Pastebėti ant odos atsiradusius niežtinčius gumbelius yra nemalonu, tačiau dar didesnį nerimą kelia nežinomybė, kas tiksliai sukėlė šią reakciją. Dažnai žmonės ryte prabunda su įkandimais ir pirmiausia pagalvoja apie uodus arba vorus, tačiau jei tai nutinka ne vasaros sezono metu arba įkandimų pobūdis yra specifinis, tikėtina, kad susidūrėte su blusomis. Šie maži, be sparnų, kraują siurbiantys parazitai yra ne tik naminių gyvūnų problema – jie mielai maitinasi ir žmonių krauju. Gebėjimas atskirti blusos įkandimą nuo kitų vabzdžių paliktų žymių yra pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant efektyviai išspręsti problemą ir užkirsti kelią parazitų plitimui jūsų namuose.
Kaip vizualiai atpažinti blusos įkandimą
Blusų įkandimai turi keletą išskirtinių bruožų, kurie leidžia juos atskirti nuo kitų dažnų buitinių kenkėjų, pavyzdžiui, patalinių blakių ar uodų. Nors individuali organizmo reakcija gali skirtis, egzistuoja bendri dėsningumai, padedantys identifikuoti būtent šiuos parazitus.
Pagrindinis požymis – įkandimų išsidėstymas. Skirtingai nei uodai, kurie gelia pavieniui, blusos dažniausiai kanda keletą kartų iš eilės. Todėl ant odos dažnai matomos įkandimų grupės arba linijos. Paprastai vienoje vietoje galima suskaičiuoti 3–4 mažus gumbelius.
Vizualūs blusos įkandimo požymiai:
- Mažas dydis: Įkandimai atrodo kaip labai maži, raudoni taškeliai. Jie yra gerokai mažesni už uodo įkandimus ir rečiau ištinsta iki didelių pūslių (nebent pasireiškia stipri alerginė reakcija).
- Raudonas apvadas: Aplink patį įkandimo centrą dažnai susiformuoja rausvas „vainikas“ arba aureolė. Paspaudus šią vietą, paraudimas gali laikinai išnykti.
- Kietumas: Liečiant pažeistą vietą, jaučiamas kietas gumbelis po oda, o ne minkštas patinimas.
- Kraujo taškelis: Pačiame įkandimo centre neretai galima įžiūrėti mažytį, tamsiai raudoną dūrio tašką – tai vieta, kur parazitas pradūrė odą.
Kuriose kūno vietose dažniausiai kanda blusos?
Vienas iš lengviausių būdų įtarti blusas – atkreipti dėmesį į tai, kurioje kūno vietoje atsirado bėrimai. Blusos neturi sparnų, tačiau jos geba atlikti įspūdingus šuolius. Visgi, lyginant su žmogaus ūgiu, jų šuoliai siekia ribotą aukštį.
Dėl šios priežasties dauguma įkandimų aptinkami apatinėje kūno dalyje. Dažniausiai nukenčia:
- Pėdos ir čiurnos: Tai pati populiariausia blusų atakos vieta. Jei pastebėjote bėrimus aplink kulkšnis, tai yra stiprus indikatorius.
- Blauzdos: Parazitai gali užšokti aukščiau arba užlipti drabužiais, todėl blauzdos taip pat dažnai nukenčia.
- Odos raukšlės: Blusos mėgsta šiltas ir drėgnas vietas, todėl įkandimų gali atsirasti po keliais, kirkšnių srityje ar pažastyse.
- Juosmens sritis: Kartais blusos patenka po drabužiais ir kandžioja ten, kur rūbai glaudžiai liečiasi su oda, pavyzdžiui, ties kelnių juosmeniu.
Jei įkandimai atsirado ant veido ar kaklo, tai greičiausiai nėra blusos (nebent miegojote lovoje, kurioje knibžda parazitų), o veikiau uodai ar kiti skraidantys vabzdžiai.
Blusos, patalinės blakės ar uodai: esminiai skirtumai
Teisinga diagnozė lemia sėkmingą kovą su kenkėjais. Nors simptomai (niežulys, paraudimas) yra panašūs, elgsena ir žymės skiriasi.
Patalinės blakės
Patalinės blakės yra naktiniai gyvūnai, kurie maitinasi, kai žmogus giliai miega. Jų įkandimai dažnai atrodo kaip didesni, plokšti ar iškilūs gumbai. Esminis skirtumas – blakių įkandimai dažnai išsidėsto tvarkingomis linijomis ar zigzagais viršutinėje kūno dalyje (rankos, pečiai, kaklas), nes jos rečiau lenda po antklode. Be to, blakės palieka tamsias išmatų dėmes ant čiužinio, ko blusos paprastai nedaro (jų „purvas“ dažniau randamas gyvūno kailyje arba ant grindų).
Uodai
Uodo įkandimas dažniausiai yra pavienis, netaisyklingos formos ir atsiranda ant atvirų kūno vietų. Jis beveik iš karto pradeda tinti, tampa minkštas ir pabrinkęs. Uodai dažniausiai puola vasarą ir vakarais, tuo tarpu blusos gali kandžioti bet kuriuo paros metu, jei tik atsiranda proga, ir yra aktyvios ištisus metus, jei namuose šilta.
Simptomai ir galima organizmo reakcija
Blusų seilėse yra medžiagų, kurios neleidžia kraujui krešėti, kad jos galėtų lengviau maitintis. Būtent šios seilės sukelia imuninę žmogaus reakciją.
Pagrindiniai simptomai yra:
- Intensyvus niežulys: Tai pats varginantis simptomas. Niežėjimas gali prasidėti iškart po įkandimo arba po kelių valandų ir dažnai yra daug stipresnis nei uodo įkandimo atveju.
- Skausmas: Kai kuriems žmonėms įkandimo metu gali skaudėti arba deginti.
- Bėrimas (Dilgėlinė): Jautresniems žmonėms aplink įkandimus gali atsirasti plačiai paplitęs bėrimas.
Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės yra alergiški blusų įkandimams. Tokiais atvejais reakcija būna daug stipresnė: atsiranda didelių patinimų, pūslių, gali pasireikšti dusulys, pykinimas ar galvos svaigimas. Pastebėjus tokius simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kita rizika – antrinė infekcija. Dėl stipraus niežulio žmonės, ypač vaikai, linkę kasytis įkandimo vietas. Tai pažeidžia odą ir atveria kelią bakterijoms. Jei įkandimo vieta pradeda pūliuoti, tampa karšta liečiant ar labai skausminga, tai gali signalizuoti apie infekciją.
Kaip gydyti blusų įkandimus namuose
Daugeliu atvejų blusų įkandimai praeina savaime per kelias dienas, tačiau diskomfortą galima sumažinti paprastomis priemonėmis.
- Higiena: Pirmiausia nuplaukite pažeistą vietą šiltu vandeniu ir antibakteriniu muilu. Tai padės sumažinti infekcijos riziką.
- Šaltis: Uždėkite ledo kompresą ar šaltą, drėgną rankšluostį. Šaltis mažina patinimą ir laikinai nuslopina niežulį.
- Nekasymas: Tai svarbiausia taisyklė. Kad ir kaip norėtųsi, kasymas tik pablogina situaciją, padidina uždegimą ir prailgina gijimo laiką.
- Vaistinės priemonės: Niežuliui malšinti galima naudoti nereceptinius kremus su hidrokortizonu arba kalamino losjoną. Jei niežulys labai stiprus, gali padėti geriamieji antihistamininiai vaistai.
- Natūralios priemonės: Alavijo gelis, arbatmedžio aliejus (skiestas) arba sodos ir vandens pasta taip pat gali nuraminti sudirgusią odą.
Iš kur atsiranda blusos, jei neturite augintinių?
Nors naminiai gyvūnai yra pagrindiniai blusų „taksi“, parazitai į namus gali patekti ir kitais būdais. Tai svarbu žinoti, norint užkirsti kelią infestacijai.
Blusas galite parsinešti ant savo drabužių ar batų po pasivaikščiojimo gamtoje, parke ar apsilankymo svečiuose, kur yra blusų. Jei gyvenate daugiabutyje, blusos gali atkeliauti iš rūsio, ypač jei ten lankosi benamės katės, arba iš kaimynų. Taip pat blusos gali slėptis senuose balduose, kilimuose ar sendaikčiuose, kuriuos parsinešate namo.
Verta atminti, kad blusos gali išgyventi be maisto keletą savaičių ar net mėnesių (būdamos lėliukės stadijoje), todėl įsikėlus į naują būstą, kuriame anksčiau gyveno žmonės su augintiniais, staiga gali prasidėti blusų ataka. Vibracija (vaikščiojimas) pažadina miegančias lėliukes, ir jos išsirita ieškodamos kraujo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus apie blusas ir jų įkandimus.
Ar blusos gali gyventi žmogaus plaukuose?
Nors blusos gali įkąsti į galvos odą, žmonių plaukuose jos negyvena ir nesiveisia. Žmonių plaukai nėra pakankamai tankūs, kad blusos jaustųsi saugiai ir galėtų ten slėptis taip, kaip gyvūnų kailyje. Žmogus joms tėra laikinas maisto šaltinis.
Kiek laiko gyja blusos įkandimas?
Paprastai paraudimas ir niežulys išnyksta per keletą dienų, dažniausiai per savaitę. Tačiau jautriems žmonėms žymės gali išlikti ilgiau. Jei vieta buvo stipriai kasoma, gali likti nedideli randai arba pigmentinės dėmės.
Ar blusos platina ligas?
Nors šiuolaikiniame pasaulyje tai retesnis reiškinys nei viduramžiais (kai blusos platino marą), jos vis dar gali pernešti ligas. Dažniausiai tai yra bartoneliozė (kačių įdrėskimo liga), dėmėtoji šiltinė (murine typhus) ir kaspinuočiai (jei blusa netyčia praryjama, kas dažniau nutinka gyvūnams, bet įmanoma ir mažiems vaikams).
Kaip patikrinti, ar namuose tikrai yra blusų?
Geriausias būdas – „baltos kojinės testas“. Užsimaukite baltas medvilnines kojines iki kelių ir lėtai vaikščiokite per kilimus ar vietas, kur įtariate esant blusų. Kadangi blusos tamsios, jos bus puikiai matomos ant balto audinio. Taip pat ieškokite „blusų purvo“ (mažų juodų taškelių) gyvūno guolyje. Sudrėkinus šiuos taškelius vandeniu, jie tampa raudoni (nes tai suvirškintas kraujas).
Prevencinės priemonės ir aplinkos valymas
Atsikratyti blusų vien tik gydant įkandimus nepavyks – būtina išnaikinti visą populiaciją, įskaitant kiaušinėlius ir lėliukes. Suaugusios blusos, kurias matote, sudaro tik apie 5% visos parazitų populiacijos jūsų namuose. Likusieji 95% yra kiaušinėlių, lervų ir lėliukių pavidalu kilimuose, balduose ir plyšiuose.
Efektyvi kova susideda iš kelių etapų:
Gyvūnų gydymas: Jei turite augintinių, pirmiausia pasirūpinkite jais. Naudokite veterinarijos gydytojo rekomenduotus lašus, antkaklius ar tabletes. Svarbu, kad priemonės veiktų ne tik suaugusias blusas, bet ir nutrauktų jų vystymosi ciklą.
Mechaninis valymas: Siurbimas yra galingiausias ginklas. Kruopščiai išsiurbkite visus namus: kilimus, minkštus baldus, čiužinius, grindjuostes ir plyšius grindyse. Po siurbimo maišelį nedelsiant išmeskite į lauko konteinerį. Siurbimas ne tik pašalina kiaušinėlius, bet ir vibracija priverčia lėliukes išsiristi, todėl jos tampa pažeidžiamesnės cheminėms priemonėms.
Karštis: Visą patalynę, gyvūnų guolius ir drabužius skalbkite ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Karštis efektyviai sunaikina visas blusų stadijas. Jei turite garų valytuvą, naudokite jį kilimų ir baldų apdorojimui.
Cheminės priemonės: Sunkiais atvejais gali prireikti insekticidų. Rinkitės purškalus, skirtus būtent blusoms naikinti patalpose (su augimo reguliatoriais – IGR). Naudojant bet kokią chemiją, būtina griežtai laikytis saugumo instrukcijų, išvėdinti patalpas ir saugoti vaikus bei gyvūnus.
Nuoseklumas yra raktas į sėkmę. Blusų vystymosi ciklas gali trukti kelis mėnesius, todėl valymo ir siurbimo procedūras rekomenduojama kartoti reguliariai, net jei atrodo, kad parazitų nebėra. Tik kompleksiškai prižiūrint namų higieną ir augintinių sveikatą, galima užtikrinti ramią aplinką be niežtinčių įkandimų.
