Tikriausiai daugeliui pažįstamas tas jausmas: atsibundate ryte prieš svarbų susitikimą, šventę ar pasimatymą, ir pajuntate tą specifinį, nieko gero nežadantį dilgčiojimą lūpos kamputyje. Tai – pirmasis lūpų pūslelinės, dar vadinamos herpesu, pranašas. Nors pati savaime ši infekcija dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji sukelia didelį psichologinį diskomfortą, fizinį skausmą ir estetinę problemą, kurią norisi išspręsti kuo greičiau. Gydytojai dermatologai ir infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad laikas čia yra esminis veiksnys – kuo anksčiau imsitės veiksmų, tuo mažesnė tikimybė, kad bėrimas išplis ir vargins jus visą savaitę.
Kodėl atsiranda pūslelinė ir kas ją sužadina?
Lūpų pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas (HSV-1). Tai itin paplitusi infekcija – manoma, kad ją savo organizme nešioja daugiau nei 90 procentų pasaulio gyventojų, tačiau ne visiems ji pasireiškia klinikiniais simptomais. Vieną kartą užsikrėtus šiuo virusu, jis lieka organizme visam gyvenimui, „tūnodamas“ nerviniuose mazguose ramybės būsenoje. Tačiau tam tikri veiksniai gali virusą „pažadinti“, priversdami jį keliauti nervų galūnėlėmis atgal į odos paviršių, kur ir susiformuoja skausmingos pūslelės.
Gydytojai išskiria pagrindinius provokuojančius veiksnius, kurie susilpnina vietinį ar bendrąjį imunitetą ir leidžia virusui suaktyvėti:
- Stresas ir nuovargis: Tai vieni dažniausių sukėlėjų. Fizinis ar emocinis išsekimas sekina imuninę sistemą, todėl virusas lengvai prasiveržia.
- Peršalimas ir kitos infekcijos: Karščiavimas ar kova su gripu nukreipia organizmo gynybinius resursus kitur, palikdami „atviras duris“ herpesui.
- Saulės spinduliai ir vėjas: Ultravioletinė spinduliuotė stipriai slopina odos imunines ląsteles, todėl pūslelinė dažnai atsiranda po atostogų pajūryje ar slidinėjimo kalnuose.
- Hormoniniai pokyčiai: Moterims menstruacijų ciklas ar nėštumas gali tapti pūslelinės atsiradimo priežastimi.
- Odos traumos: Lūpų skilinėjimas, dantų gydymo procedūros ar net per agresyvus šveitimas gali suaktyvinti virusą.
Auksinė valanda: kaip sustabdyti procesą?
Gydytoja dermatologė pabrėžia, kad sėkmingiausias pūslelinės gydymas prasideda dar prieš pamatant pačią pūslelę. Šis laikotarpis vadinamas prodrominiu periodu. Jo metu jaučiamas:
- Niežulys;
- Dilgčiojimas;
- Tempimo jausmas;
- Odos paraudimas konkrečioje vietoje.
Jei šiuo momentu, kuris paprastai trunka nuo kelių valandų iki paros, pradedamas taikyti antivirusinis gydymas, pūslelinės bėrimo galima visiškai išvengti arba jis bus labai neryškus ir užgis per porą dienų. Tai yra svarbiausia taisyklė – nelaukite, kol iškils pūslelė.
Medicininiai gydymo būdai: kas veikia geriausiai?
Vaistinėse gausu preparatų, tačiau ne visi jie veikia vienodai. Gydytojai rekomenduoja rinktis priemones, kurių sudėtyje yra specifinių antivirusinių medžiagų.
Antivirusiniai tepalai
Tai populiariausia pirmoji pagalba. Tepalai su acikloviru arba pencikloviru stabdo viruso dauginimąsi. Tepalą reikia tepti reguliariai, kas 3-4 valandas, kad vaisto koncentracija odoje išliktų pastovi. Svarbu tepalą tepti ne pirštu, o naudojant vatos pagaliuką, kad virusas nebūtų perneštas ant pirštų ar kitų kūno vietų.
Geriamieji vaistai
Jei pūslelinė kartojasi dažnai (daugiau nei 6 kartus per metus) arba pasireiškia labai sunkia forma, vietinių tepalų gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti geriamuosius antivirusinius vaistus (aciklovirą, valaciklovirą). Tabletės veikia sisteminiu būdu, slopindamos viruso replikaciją iš vidaus, ir yra žymiai efektyvesnės už tepalus, tačiau jas vartoti reikėtų tik pasitarus su specialistu.
Hidrokoloidiniai pleistrai
Tai moderni priemonė, kuri ne tik gydo, bet ir maskuoja. Pleistras sukuria drėgną aplinką, kuri skatina greitesnį gijimą ir neleidžia susidaryti kietam šašui. Be to, pleistras veikia kaip skydas, apsaugantis aplinkinius nuo užkrato, ir leidžia moterims ant viršaus naudoti kosmetiką.
Liaudiški metodai: kas padeda, o kas kenkia?
Internete gausu patarimų, kaip pūslelinę gydyti natūraliomis priemonėmis. Nors kai kurie metodai gali palengvinti simptomus, kiti gali situaciją pabloginti.
- Dantų pasta: Tai vienas populiariausių mitų. Nors pasta gali išdžiovinti pūsleles, joje esantys ingredientai (mentolis, fluoras, plovikliai) dažnai sukelia cheminį odos nudegimą ir sudirginimą, dėl ko gijimas tik pailgėja. Gydytojai nerekomenduoja šio metodo.
- Arbatmedžio aliejus: Šis eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Atsargiai patepus pažeistą vietą, galima pagreitinti pūslelių džiūvimą, tačiau būtina stebėti, ar neatsiranda alergija.
- Ledas: Šaltis gali sumažinti uždegimą, patinimą ir skausmą. Ledo kubelį, įvyniotą į servetėlę, galima priglausti prie lūpos kelioms minutėms, tačiau tai viruso nesunaikina, tik palengvina simptomus.
- Česnakas: Nors česnakas turi antimikrobinių savybių, tiesioginis jo kontaktas su pažeista oda gali sukelti stiprų skausmą ir nudegimą.
Mitybos įtaka: amino rūgščių kova
Mažai kas žino, kad mityba turi tiesioginį ryšį su pūslelinės dažnumu. Herpes virusui daugintis reikalinga amino rūgštis argininas, o kita amino rūgštis – lizinas – slopina arginino pasisavinimą ir taip stabdo viruso plitimą.
Jei jaučiate, kad kyla pūslelinė, arba norite jos išvengti, rekomenduojama koreguoti mitybą:
Venkite produktų, kuriuose gausu arginino:
- Šokolado ir kakavos;
- Riešutų (ypač žemės riešutų, migdolų, graikinių riešutų);
- Sėklų;
- Grūdinių kultūrų.
Rinkitės produktus, kuriuose daug lizino:
- Pieno produktus (jogurtą, sūrį, pieną);
- Žuvį ir vištieną;
- Kiaušinius;
- Vaisius ir daržoves.
Vaistinėse taip pat galima įsigyti maisto papildų su lizinu, kurie dažnai rekomenduojami žmonėms, kenčiantiems nuo dažnų recidyvų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Norėdami suteikti kuo daugiau aiškumo, pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie lūpų pūslelinę.
Ar lūpų pūslelinė yra užkrečiama?
Taip, ji yra labai užkrečiama. Virusas plinta tiesioginio kontakto būdu (bučiuojantis) arba per bendro naudojimo daiktus (rankšluosčius, stalo įrankius, lūpų dažus). Užkrečiamumas didžiausias, kai pūslelės yra pratrūkusios, tačiau užkrėsti galima ir tada, kai simptomai tik prasideda (dilgčiojimo stadija).
Kiek laiko trunka gijimas?
Be gydymo pūslelinė paprastai praeina per 7–10 dienų. Naudojant antivirusinius vaistus pačioje pradžioje, gijimo laiką galima sutrumpinti iki 3–5 dienų arba visiškai sustabdyti pūslelių atsiradimą.
Ar galiu naudoti makiažą ant pūslelinės?
Tepti maskavimo priemones ar lūpų dažus tiesiai ant atviros žaizdelės nerekomenduojama. Tai gali sukelti bakterinę infekciją ir sulėtinti gijimą. Be to, makiažo priemonės bus užterštos virusu. Geriausia išeitis – naudoti specialų pūslelinei skirtą pleistrą, o kosmetiką tepti ant jo.
Kada galima vėl bučiuotis?
Bučiuotis ar turėti oralinį kontaktą reikėtų vengti nuo pat pirmųjų simptomų (niežėjimo) atsiradimo iki tol, kol nukris šašas ir oda visiškai sugis. Nauja, rausva odelė rodo, kad aktyvusis viruso periodas baigėsi.
Pavojai ir komplikacijos, apie kuriuos būtina žinoti
Nors daugeliu atvejų lūpų pūslelinė tėra nemalonus kosmetinis defektas, tam tikrais atvejais ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Viena pavojingiausių situacijų – viruso patekimas į akis (herpetinis keratitas). Tai gali įvykti liečiant lūpą, o vėliau trinant akis. Akių pūslelinė pasireiškia skausmu, jautrumu šviesai ir gali lemti regėjimo pablogėjimą ar net apakimą, todėl pajutus tokius simptomus būtina skubiai kreiptis į oftalmologą.
Taip pat ypatingo atidumo reikia žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu (egzema). Pūslelinės virusas gali išplisti į didelius odos plotus, sukeldamas būklę, vadinamą Eczema herpeticum, kuri reikalauja skubaus stacionarinio gydymo. Be to, susilpnėjusio imuniteto asmenims (pvz., sergantiems ŽIV, po organų transplantacijos ar taikant chemoterapiją) herpes virusas gali išplisti į vidaus organus. Jei pūslelinė nepraeina per dvi savaites, atsiranda pūlingų išskyrų, pakyla aukšta temperatūra arba bėrimas išplinta aplink lūpas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju dėl galimos bakterinės superinfekcijos ar poreikio koreguoti gydymą.
