Eurovizijos balsavimo sistema – ne taip paprasta, kaip atrodo
Kas metai milijonai žiūrovų visoje Europoje ir už jos ribų įsijungia televizorius, kad pamatytų spalvingą Eurovizijos šou. Tačiau ne mažiau intriguojanti už pačius pasirodymus yra balsavimo dalis – tas momentas, kai šalys viena po kitos skelbia savo balus, o punktų lentelė nuolat keičiasi. Jei kada nors stebėjote šį procesą ir galvojote „kaip čia visa tai veikia?”, esate ne vieni. Eurovizijos balsavimo sistema turi savo istoriją, taisykles ir net tam tikrus niuansus, kuriuos verta suprasti, jei norite aktyviai dalyvauti šiame muzikiniame maratone.
Pirmiausia reikia suprasti, kad Eurovizijoje veikia dviguba balsavimo sistema. Tai reiškia, kad kiekvienos šalies galutinį rezultatą lemia du komponentai: profesionalios nacionalinės žiuri balsai ir žiūrovų balsai. Abi šios dalys turi vienodą svorį – po 50 procentų. Tai gana nauja praktika, įvesta 2016 metais, kai organizatoriai nusprendė sugrąžinti dramatiškumą į balsavimą ir padaryti jį įdomesnį televizijai.
Kaip techniškai atiduoti savo balsą
Jei esate paprastas žiūrovas, norintis palaikyti savo mėgstamą atlikėją, procesas yra gana paprastas, nors ir kainuoja. Balsavimas prasideda tuomet, kai visi dalyviai jau pasirodė scenoje – paprastai tai būna apie 23 valandą Lietuvos laiku. Tuomet ekrane pasirodys instrukcijos, kaip balsuoti, ir balsavimo linijos bus atidarytos maždaug 15 minučių.
Galite balsuoti trimis pagrindiniais būdais. Pirmas ir tradicinis – telefonu. Kiekvienai šaliai dalyvei priskiriamas unikalus telefono numeris, kurį reikia surinkti. Svarbu žinoti, kad negalite balsuoti už savo šalį – tai viena iš pagrindinių Eurovizijos taisyklių. Antras būdas – SMS žinutė. Principas tas pats kaip ir skambinant – siunčiate žinutę su šalies kodu į nurodytą numerį. Trečias ir vis populiaresnis būdas – balsavimas per oficialią Eurovizijos programėlę. Šis metodas ypač patogus, nes programėlėje matote visus dalyvius, galite peržiūrėti jų pasirodymus ir balsuoti tiesiog paspaudę mygtuką.
Kiekvienas žiūrovas gali atiduoti iki 20 balsų, bet ne daugiau kaip 5 balsus tai pačiai šaliai. Tai reiškia, kad jei jums labai patiko vienas atlikėjas, galite už jį balsuoti penkis kartus, o likusius 15 balsų paskirstyti kitiems dalyviams. Balsavimas nėra nemokamas – paprastai vienas balsas kainuoja apie 1 eurą, priklausomai nuo šalies ir operatoriaus tarifų.
Kaip skaičiuojami žiūrovų balsai
Čia prasideda įdomesnė dalis. Visi žiūrovų balsai iš konkrečios šalies yra susumuojami, o tada konvertuojami į taškų sistemą nuo 1 iki 12. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar už jūsų mėgstamą atlikėją balsavo 10 000 ar 100 000 žmonių – svarbu tik tai, kokioje vietoje jis atsidūrė jūsų šalies žiūrovų reitinge.
Šalis, kuri jūsų šalyje surinko daugiausiai žiūrovų balsų, gauna 12 taškų. Antroje vietoje esanti šalis gauna 10 taškų, trečioje – 8 taškus, o toliau eina 7, 6, 5, 4, 3, 2 ir 1 tašką. Tai reiškia, kad taškai skiriami dešimčiai populiariausių šalių. Jei atlikėjas jūsų šalyje nepateko į dešimtuką populiariausių, jis iš jūsų šalies negauna nė vieno taško.
Ši sistema kartais sukelia paradoksalias situacijas. Pavyzdžiui, daina gali būti labai populiari ir surinkti daug balsų daugelyje šalių, bet niekur neužimti pirmos vietos – tokiu atveju ji gaus daug taškų, bet ne maksimalių. Kita vertus, daina, kuri labai patinka siaurai auditorijai kelių šalių, bet ten užima pirmąsias vietas, gali gauti kelis kartus po 12 taškų ir aplenkti platesnio populiarumo dainą.
Profesionalių žiuri vaidmuo ir jų vertinimo kriterijai
Kiekviena šalis turi savo nacionalinę žiuri, kurią sudaro penki muzikos profesionalai. Tai gali būti atlikėjai, kompozitoriai, dainų autoriai, muzikos prodiuseriai ar muzikos žurnalistai. Svarbu, kad jie būtų pripažinti savo srities ekspertai ir turėtų patirties muzikos industrijoje. Jų tapatybė paprastai neskelbiama viešai iki pat balsavimo vakaro, nors kai kurios šalys vis dėlto paskelbia savo žiuri sudėtį iš anksto.
Žiuri nariai vertina pasirodymus pagal kelis kriterijus: vokalinį atlikimą, sceninį pasirodymą, dainos kompoziciją ir bendrą įspūdį. Jie turi vertinti objektyviai, neatsižvelgdami į politinius ar geografinius aspektus. Kiekvienas žiuri narys sudaro savo asmeninį reitingą nuo 1 iki 12 taškų, o vėliau šie penki reitingai susumuojami. Galutinis žiuri rezultatas taip pat konvertuojamas į tą pačią taškų sistemą – nuo 1 iki 12 taškų dešimčiai geriausių šalių.
Įdomu tai, kad žiuri ir žiūrovų balsai dažnai labai skiriasi. Žiūrovai linkę balsuoti už įsimintinas, šou elementais prisotintas dainas, tuo tarpu žiuri dažniau vertina vokalinę meistriškumą ir muzikos kokybę. Būna metų, kai žiuri favoritas visiškai nesutampa su žiūrovų favoritu, ir būtent dėl to dviguba sistema sukuria įtampą ir intrigą.
Balsavimo vakaro dramaturgija ir rezultatų skelbimas
Nuo 2016 metų Eurovizijos organizatoriai pakeitė balsavimo rezultatų skelbimo tvarką, kad padidintų įtampą. Dabar procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia skelbiami visų šalių žiuri balsai. Kiekviena šalis savo atstovo lūpomis paskelbia savo žiuri suteiktus taškus – nuo 1 iki 8 taškų skelbiami automatiškai ekrane, o 10 ir 12 taškų skelbiami gyvai. Tai užtrunka nemažai laiko, bet sukuria tą klasikinę Eurovizijos atmosferą.
Po to, kai visos šalys paskelbia savo žiuri balus, prasideda antras etapas – žiūrovų balsų skelbimas. Šis etapas vyksta daug greičiau. Vedantieji po vieną kviečia šalis ir skelbia, kiek žiūrovų taškų kiekviena šalis gavo iš visų balsavusių šalių kartu. Tai reiškia, kad per kelias minutes visas žiūrovų balsavimo rezultatas yra paskelbtas, o punktų lentelė kartais dramatiškai pasikeičia.
Būtent šis antrasis etapas dažnai lemia galutinį nugalėtoją. Būna atvejų, kai po žiuri balsavimo pirmauja viena šalis, bet žiūrovų balsai visiškai apverčia situaciją ir nugalėtoju tampa visai kitas atlikėjas. Tai sukuria neįtikėtiną įtampą ir verčia žiūrovus sekti balsavimą iki pačios pabaigos.
Politinis balsavimas ir geografiniai blokai – mitas ar realybė
Viena iš dažniausiai diskutuojamų temų apie Eurovizijos balsavimą yra vadinamasis politinis arba geografinis balsavimas. Daugelis žiūrovų pastebi, kad tam tikros šalys nuolat keičiasi aukštais balais – pavyzdžiui, Skandinavijos šalys dažnai balsuoja viena už kitą, Balkanų šalys taip pat rodo solidarumą, o buvusios Sovietų Sąjungos šalys kartais linkusios palaikyti viena kitą.
Ar tai tikrai politika? Ne visai. Tyrimai rodo, kad čia veikia keletas faktorių. Pirma, kaimyninės šalys dažnai turi panašius muzikinius skonius dėl bendros kultūrinės erdvės. Antra, kai kuriose šalyse gyvena didelės kaimyninių šalių diasporos, kurios natūraliai balsuoja už savo kilmės šalį. Trečia, kalbinis panašumas leidžia geriau suprasti dainas ir pajusti jų niuansus. Pavyzdžiui, rusiškai kalbančios šalys geriau supranta rusų kalba atliekamas dainas.
Tačiau reikia pripažinti, kad kai kurie balsavimo modeliai tikrai kelia klausimų. Būna atvejų, kai šalys keičiasi maksimaliais balais net ir tada, kai jų dainos nėra ypač stiprios. Europos transliavimo sąjunga (EBU) nuolat stebi balsavimo rezultatus ir analizuoja galimus pažeidimus, tačiau įrodyti tyčinį susitarimą yra beveik neįmanoma, nes techniškai žiūrovai balsuoja laisvai.
Pusfinaliai ir jų balsavimo ypatumai
Daugelis žmonių žiūri tik Eurovizijos finalą, bet konkurse yra ir du pusfinaliai, kurie vyksta tą pačią savaitę antradienį ir ketvirtadienį. Pusfinalių balsavimo sistema šiek tiek skiriasi nuo finalo. Kiekviename pusfinalyje dalyvauja apie 18 šalių, ir tik 10 geriausių patenka į finalą.
Pusfinalių balsavime taip pat veikia dviguba sistema – žiuri ir žiūrovų balsai po 50 procentų. Tačiau čia yra svarbus niuansas: balsuoti gali ne visos šalys, o tik tos, kurios dalyvauja tame konkrečiame pusfinalyje, bei kelios finalinės šalys, kurios yra priskirtos tam pusfinalyui. Didžiosios penkios šalys (Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) bei šalis organizatorė automatiškai patenka į finalą, bet jos taip pat balsuoja pusfinalyje, kuriam yra priskirtos.
Pusfinaliai dažnai būna netikėti. Kartais labai stiprios dainos nepasieka finalo, nes pusfinalyje konkurencija buvo per didelė, arba tiesiog žiūrovų ir žiuri skonis tą vakarą buvo kitoks. Būna ir atvirkščiai – dainos, kurios neatrodė kaip favoritės, pusfinalyje surenka pakankamai balsų ir patenka į finalą, kur kartais pasiekia gerų rezultatų.
Praktiniai patarimai norintiems efektyviai balsuoti
Jei planuojate aktyviai dalyvauti Eurovizijos balsavime, verta žinoti keletą praktinių dalykų. Pirma, pasiruoškite iš anksto. Peržiūrėkite visus pasirodymus ir nuspręskite, už ką norite balsuoti. Galite net užsirašyti telefono numerius ar pasiruošti programėlę, kad balsavimo metu nereikėtų skubėti.
Antra, atminkite, kad balsavimo linijos būna atidarytos tik apie 15 minučių, ir paskutinėmis minutėmis jos gali būti perkrautos. Jei rimtai norite, kad jūsų balsas būtų užskaitytas, geriau balsuoti iš karto, kai tik atsidarys linijos. Trečia, jei naudojate programėlę, įsitikinkite, kad turite gerą interneto ryšį – nieko nebus liūdniau nei prarasti galimybę balsuoti dėl techninių nesklandumų.
Dar vienas patarimas – jei norite maksimaliai palaikyti savo favoritą, galite atiduoti jam visus penkis leidžiamus balsus. Tačiau jei jums patinka kelios dainos, geriau paskirstyti balsus – vis tiek svarbu ne absoliutus balsų skaičius, o vieta jūsų šalies reitinge. Kartais geriau balsuoti už kelias dainas, kurios nėra akivaizdžios favoritės, bet jums patinka – jūsų balsas gali padėti joms pakilti reitinge.
Kai muzika susitinka su matematika ir strategija
Eurovizijos balsavimo sistema gali atrodyti sudėtinga, bet iš tikrųjų ji sukurta taip, kad būtų teisinga ir įtrauki. Dviguba sistema užtikrina, kad laimėtojas būtų ne tik žiūrovų, bet ir profesionalų pripažintas. Taškų sistema nuo 1 iki 12 suteikia vienodas galimybes visoms šalims, nepriklausomai nuo jų dydžio ar žiūrovų skaičiaus.
Žinoma, sistema nėra tobula. Diskusijos apie geografinį balsavimą, didžiųjų šalių privilegijas ir balsavimo kainą kartojasi kasmet. Tačiau būtent ši netobulybė ir nenuspėjamumas daro Eurovizijos balsavimą tokį įdomų. Niekada nežinai, kas laimės, kol nepaskelbtas paskutinis žiūrovų balsas.
Jei dar niekada nebalsavote Eurovizijoje, bet planuojate tai padaryti – drąsiai. Jūsų balsas tikrai svarbus, ypač jei balsuojate už dainą, kuri nėra akivaizdi favoritė. Kartais būtent tokie balsai nulemia, ar daina pateks į dešimtuką ir gaus taškų. O jei jau esate patyręs Eurovizijos balsavimo dalyvis – dabar žinote dar daugiau apie tai, kaip jūsų balsas tampa dalimi didžiojo Europos muzikinio šou. Tegul laimėja geriausia daina, o balsavimas tebūnie teisingas ir įdomus!
