Jei nustatymuose įjungta automatinė laiko ir datos funkcija, šie įrenginiai patys atsinaujins tiksliai tą akimirką, kai pasikeis laikas. Jums nieko daryti nereikia.
- Automobiliai: Nors naujausi modeliai su GPS navigacija dažnai laiką atnaujina patys, daugelio automobilių (net ir pagamintų per pastarąjį dešimtmetį) laikrodžius vis dar tenka nustatyti rankiniu būdu per borto kompiuterio meniu.
- Buitinė technika: Orkaitės, mikrobangų krosnelės, senesni skaitmeninėmis panelėmis valdomi prietaisai dažniausiai neturi interneto ryšio ar radijo bangomis valdomų laikrodžių, todėl juos teks persukti patiems.
- Mechaniniai laikrodžiai: Tai akivaizdžiausia grupė – sieniniai, staliniai ar rankiniai mechaniniai laikrodžiai reikalauja fizinio įsikišimo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi laiko keitimas sukelia daug klausimų, žemiau pateikiame atsakymus į pačius populiariausius, kad informacija būtų lengvai randama vienoje vietoje.
Kada tiksliai reikia pasukti laikrodį?
Oficialiai laikas keičiamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Pavasarį tai daroma 3:00 val. ryto (sukama į 4:00 val.), o rudenį – 4:00 val. ryto (sukama atgal į 3:00 val.). Tačiau dauguma žmonių tai padaro prieš eidami miegoti šeštadienio vakarą arba atsikėlę sekmadienio rytą.
Ar laiko sukimas padeda sutaupyti elektros?
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad elektros energijos sutaupymas yra minimalus, o kai kuriais atvejais – net neigiamas. Nors vakarais šviesą įjungiame vėliau, rytais energijos suvartojimas gali išaugti dėl šildymo poreikio ar tamsesnio ryto meto.
Kuris laikas yra „tikrasis”?
Geografiškai ir astronomiškai Lietuvai (ir daugumai mūsų laiko juostos šalių) „tikrasis” laikas yra žiemos laikas. Tai yra standartinis juostinis laikas, kai saulė aukščiausiame taške (zenite) yra apie 12 valandą dienos. Vasaros laikas yra dirbtinis poslinkis.
Kada Lietuva nustos sukioti laikrodžius?
Šiuo metu konkrečios datos nėra. Nors Europos Parlamentas pritarė šiai idėjai, galutinis sprendimas priklauso nuo ES Tarybos ir valstybių narių susitarimo. Kol kas nėra numatyta, kada šis klausimas bus galutinai išspręstas, todėl artimiausiu metu laikrodžius ir toliau suksime.
Praktiniai patarimai lengvesnei organizmo adaptacijai
Norint sumažinti neigiamą laiko sukimo poveikį savijautai, specialistai rekomenduoja ruoštis iš anksto, o ne laukti paskutinės nakties. Staigus ritmo pakeitimas yra šokas organizmui, todėl laipsniškas perėjimas gali padėti išvengti mieguistumo, dirglumo ir koncentracijos stokos.
Likus kelioms dienoms iki numatyto laiko keitimo, stenkitės eiti miegoti ir keltis 10–15 minučių anksčiau (arba vėliau, priklausomai nuo sezono) nei įprastai. Tai padės „apgauti” vidinį laikrodį ir priartinti jį prie naujojo laiko. Taip pat labai svarbu savaitgalį, kai keičiamas laikas, nepadauginti kofeino ir alkoholio, nes šios medžiagos trikdo miego kokybę. Stenkitės daugiau laiko praleisti dienos šviesoje – natūrali šviesa yra geriausias signalas mūsų smegenims, padedantis reguliuoti melatonino gamybą ir sinchronizuoti cirkadinį ritmą su aplinka. Lengvas fizinis aktyvumas rytais taip pat gali padėti greičiau pabusti ir jaustis žvalesniems naujuoju laiku.
