Kodėl vis dažniau skambina nežinomi numeriai
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą jausmą, kai telefone užsidega nežinomas numeris ir akimirką svarstome – atsakyti ar ne? Pastaraisiais metais tokių skambučių srautas tiesiog nebeišmatuojamas. Statistika rodo, kad vidutinis Lietuvos gyventojas per mėnesį gauna 8-12 skambučių iš nežinomų numerių, o dalis jų – tikrai ne su gerais ketinimais.
Problema tapo tokia aktuali, kad telekomunikacijų operatoriai, valstybinės institucijos ir technologijų kompanijos pradėjo intensyviai kurti įvairias apsaugos sistemas. Tačiau sukčiai taip pat nestovi vietoje – jų metodai nuolat tobulėja, numeriai keičiasi, o schemos darosi vis sudėtingesnės.
Įdomu tai, kad dauguma neteisėtų skambučių ateina ne iš Lietuvos. Dažniausiai tai tarptautiniai numeriai, kurie gali būti užmaskuoti taip, kad atrodo kaip vietiniai. Tokia technologija vadinama CLI spoofing (skambinančiojo numerio klastojimas), ir ji sukčiams kainuoja centus, tačiau potenciali žala aukoms gali siekti tūkstančius eurų.
Kaip veikia modernios apsaugos sistemos
Sukčiavimo prevencijos sistemos šiandien remiasi keliais pagrindiniais principais. Pirma, tai dirbtinio intelekto algoritmai, kurie analizuoja skambučių šablonus realiuoju laiku. Sistema stebi, kiek kartų konkretus numeris skambina per dieną, kiek žmonių atsako, kiek greitai nutraukiamas pokalbis ir daugelį kitų parametrų.
Antra, veikia bendros duomenų bazės, kuriomis dalijasi skirtingi operatoriai ir net skirtingų šalių telekomunikacijų bendrovės. Kai viename tinkle numeris pažymimas kaip įtartinas, ši informacija automatiškai perduodama kitiems. Tai primena imunitetą – virusas, atpažintas vienoje organizmo dalyje, tampa žinomas visam organizmui.
Trečia, naudojami elgesio modeliai. Pavyzdžiui, jei numeris per trumpą laiką skambina šimtams žmonių ir pokalbiai trunka vos kelias sekundes, sistema automatiškai pakelia įtarumo lygį. Normalūs verslo skambučiai turi visai kitokį profilį – jie ilgesni, dažniau pasikartojantys su tais pačiais asmenimis, suplanuoti darbo valandomis.
Realaus laiko analizė ir blokavimas
Šiuolaikinės sistemos nebereikalauja, kad tūkstančiai žmonių pirma nukentėtų, kol numeris bus užblokuotas. Dirbtinis intelektas gali identifikuoti potencialų sukčių numerį jau po keliolikos skambučių, remdamasis dešimtimis parametrų. Kai sistema nustato aukštą rizikos lygį, skambutis gali būti automatiškai nutraukiamas arba gavėjas gauna įspėjimą ekrane dar prieš atsakydamas.
Kai kurie operatoriai jau taiko tripakopio principą: žemas rizikos skambučiai praeina laisvai, vidutinės rizikos pažymimi įspėjimu, o didelės rizikos tiesiog blokuojami. Naudotojas gali peržiūrėti užblokuotų skambučių sąrašą ir, jei reikia, pats nuspręsti, ar skambutis buvo teisėtas.
Populiariausios sukčiavimo schemos telefonu
Suprasdami, nuo ko ginsimės, galime efektyviau apsisaugoti. Viena dažniausių schemų – tariamas skambutis iš banko. Skambinantysis teigia, kad jūsų sąskaitoje pastebėta įtartina veikla ir prašo patvirtinti asmens duomenis arba SMS gautą kodą. Tikras bankas niekada neprašys jūsų patvirtinti SMS kodo telefonu – tai aukso taisyklė, kurią verta įsidėmėti.
Kita populiari schema – vadinamasis „Wangiri” arba „vieno skambučio” sukčiavimas. Gausite trumpą skambutį iš užsienio numerio, kuris nutrūks po vieno signalo. Idėja ta, kad perskambintumėte, o tai gali kainuoti keliasdešimt eurų per minutę, nes numeris prijungtas prie brangių premium paslaugų.
Taip pat paplitę „techninės pagalbos” skambučiai. Sukčiai prisistato kaip Microsoft, Google ar kitos didelės kompanijos darbuotojai ir teigia, kad jūsų kompiuteryje aptiktas virusas. Jie prašo suteikti nuotolinę prieigą prie kompiuterio, o tada arba tiesiogiai vagia duomenis, arba reikalauja mokėti už „valymo” paslaugas.
Naujos kartos schemos
Sukčiai vis labiau išnaudoja socialinę inžineriją ir aktualijas. Pandemijos metu plito skambučiai dėl tariamų kompensacijų ar vakcinacijos registracijos. Energetikos krizės laikotarpiu – skambučiai apie elektros energijos tarifų pakeitimus. Sukčiai visuomet prisitaiko prie to, kas žmonėms aktualu ir kas gali sukelti emocijų.
Vis dažniau pasitaiko ir „šeimos narių nelaimės” schema. Skambina asmuo, kuris teigia esąs jūsų giminaitis ar draugas, patekęs į bėdą užsienyje ar ligoninėje. Prašoma skubiai pervesti pinigų. Tokiais atvejais svarbu neskubėti – pabandykite susisiekti su tuo asmeniu kitu būdu arba su kitais šeimos nariais.
Ką daro Lietuvos operatoriai ir institucijos
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) aktyviai koordinuoja sukčiavimo prevencijos veiklą Lietuvoje. Nuo 2022 metų pradėta įgyvendinti keletas svarbių iniciatyvų. Viena jų – centralizuota įtartinų numerių duomenų bazė, kurią papildo visi didieji operatoriai. Kai vienas operatorius identifikuoja sukčių numerį, ši informacija per kelias minutes tampa prieinama visiems kitiems.
„Telia”, „Bitė” ir „Tele2” kiekvienas turi savo sukčiavimo prevencijos sistemas, tačiau jos veikia pagal panašius principus. Operatoriai investuoja milijonus eurų į dirbtinio intelekto sprendimus, kurie mokosi iš kiekvieno naujo sukčiavimo atvejo. Sistema tampa protingesnė kiekvieną dieną.
Be to, pradėta taikyti tarptautinių skambučių tikrinimo sistema. Kadangi dauguma sukčiavimo skambučių ateina iš užsienio, operatoriai gali tikrinti, ar skambinančiojo numeris tikrai priklauso tam operatoriui, kurį jis nurodo. Jei numeris klastojamas, skambutis blokuojamas dar nepasiekęs gavėjo.
Bendradarbiavimas su teisėsauga
Policija ir kitos teisėsaugos institucijos taip pat aktyviai įsitraukusios į kovą su telefoniniais sukčiais. Veikia specialios darbo grupės, kurios analizuoja sukčiavimo atvejus, identifikuoja schemas ir bando nustatyti nusikaltėlius. Deja, kadangi dauguma sukčių veikia iš užsienio jurisdikcijų, jų sulaikymas dažnai būna sudėtingas.
Vis dėlto yra ir sėkmės istorijų. 2023 metais buvo demaskuota keletas grupuočių, veikusių iš Ukrainos ir Gruzijos, kurios apgaudinėjo Lietuvos gyventojus. Tai pavyko padaryti būtent dėl glaudaus bendradarbiavimo tarp telekomunikacijų operatorių, bankų ir tarptautinės teisėsaugos.
Kokias technologijas galite naudoti patys
Nebūtina pasikliauti tik operatorių apsauga – yra daug įrankių, kuriuos galite naudoti asmeniškai. Pirmiausia, išmanieji telefonai turi integruotas apsaugos funkcijas. „iPhone” įrenginiuose galite įjungti „Silence Unknown Callers” funkciją, kuri automatiškai nutildo visus skambučius iš numerių, nesančių jūsų kontaktuose. Skambutis vis tiek bus užregistruotas, bet telefonas neskambės.
„Android” telefonuose yra „Caller ID & Spam” funkcija, kurią teikia Google. Ji automatiškai identifikuoja ir įspėja apie įtartinus numerius, remdamasi milijardų skambučių duomenų baze. Šią funkciją galima aktyvuoti telefono nustatymuose.
Taip pat yra specializuotų programėlių, tokių kaip „Truecaller”, „Hiya” ar „Should I Answer”. Jos veikia pagal bendruomenės principą – naudotojai pažymi įtartinus numerius, o ši informacija tampa prieinama visiems. Kai jums skambina numeris, kurį kiti jau pažymėjo kaip sukčių, gausite įspėjimą.
Praktiniai patarimai kasdieniam naudojimui
Pirmiausia, niekada neskubėkite. Sukčiai nori, kad priimtumėte sprendimus emociškai ir greitai. Jei kas nors telefonu prašo pinigų, asmens duomenų ar slaptažodžių, pasakykite, kad perskambinsite, ir užbaikite pokalbį. Tada patys susisiekite su ta institucija ar asmeniu per oficialius kanalus.
Antra, neperskambinkite į nežinomus užsienio numerius, ypač jei jie skambino labai trumpai. Tai gali būti „Wangiri” schema. Jei skambutis svarbus, skambinantysis paskambins dar kartą arba paliks žinutę.
Trečia, niekada nedalinkitės SMS kodais. Jei kas nors telefonu prašo pasakyti kodą, kurį ką tik gavote SMS žinute, tai 99,9% tikimybe yra sukčiavimas. Tokie kodai skirti tik jums ir tik jūsų įvedami į atitinkamą sistemą.
Ketvirta, būkite ypač atsargūs su skambučiais, kuriuose prašoma įdiegti programas ar suteikti nuotolinę prieigą prie kompiuterio. Nei bankai, nei technologijų kompanijos niekada neprašys to telefonu.
Kaip atpažinti sukčių skambutį
Yra keletas požymių, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirma, jei skambinantysis kuria skubos jausmą – sako, kad turite nedelsiant ką nors padaryti, kitaip jūsų sąskaita bus užblokuota, prarasite pinigus ar panašiai. Teisėtos institucijos visuomet suteikia pakankamai laiko ir alternatyvių komunikacijos kanalų.
Antra, jei skambinantysis prašo konfidencialios informacijos, kurios normaliai neturėtų prašyti. Pavyzdžiui, banko darbuotojas gali paprašyti patvirtinti jūsų tapatybę užduodamas klausimus apie jūsų duomenis, bet niekada neprašys pasakyti viso kortelės numerio, CVV kodo ar PIN.
Trečia, atkreipkite dėmesį į foninį triukšmą. Jei girdite daug žmonių kalbančių fone, tai gali būti skambučių centras, iš kurio veikia sukčiai. Teisėtos institucijos paprastai skambina iš tylesnių aplinkų arba turi geresnę garso izoliaciją.
Ketvirta, jei skambinantysis prašo pervesti pinigus neįprastu būdu – per kriptovaliutų keityklas, pervedimų sistemas ar į užsienio sąskaitas – tai beveik tikrai sukčiavimas. Teisėtos institucijos naudoja standartines, atsekamas mokėjimo sistemas.
Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą
Jei pokalbio metu suabejojote, paprasčiausiai užbaikite pokalbį. Nesijaudinkite dėl mandagumo – jūsų saugumas svarbiau. Tada patys susisiekite su ta institucija, kuria prisistato skambinantysis, per oficialią interneto svetainę nurodytus kontaktus.
Jei jau atsakėte į įtartinus klausimus ar pateikėte kokių nors duomenų, nedelsiant susisiekite su savo banku ir informuokite apie situaciją. Bankai turi protokolus, kaip reaguoti į tokius atvejus – gali laikinai užblokuoti sąskaitą, sustabdyti įtartinas operacijas.
Taip pat verta pranešti apie įtartiną skambutį savo telekomunikacijų operatoriui. Dauguma operatorių turi specialius el. pašto adresus ar formas, kur galima pranešti apie sukčiavimo bandymus. Jūsų pranešimas gali padėti apsaugoti kitus žmones.
Ateities perspektyvos ir technologijų raida
Dirbtinio intelekto technologijos sparčiai tobulėja, ir tai suteikia naujų galimybių kovoje su sukčiais. Jau kuriamos sistemos, kurios gali analizuoti ne tik skambučio metaduomenis, bet ir patį pokalbio turinį realiuoju laiku. Jei sistema aptinka tipinius sukčiavimo frazių šablonus, gali automatiškai įspėti gavėją pokalbio metu.
Blockchain technologija taip pat gali prisidėti prie problemos sprendimo. Decentralizuota, neklastojama skambučių autentiškumo patvirtinimo sistema galėtų užtikrinti, kad skambinančiojo numeris tikrai priklauso tam, kuris jis teigia esąs. Tai panašu į skaitmeninį parašą, bet skambučiams.
Biometrinė autentifikacija – dar viena kryptis. Jau dabar kai kurios sistemos gali atpažinti, ar skambinantysis tikrai yra tas, kuriuo prisistato, pagal balso charakteristikas. Ateityje tai gali tapti standartu bankų ir kitų finansinių institucijų skambučiams.
Kaip keičiasi reguliavimas
Europos Sąjunga rengia naujus reglamentus, kurie sugriežtins reikalavimus telekomunikacijų operatoriams. Planuojama, kad visi operatoriai turės įdiegti pažangias sukčiavimo prevencijos sistemas ir dalintis informacija apie įtartinus numerius realiu laiku visoje ES teritorijoje.
Taip pat diskutuojama apie griežtesnes sankcijas už CLI spoofing – numerių klastojimą. Šiuo metu daugelyje šalių tai nėra tiesiogiai nusikalstama veikla, jei naudojama ne sukčiavimo tikslais. Tačiau nauji įstatymai gali tai pakeisti, leidžiant teisėsaugai veiksmingiau persekioti sukčius.
Lietuvoje RRT planuoja įvesti privalomą skambučių autentiškumo tikrinimo sistemą visiems operatoriams iki 2025 metų pabaigos. Tai reikštų, kad kiekvienas skambutis turės būti patikrintas, ar jo kilmė atitinka deklaruojamą numerį.
Kai prevencija tampa kasdienybe
Galiausiai svarbu suprasti, kad sukčiavimo prevencija – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Technologijos padeda, institucijos dirba, bet svarbiausias veiksnys lieka žmonių budrumas ir švietimas. Sukčiai nuolat keičia taktiką, todėl ir mes turime būti lankstūs.
Mokykite savo artimuosius, ypač vyresnius žmones, kurie dažniau tampa sukčių aukomis. Papasakokite jiems apie populiariausias schemas, parodykite, kaip naudotis telefono apsaugos funkcijomis. Kartais paprastas pokalbis gali apsaugoti nuo tūkstančių eurų nuostolių.
Naudokitės visomis prieinamomis technologijomis – operatorių paslaugomis, telefono nustatymais, specializuotomis programėlėmis. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali sutaupyti daug nervų ir pinigų. Ir svarbiausia – pasitikėkite savo instinktu. Jei kažkas atrodo įtartina, greičiausiai taip ir yra. Geriau kartą per daug atsargiai, nei kartą per mažai.
Prevencijos sistemos veikia geriausiai, kai visos grandys – technologijos, institucijos ir patys žmonės – dirba kartu. Kiekvienas pranešimas apie įtartiną skambutį, kiekvienas pasidalinimas informacija su artimaisiais, kiekvienas aktyvuotas apsaugos nustatymas prisideda prie bendro saugumo. Ir nors sukčiai niekur nedings, galime padaryti jų darbą kuo sudėtingesnį ir mažiau pelningą.
