Nors apie tai vengiama kalbėti prie vakarienės stalo, o daugelis žmonių gėdijasi prisipažinti net artimiesiems, hemorojus yra viena dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad bent kartą gyvenime su šia liga susiduria daugiau nei pusė suaugusiųjų. Deja, dėl klaidingo gėdos jausmo pacientai dažnai delsia kreiptis į specialistus, bando gydytis patys ir ignoruoja simptomus tol, kol skausmas tampa nepakeliamas arba liga pasiekia vėlyvą stadiją. Dažnas interneto paieškos sistemose ieško vaizdų, norėdamas suprasti, ar jų jaučiami simptomai atitinka hemorojaus požymius. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip vizualiai atpažinti šią ligą, ką reiškia skirtingi dariniai išangės srityje ir, svarbiausia, kada savigyda gali būti pavojinga, o vizitas pas gydytoją – būtinas.
Kas iš tiesų yra hemorojus?
Daugelis klaidingai mano, kad hemorojus yra tik nenormalus auglys ar infekcija. Iš tiesų, hemorojiniai mazgai yra natūrali žmogaus anatomijos dalis. Tai kraujagyslių (venų ir arterijų), lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio pagalvėlės, esančios išangės kanale. Sveiko žmogaus organizme šios struktūros atlieka svarbią funkciją – jos padeda sandariai uždaryti išangę ir sulaikyti dujas bei skystas išmatas.
Problema, kurią vadiname hemorojumi (arba hemorojine liga), atsiranda tada, kai šie kraujagyslių rezginiai išsiplečia, padidėja, uždegami arba nuslenka žemyn. Priklausomai nuo vietos, skiriami du pagrindiniai tipai, kurie vizualiai ir pagal simptomus skiriasi:
- Vidinis hemorojus: vystosi tiesiosios žarnos viduje, kur nėra skausmo receptorių, todėl dažnai pradžioje yra beskausmis.
- Išorinis hemorojus: atsiranda po oda aplink išangę, kur gausu nervinių galūnių, todėl šis tipas dažniau sukelia skausmą, niežulį ir diskomfortą.
Kaip atrodo hemorojus? Vizualiniai požymiai ir ligos stadijos
Ieškant informacijos apie tai, kaip atrodo hemorojus nuotraukose, svarbu suprasti, kad vaizdas gali drastiškai skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir tipo. Nors šiame tekste pateikiame aprašomąją informaciją, ji padės geriau suprasti, kokius pokyčius galite pastebėti.
Išorinio hemorojaus vaizdas
Išorinis hemorojus yra lengviausiai pastebimas plika akimi. Jis atrodo kaip vienas ar keli gumbeliai aplink išangės angą. Šie dariniai gali būti:
- Odos spalvos arba rausvi: ramybės būsenoje jie gali priminti tiesiog odos raukšles ar nedidelius patinimus.
- Melsvi arba violetiniai: jei kraujas mazge sukreša (įvyksta trombozė), gumbelis tampa kietas, labai skausmingas ir įgauna tamsiai mėlyną ar violetinį atspalvį. Tai dažnai apibūdinama kaip „vynuogė” prie išangės.
Sugijus trombuotam mazgui, toje vietoje dažnai lieka odos perteklius, vadinamas odos raukšle (ang. skin tag), kuri gali trukdyti higienai ir sukelti niežulį.
Vidinio hemorojaus laipsniai ir išvaizda
Vidinis hemorojus dažnai lieka nematomas, kol liga nepažengia. Proktologai skirsto vidinį hemorojų į keturis laipsnius, kurių kiekvienas turi skirtingą vizualinę išraišką:
- Pirmas laipsnis: Mazgai yra padidėję, bet neiškrenta iš išangės. Išoriškai nieko nematyti. Pagrindinis požymis – ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus. Tyrimo metu gydytojas matytų išsiputusius kraujagyslių tinklus žarnos viduje.
- Antras laipsnis: Tuštinimosi metu mazgai iškrenta (išeina į išorę), tačiau baigus tuštintis jie savaime sugrįžta į vidų. Iškritę jie atrodo kaip rausvi, drėgni gleivinės dariniai.
- Trečias laipsnis: Mazgai iškrenta tuštinantis ar fizinio krūvio metu ir patys nebegrįžta – juos reikia įstumti ranka. Jie atrodo kaip raudoni, minkšti guzai, padengti gleivine.
- Ketvirtas laipsnis: Mazgai yra nuolat iškritę ir jų neįmanoma grąžinti į vidų net ranka. Tai atrodo kaip didelė, raudona, dažnai uždegiminė rozetė aplink išangę. Gali matytis erozijos, kraujavimas, gleivės.
Kiti simptomai, kurių negalima ignoruoti
Vaizdas nėra vienintelis indikatorius. Kartais vizualūs pokyčiai yra minimalūs, tačiau subjektyvūs pojūčiai signalizuoja apie rimtą problemą. Be matomų gumbų, hemorojui būdinga:
- Kraujavimas: Tai dažniausias simptomas. Kraujas paprastai būna šviesiai raudonas (arterinis), pasirodo tuštinimosi pabaigoje, laša į klozetą arba lieka ant popieriaus. Tamsus, su išmatomis susimaišęs kraujas dažniau rodo problemas aukštesniuose žarnyno skyriuose.
- Skausmas ir diskomfortas: Vidinis hemorojus dažniausiai neskausmingas, nebent įvyksta uždegimas ar trombozė. Išorinis hemorojus, ypač trombuotas, sukelia aštrų, veriantį skausmą, trukdantį sėdėti ar vaikščioti.
- Niežulys ir deginimas: Iškritę mazgai išskiria gleives, kurios dirgina aplinkinę odą, sukeldamos dermatitą ir niežulį (pruritus ani).
- Nepilno išsituštinimo jausmas: Padidėję mazgai gali sudaryti įspūdį, kad tiesiojoje žarnoje vis dar kažkas yra.
Kodėl atsiranda hemorojus? Pagrindiniai rizikos veiksniai
Suprasti priežastis yra pirmas žingsnis link sėkmingo gydymo ir prevencijos. Hemorojus atsiranda dėl padidėjusio spaudimo pilvo apačioje ir tiesiosios žarnos venose. Šį spaudimą dažniausiai sukelia:
Lėtinis vidurių užkietėjimas ir stanginimasis: Tai pagrindinė priežastis. Stiprus stanginimasis tualete didina spaudimą venoms, jos plečiasi ir praranda elastingumą.
Sėdimas gyvenimo būdas: Ilgas sėdėjimas (ypač tualete naršant telefone) sutrikdo kraujotaką dubens srityje.
Mityba: Mažai skaidulų turintis maistas, nepakankamas skysčių vartojimas, aštrus maistas ir alkoholis skatina vidurių kietėjimą ir dirgina žarnyną.
Nėštumas ir gimdymas: Vaisius spaudžia dubens venas, o gimdymo metu stanginimasis gali išprovokuoti mazgų iškritimą. Dažnai po gimdymo hemorojus sumažėja, bet ne visada išnyksta.
Sunkus fizinis darbas: Nuolatinis sunkių svorių kilnojimas didina intraabdominalinį spaudimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Daugeliui kyla klausimas: ar galima palaukti? Kada savigyda tepalais ir žvakutėmis tampa pavojinga? Nors lengvo laipsnio hemorojus gali aprimti pakoregavus mitybą, yra situacijų, kai vizitas pas proktologą yra neatidėliotinas.
Pati svarbiausia taisyklė: bet koks kraujavimas iš išangės turi būti ištirtas. Nors dažniausiai kraujavimo priežastis yra hemorojus arba įplėša, lygiai taip pat gali pasireikšti storosios žarnos vėžys, polipai ar uždegiminės žarnyno ligos (pvz., opinis kolitas). Tik gydytojas, atlikęs tyrimus, gali atmesti onkologinių susirgimų riziką.
Taip pat nedelsdami kreipkitės į medikus, jei:
- Jaučiate staigų, labai stiprų skausmą (tai gali rodyti trombozę, kuriai gali prireikti skubios mini-operacijos).
- Mazgai neišnyksta per savaitę naudojant nereceptinius vaistus.
- Jaučiate silpnumą, galvos svaigimą (tai gali rodyti mažakraujystę dėl lėtinio kraujavimo).
- Pasikeitė tuštinimosi pobūdis (viduriai tai kietėja, tai laisvėja, pakito išmatų forma).
Diagnostika ir šiuolaikiniai gydymo būdai
Gydytojo proktologo apžiūra trunka neilgai ir šiais laikais yra atliekama maksimaliai komfortiškai. Vizito metu atliekama apžiūra, digitalinis tyrimas (pirštu) ir dažniausiai anoskopija (specialiu vamzdeliu apžiūrima tiesioji žarna). Tai neskausminga procedūra, leidžianti tiksliai nustatyti diagnozę.
Gydymas priklauso nuo stadijos:
- Konservatyvus gydymas: I ir II stadijose dažniausiai užtenka mitybos korekcijos (daugiau skaidulų, vandens), venotonikų (vaistų venoms stiprinti), žvakučių ir tepalų uždegimui mažinti.
- Mažai invazinės procedūros: Tai ambulatorinės procedūros, po kurių pacientas iškart eina namo. Populiariausia – guminių žiedų ligatūra (mazgas užveržiamas gumele ir nukrenta), skleroterapija ar infraraudonųjų spindulių koaguliacija.
- Chirurginis gydymas: Taikomas III ir IV stadijose. Tai gali būti klasikinė hemoroidektomija (mazgų išpjovimas), THD metodika (arterijų perrišimas kontroliuojant echoskopu) arba lazerinė hemoroidektomija (mažiau skausminga, greitesnis gijimas).
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie hemorojų
Ar hemorojus gali praeiti savaime be gydymo?
Lengvas uždegimas ar nedidelis paūmėjimas gali praeiti savaime per kelias dienas, jei pašalinama priežastis (pvz., vidurių užkietėjimas). Tačiau patys hemorojiniai mazgai (padidėjęs audinys) niekur nedingsta. Jie gali sumažėti, bet esant palankioms sąlygoms vėl paūmės. Vėlyvų stadijų hemorojus savaime nepraeina.
Ar sėdėjimas ant šalto paviršiaus sukelia hemorojų?
Tiesiogiai šaltis hemorojaus nesukelia. Tai yra mitas. Tačiau sėdėjimas ant šalto paviršiaus gali sukelti kitų dubens organų (pvz., pūslės, kiaušidžių, prostatos) uždegimą. Hemorojų sukelia spaudimas venoms, o ne temperatūra.
Kuo skiriasi hemorojus nuo išangės įplėšos?
Abi ligos sukelia skausmą ir kraujavimą, todėl jas lengva supainioti. Hemorojus yra kraujagyslių pagalvėlių padidėjimas (gumbai), o įplėša – tai gleivinės įtrūkimas (žaizda). Įplėšai būdingas itin aštrus, „pjaujančio stiklo” skausmas tuštinimosi metu, o hemorojui būdingesnis maudimas, nebent įvyksta trombozė.
Ar hemorojus gali virsti vėžiu?
Ne, hemorojus yra gerybinė liga ir ji nevirsta vėžiu. Tačiau hemorojaus simptomai (ypač kraujavimas) yra labai panašūs į tiesiosios žarnos vėžio simptomus. Todėl pavojus slypi ne hemorojaus supiktybėjime, o klaidingoje savidiagnozėje, kai vėžys priskiriamas hemorojui ir laiku negydomas.
Ilgalaikė prevencija: kaip apsisaugoti nuo ligos pasikartojimo
Net ir po sėkmingo gydymo ar operacijos, hemorojus gali atsinaujinti, jei nebus pašalintos jo atsiradimo priežastys. Gyvensenos pokyčiai yra geriausia investicija į sveikatą ir komfortą. Pagrindinis tikslas – užtikrinti minkštas išmatas ir reguliarų tuštinimąsi be stanginimosi.
Rekomenduojama kasdien suvartoti 25–35 gramus skaidulų. Jų gausu avižose, sėlenose, lęšiuose, pupelėse, daržovėse ir vaisiuose. Taip pat gyvybiškai svarbu gerti pakankamai vandens (apie 2 litrus per dieną), nes skaidulos be vandens gali tik dar labiau užkietinti vidurius.
Svarbu koreguoti ir tualeto įpročius: eikite tuštintis tik tada, kai jaučiate poreikį, ir neužsibūkite tualete ilgiau nei 3–5 minutes. Ilgas sėdėjimas su telefonu rankose smarkiai padidina spaudimą išangės zonoje. Jei dirbate sėdimą darbą, darykite pertraukas kas valandą, pasivaikščiokite – tai suaktyvins kraujotaką dubens srityje ir sumažins venų sąstovį.
