Jei ieškote augalo, kuris priverstų kaimynus stabtelėti prie jūsų tvoros ir pasigrožėti neįprastomis formomis bei ryškiomis spalvomis, celiozija yra vienas geriausių pasirinkimų. Šios gėlės, kilusios iš tropinių Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos regionų, į Lietuvos gėlynus atneša egzotišką ugnies ir aksomo pojūtį. Nors mūsų klimato sąlygomis jos auginamos tik kaip vienmetės gėlės, jų dekoratyvumas, ilgas žydėjimo laikas ir atsparumas karščiui atperka visas daigų auginimo pastangas. Celiozijos puikiai tinka ne tik gėlynų apvadams ar vazonams terasose, bet ir yra nepakeičiamos kuriant sausas puokštes, kurios savo spalvą išlaiko visą žiemą. Norint užsiauginti sveikus ir gausiai žydinčius augalus, svarbu suprasti jų poreikius nuo sėklos pasėjimo iki pat pirmųjų šalnų.
Celiozijų rūšys ir formų įvairovė
Prieš pradedant auginimo darbus, verta susipažinti su skirtingomis celiozijų formomis, nes nuo to priklauso, kurioje gėlyno vietoje jos geriausiai atrodys. Celiozijos priklauso burnotinių (Amaranthaceae) šeimai, o sodininkystėje dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės sidabrinės celiozijos (Celosia argentea) atmainos, kurios kardinaliai skiriasi savo žiedynų forma.
Skiauterėtoji celiozija (var. cristata)
Ši atmaina dažnai vadinama „gaidžio skiautere“. Jos žiedynai yra masyvūs, raukšlėti, primenantys koralus arba smegenų vingius. Žiedynai būna itin tankūs ir aksominiai, o spalvų paletė svyruoja nuo tamsiai raudonos, purpurinės iki ryškiai geltonos ar oranžinės. Tai žemesnio ūgio augalai, dažniausiai užaugantys iki 20–40 cm aukščio, todėl jie idealiai tinka auginti vazonuose arba gėlyno priekyje.
Plunksniškoji celiozija (var. plumosa)
Kaip sufleruoja pavadinimas, šių celiozijų žiedynai primena purias, kylančias į viršų plunksnas ar liepsnos liežuvius. Jos atrodo lengvesnės ir elegantiškesnės nei skiauterėtosios giminaitės. Plunksniškosios celiozijos gali užaugti aukštesnės – kai kurios veislės pasiekia net 60–80 cm aukštį. Jos puikiai atrodo grupinuose želdiniuose, suteikdamos gėlynui vertikalumo ir lengvumo pojūtį.
Sėja ir daigų auginimas: nuo ko pradėti?
Celiozijos yra ilgos vegetacijos augalai, todėl norint džiaugtis žiedais jau vasaros pradžioje, sėją reikia pradėti anksti. Tiesiai į gruntą sėti rekomenduojama tik tuomet, jei pavasaris labai šiltas, tačiau dažniausiai jos auginamos per daigus.
Tinkamiausias laikas sėjai: Geriausia sėklas sėti kovo mėnesio pradžioje arba viduryje. Vasario mėnuo gali būti šiek tiek per ankstyvas, nebent turite papildomą apšvietimą, nes dėl šviesos trūkumo daigai gali ištįsti.
Štai pagrindiniai žingsniai sėkmingam daigų auginimui:
- Dirvožemio paruošimas: Naudokite lengvą, laidų orui ir vandeniui substratą, skirtą daigams. Galite sumaišyti durpes su perlitu santykiu 3:1. Žemė turi būti drėgna, bet ne šlapia.
- Sėjos procesas: Celiozijos sėklos yra gana smulkios. Išbarstykite jas ant substrato paviršiaus retai. Sėklų nereikia giliai užkasti – užtenka labai plonai (apie 2–3 mm) užberti sijotomis durpėmis arba tiesiog lengvai įspausti į žemę.
- Šiltnamio efektas: Indelį uždenkite stiklu arba plėvele, kad išlaikytumėte drėgmę. Pastatykite šiltoje vietoje. Optimali dygimo temperatūra yra gana aukšta – apie 23–25 °C.
- Pirmieji daigai: Sėklos paprastai sudygsta per 7–10 dienų. Kai pasirodo daigai, dangą reikia nuimti ir perkelti augalus į šviesią vietą (pavyzdžiui, ant palangės), tačiau saugoti nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių, kurie gali nudeginti gležnus lapelius.
- Pikavimas: Kai daigai užaugina 2–3 tikruosius lapelius, juos reikia išpikuoti į atskirus vazonėlius. Tai skatina šaknų sistemos vystymąsi. Persodinant stenkitės nepažeisti šaknų, nes celiozijos jautriai reaguoja į šaknų traumas.
Sodinimas į atvirą gruntą ir vietos parinkimas
Viena didžiausių klaidų auginant celiozijas – per ankstyvas jų išnešimas į lauką. Tai yra tropiniai augalai, kurie visiškai netoleruoja šalnų. Net ir trumpalaikis temperatūros nukritimas iki 0 °C gali pražudyti augalą arba sustabdyti jo augimą visam sezonui.
Kada sodinti? Į nuolatinę vietą lauke celiozijas sodinkite tik praėjus šalnų pavojui, dažniausiai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai dirva jau yra pakankamai įšilusi.
Vietos ir dirvožemio reikalavimai
- Šviesa: Celiozijos mėgsta saulėkaitą. Joms reikalinga vieta, kuri būtų apšviesta saulės bent 6–8 valandas per dieną. Pavėsyje augalai ištįsta, o žiedynai būna smulkesni ir blankesnių spalvų.
- Užuovėja: Aukštaūgės veislės (ypač plunksniškosios) gali nukentėti nuo stiprių vėjų, todėl geriausia parinkti vietą, apsaugotą nuo skersvėjų.
- Dirva: Žemė turi būti derlinga, puri ir neutralaus rūgštingumo. Svarbiausia sąlyga – geras drenažas. Celiozijos nepakenčia užmirkimo. Jei jūsų dirvožemis sunkus ir molingas, būtinai įmaišykite smėlio ir komposto.
Priežiūros ypatumai vasaros metu
Nors celiozijos atrodo lepios, įsitvirtinusios dirvoje jos nereikalauja sudėtingos priežiūros. Visgi, norint maksimalaus rezultato, reikia laikytis kelių esminių taisyklių susijusių su laistymu ir tręšimu.
Laistymo režimas
Celiozijos mėgsta drėgmę, tačiau jos perteklius joms yra pražūtingas. Laistyti reikia reguliariai, ypač karštomis vasaros dienomis. Geriausia tai daryti ryte, liejant vandenį prie šaknų, o ne ant lapų ar žiedynų. Jei vanduo nuolat patenka ant lapijos, padidėja grybinių ligų rizika. Jei vasara lietinga, papildomai laistyti nereikia, tačiau svarbu stebėti, ar vanduo neužsistovi.
Tręšimas
Kad žiedynai būtų dideli ir ryškūs, augalus reikia tręšti. Pirmą kartą tręšti rekomenduojama praėjus 10–14 dienų po pasodinimo į gruntą. Vėliau tręšiama kas 2–3 savaites.
Svarbu: Venkite trąšų su dideliu azoto kiekiu. Azotas skatina lapų masės augimą, tačiau stabdo žiedynų formavimąsi. Geriausia rinktis kompleksines mineralines trąšas žydintiems augalams, kuriose dominuoja fosforas ir kalis. Taip pat tinka skystos organinės trąšos, tačiau jos turi būti gerai praskiestos, kad nenudegintų šaknų.
Ligos ir kenkėjai: kaip apsisaugoti?
Nors celiozijos yra gana atsparios, netinkamos auginimo sąlygos gali pritraukti bėdų. Dažniausiai pasitaikanti problema – juodoji kojelė (diegvirtė), kuri puola jaunus daigus. Tai grybinė liga, atsirandanti dėl per didelės drėgmės ir prasto vėdinimo. Pastebėjus ligos požymius (stiebas ties žeme pajuoduoja ir suplonėja), pažeistus augalus reikia nedelsiant pašalinti, o likusius palieti fungicidais ir sumažinti laistymą.
Lauke augančias celiozijas gali pulti amarai. Šie smulkūs kenkėjai siurbia augalo syvus, dėl to deformuojasi lapai ir žiedynai. Kovai su amarais galima naudoti žaliąjį muilą arba insekticidus. Taip pat karštomis ir sausomis vasaromis gali atsirasti voratinklinių erkių. Jų prevencijai padeda reguliarus (bet saikingas) drėkinimas.
Dar viena galima problema – lapų chlorozė (lapų geltimas), kuri dažniausiai atsiranda dėl geležies trūkumo šarminiame dirvožemyje. Tokiu atveju augalus reikėtų palieti geležies chelatais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Auginant celiozijas sodininkams dažnai kyla specifinių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
- Ar celiozijos yra daugiametės gėlės?
Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato juostose celiozijos auginamos tik kaip vienmečiai augalai, nes jos neišgyvena žiemą lauke. Tačiau teoriškai savo tėvynėje (tropikuose) jos gali būti daugiametės. - Ar galima celioziją iškasti rudenį ir auginti kambaryje?
Galima pabandyti, tačiau tai retai pavyksta sėkmingai. Augalui reikia daug šviesos, kurios žiemą butuose trūksta, be to, sausas kambario oras skatina kenkėjų atsiradimą. Geriau kasmet užsiauginti naujus daigus. - Ar celiozijos nuodingos naminiams gyvūnams?
Gera žinia kačių ir šunų savininkams – celiozijos nėra toksiškos augintiniams. Jos laikomos saugiais augalais. - Ar būtina skabyti nuvytusius žiedus?
Nuvytusių žiedų šalinimas nėra būtinas augalo sveikatai, tačiau tai padeda išlaikyti estetinį vaizdą ir gali paskatinti šoninių ūglių formavimąsi, taip pratęsiant žydėjimą. - Kaip surinkti celiozijos sėklas?
Leiskite žiedynui visiškai išdžiūti ant augalo. Tada nupjaukite jį ir pakratykite virš balto popieriaus lapo. Iškris smulkios, blizgios juodos sėklytės. Jas laikykite popieriniame vokelyje vėsioje, sausoje vietoje iki kito pavasario.
Kaip džiovinti celiozijas žiemos dekoracijoms
Vienas didžiausių celiozijų privalumų yra jų gebėjimas išlaikyti formą ir spalvą net ir sudžiūvus. Dėl šios savybės jos yra vienos populiariausių gėlių sausoms puokštėms, vainikams ir žiemos kompozicijoms kurti. Norint pasiekti geriausią rezultatą, svarbu pasirinkti tinkamą laiką skynimui.
Geriausia celiozijas skinti sausą, saulėtą dieną, kai rasa jau yra visiškai nudžiūvusi. Rinkitės tuos žiedynus, kurie yra pilnai išsiskleidę, bet dar nepradėję ruduoti ar brandinti sėklų apačioje. Nupjovus stiebus, nuimkite visus lapus, nes džiūdami jie susiraukšlėja ir atrodo neestetiškai, be to, gali pradėti pūti.
Džiovinimo procesas yra paprastas, bet reikalauja tamsos. Suriškite stiebus į nedidelius ryšulėlius (po 5–7 vnt.) ir pakabinkite juos žiedynais žemyn. Patalpa turi būti sausa, gerai vėdinama ir, svarbiausia, tamsi. Tiesioginiai saulės spinduliai džiovinimo metu išblukina ryškias celiozijų spalvas. Paprastai gėlės visiškai išdžiūsta per 2–3 savaites. Tinkamai išdžiovintos skiauterėtosios ar plunksniškosios celiozijos gali puošti namus visą žiemą, primindamos saulėtą vasarą.
