Kiekvienas žmogus ant savo kūno gali suskaičiuoti bent keletą, o kartais ir kelias dešimtis įvairių darinių. Vieni su mumis būna nuo gimimo, kiti atsiranda bėgant metams, keičiantis hormonų pusiausvyrai ar tiesiog dėl natūralių odos senėjimo procesų. Dažniausiai pacientai kreipiasi į specialistus nerimaudami dėl pakitusių apgamų, tačiau neretai kabinete paaiškėja, kad tai, ką jie laikė pavojingu dariniu, tėra nepavojinga, nors ir estetiškai nepatraukli, papiloma. Nors iš pirmo žvilgsnio paprastam žmogui šie dariniai gali atrodyti panašūs, dermatologai išskiria esminius vizualinius ir struktūrinius skirtumus, kurie padeda ne tik diagnozuoti, bet ir parinkti tinkamiausią šalinimo ar stebėjimo taktiką. Supratimas, kas yra kas, padeda išvengti nereikalingo streso ir laiku kreiptis pagalbos, kai jos tikrai reikia.
Kas iš tiesų yra papilomos ir kodėl jos atsiranda?
Papilomos, medicininėje literatūroje dažnai vadinamos minkštosiomis fibromomis arba akrochordonais, yra gerybiniai odos dariniai. Svarbu suprasti, kad tai nėra odos vėžys ir jos neturi tendencijos supiktybėti, nebent yra nuolat traumuojamos. Vizualiai papiloma primena mažą odos maišelį ar ataugą, kuri su oda jungiasi plonu „kojytės“ pavidalo stiebeliu. Būtent šis stiebelis yra vienas ryškiausių skiriamųjų bruožų.
Šie dariniai dažniausiai yra minkšti, neskausmingi ir paslankūs. Jų spalva gali varijuoti nuo natūralios odos spalvos iki šiek tiek tamsesnio, rusvo atspalvio. Dydis taip pat įvairuoja – nuo vos įžiūrimų, smeigtuko galvutės dydžio taškelių iki didesnių, žirnio dydžio darinių. Papilomos retai būna pavienės; dažniausiai jos linkusios formuotis grupėmis specifinėse kūno vietose.
Pagrindinės vietos, kuriose dermatologai aptinka papilomas, yra tos, kur oda patiria didžiausią trintį:
- Kaklas (dėl drabužių apykaklių ar papuošalų trinties);
- Pažastys;
- Kirkšnys;
- Po krūtimis (ypač moterims);
- Akių vokai.
Nors tikslios atsiradimo priežastys nėra vienareikšmės, pastebima, kad didelę įtaką daro genetika, antsvoris (dėl didesnio odos raukšlių kiekio ir trinties), hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, nėštumo metu) bei atsparumas insulinui. Vyresnis amžius taip pat yra rizikos veiksnys – bėgant metams papilomų daugėja.
Apgamų prigimtis ir vizualiniai ypatumai
Priešingai nei papilomos, apgamai (nevusai) yra pigmentinių ląstelių – melanocitų – sankaupos odoje. Jie gali būti įgimti arba įgyti gyvenimo eigoje, ypač veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams. Apgamai savo struktūra yra sudėtingesni ir įvairesni nei papilomos.
Apgamas paprastai yra glaudžiai susijęs su odos paviršiumi – jis neturi „kojytės“, ant kurios kabėtų, o atrodo tarsi įaugęs arba tiesiog gulintis ant odos. Apgamai gali būti:
- Plokšti: lygūs su odos paviršiumi, dažniausiai tamsiai rudi ar juodi;
- Iškilūs: pusrutulio formos, kartais su plaukeliais, dažniau šviesesnės rudos ar kūno spalvos.
Svarbiausias skirtumas nuo papilomų yra tas, kad apgamai turi potencialą keistis ir, retais atvejais, transformuotis į melanomą – agresyvią odos vėžio formą. Todėl apgamų struktūra yra tankesnė, jie nėra tokie minkšti ar „tuščiaviduriai“ kaip papilomos.
Esminiai skirtumai: kaip atskirti namų sąlygomis?
Nors galutinę diagnozę visada turi patvirtinti gydytojas dermatoskopu, yra keli požymiai, padedantys preliminariai atskirti šiuos darinius. Dermatologė pabrėžia, kad atkreiptumėte dėmesį į šiuos aspektus:
- Forma ir tvirtinimas: Jei darinys kabo ant plono stiebelio ir jį galima lengvai pajudinti į visas puses – tai greičiausiai papiloma. Jei darinys yra platus pagrindu, tarsi „įklijuotas“ į odą – tai apgamas.
- Konsistencija: Papilomos yra labai minkštos, jas liečiant jaučiamas odos elastingumas. Apgamai paprastai yra standesni, kietesni.
- Vieta: Jei dariniai masiškai atsiranda trinties vietose (kaklas, pažastys), didelė tikimybė, kad tai papilomos. Apgamai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, net ir ten, kur nėra jokios trinties.
- Augimo greitis: Papilomos gali atsirasti staiga ir gana greitai pasiekti savo galutinį dydį. Apgamai dažniausiai formuojasi lėtai, bėgant metams.
Kada darinys tampa pavojingas?
Didžiausia klaida – manyti, kad bet koks odos darinys yra tik kosmetinė problema. Nors papilomos iš esmės yra nepavojingos sveikatai, jų vieta dažnai lemia komplikacijas. Kadangi jos formuojasi trinties zonose, papilomos dažnai užkliudomos skutantis, prausiantis ar tiesiog dėvint drabužius. Traumuota papiloma gali patinti, parausti, kraujuoti, o nutrūkus jos stiebeliui, atsiranda infekcijos rizika. Tokiais atvejais darinys tampa skausmingas ir pajuoduoja (įvyksta trombozė), todėl jį būtina šalinti.
Su apgamais situacija rimtesnė. Būtina taikyti ABCDE taisyklę stebėjimui:
- A (Asymmetry): Asimetrija – jei padalintumėte apgamą pusiau, ar abi pusės būtų vienodos?
- B (Borders): Kraštai – ar jie lygūs, ar dantyti, neryškūs?
- C (Color): Spalva – ar apgamas vienos spalvos, ar jame yra keli atspalviai (ruda, juoda, raudona, melsva)?
- D (Diameter): Diametras – ar darinys didesnis nei 6 mm?
- E (Evolution): Evoliucija – ar apgamas keičiasi, auga, kraujuoja, niežti?
Jei pastebite bent vieną iš šių požymių apgame, būtina nedelsiant kreiptis į dermatologą. Tuo tarpu papilomos stebimos ne dėl vėžio rizikos, o dėl mechaninių pažeidimų.
Šiuolaikiniai šalinimo metodai
Dermatologai griežtai įspėja – niekada nebandykite šalinti darinių patys. Liaudies medicinos patarimai, tokie kaip papilomos rišimas plauku ar tepimas ugniažole, dažnai baigiasi cheminiais nudegimais, pūlingomis infekcijomis ir randais. Be to, netyčia pažeidus piktybinį apgamą (supainiojus jį su papiloma), pasekmės gali būti tragiškos.
Klinikoje šalinimas yra greitas, saugus ir praktiškai neskausmingas. Populiariausi metodai yra:
Lazerinė destrukcija
Tai vienas moderniausių ir tiksliausių būdų. Lazerio spindulys tiksliai išgarina darinį, nepažeisdamas aplinkinės sveikos odos. Procedūra sterili, bekraujė (lazeris iškart „užlydo“ kraujagysles) ir po jos lieka minimalios žymės. Tai ypač aktualu šalinant papilomas matomose vietose, pavyzdžiui, ant kaklo ar vokų.
Elektrokoaguliacija
Metodas, kai darinys paveikiamas elektros srove. Specialus prietaisas su kilpele nupjauna papilomą ir pridegina vietą. Tai efektyvus būdas, tačiau gijimas gali būti šiek tiek ilgesnis nei po lazerio, be to, yra kiek didesnė randelio tikimybė.
Krioterapija
Šalinimas skystu azotu. Darinys yra sušaldomas, sutrinka jo mityba, ir po kelių dienų jis nukrenta pats. Šis metodas dažniau taikomas virusinėms karpoms, tačiau tinka ir tam tikroms papilomoms. Jo trūkumas – sunku kontroliuoti šalčio gylį, todėl kartais procedūrą reikia kartoti arba galima pažeisti gilesnius audinius.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar papilomos yra užkrečiamos?
Nors dalis odos darinių (pvz., karpos) yra sukeliamos virusų ir yra užkrečiamos, klasikinės minkštosios fibromos (odos ataugos kaklo ar pažastų srityje) dažniausiai nėra tiesiogiai užkrečiamos. Tačiau terminas „papiloma“ kartais naudojamas ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltiems dariniams apibūdinti. Todėl tikslią diagnozę nustato gydytojas. Paprastos odos ataugos (fibromos) neplinta per rankšluosčius ar prisilietimus.
Ar pašalinus papilomą ji ataugs?
Konkrečioje vietoje pašalintas darinys paprastai neatauga. Tačiau, jei žmogus turi polinkį į jų susidarymą (genetika, medžiagų apykaitos sutrikimai), naujos papilomos gali atsirasti šalia ar kitose kūno vietose.
Ar skauda šalinimo metu?
Procedūros dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą, panašų į uodo įkandimą ar karštį. Esant didesniems dariniams arba šalinant juos jautriose zonose, taikoma vietinė nejautra (nuskausminamasis kremas arba injekcija), todėl pacientas skausmo nejaučia.
Ar galima šalinti papilomas nėštumo metu?
Nėštumo metu dėl hormonų audrų papilomų dažnai padaugėja. Nors jos nekenkia vaisiui, šalinimą rekomenduojama atidėti laikotarpiui po gimdymo, nebent darinys yra nuolat traumuojamas, kraujuoja ar kelia didelį diskomfortą. Sprendimą visada priima gydytojas.
Odos priežiūra po procedūros
Sėkmingas darinio pašalinimas yra tik pusė darbo – labai svarbu tinkamai prižiūrėti odą gijimo laikotarpiu. Po lazerinės procedūros ar elektrokoaguliacijos buvusio darinio vietoje susiformuoja maža šašas. Tai natūralus biologinis pleistras, kurio jokiu būdu negalima krapštyti, lupti ar trinti rankšluosčiu. Ankstyvas šašo pašalinimas gali lemti rando susiformavimą ar pigmentinės dėmės atsiradimą.
Gydytojai rekomenduoja pirmą parą po procedūros šios vietos nešlapinti. Vėliau, maždaug 5–7 dienas ar kol nukris šašas, reikėtų vengti karštų vonių, pirčių, baseinų ir aktyvaus sporto, skatinančio gausų prakaitavimą. Taip pat itin svarbu saugoti gyjančią vietą nuo tiesioginių saulės spindulių. Ultravioletiniai spinduliai gali išprovokuoti použdegiminę hiperpigmentaciją – toje vietoje oda gali patamsėti ir likti ruda dėmelė ilgam laikui. Todėl, jei šalinimas atliekamas saulėtuoju metų laiku, būtina naudoti apsauginį kremą su SPF 50+. Būtent dėl šios priežasties planinius darinių šalinimus, ypač atvirose kūno vietose, dermatologai rekomenduoja atlikti rudenį arba žiemą.
