Gerklės skausmas yra vienas dažniausių simptomų, dėl kurių pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau neretai žmonės painioja paprastą peršalimą su kur kas rimtesne liga – angina, mediciniškai vadinama ūminiu tonzilitu. Nors daugeliui atrodo, kad bet kokį gerklės perštėjimą galima išgydyti čiulpiamomis pastilėmis ar karšta arbata, tikroji pūlinga angina reikalauja specifinio, dažniausiai antibakterinio gydymo. Gydytojų praktikoje vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientai užsiima savigyda, naudoja netinkamus liaudies metodus ar nutraukia gydymą per anksti, taip rizikuodami patirti rimtų komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti tikrąją anginą, kokie gydymo metodai yra moksliškai pagrįsti ir kokių klaidų griežtai vengti, kad pasveikimas būtų greitas ir sklandus.
Kaip atpažinti anginą: virusas ar bakterija?
Prieš pradedant gydymą, gyvybiškai svarbu suprasti ligos kilmę. Angina gali būti virusinė arba bakterinė, ir jų gydymas skiriasi iš esmės. Daugelis gerklės skausmų (apie 70–80 proc.) yra virusinės kilmės, kuriuos sukelia tie patys virusai kaip ir gripą ar paprastą peršalimą. Tačiau tikroji, pavojingesnė angina dažniausiai yra sukeliama A grupės beta hemolizinio streptokoko bakterijos.
Pagrindiniai bakterinės anginos simptomai:
- Staiga pakilusi aukšta temperatūra (dažniausiai virš 38 °C).
- Stiprus, „aštrus” gerklės skausmas, ypač ryjant seiles ar maistą.
- Padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai.
- Ant tonzilių (migdolų) matomos baltos ar gelsvos apnašos, pūlinukai.
- Nėra slogos ar kosulio (tai vienas pagrindinių skirtumų nuo virusinių infekcijų).
Jei jaučiate tik perštėjimą, turite slogą, kosite, o temperatūra neaukšta – tikėtina, kad tai virusinis faringitas, kuriam antibiotikų nereikia. Tačiau jei simptomai atitinka bakterinės infekcijos požymius, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti greitąjį streptokoko testą arba kraujo tyrimą diagnozei patvirtinti.
Tinkamas anginos gydymas: ką sako medicina
Patvirtinus bakterinę anginą, pagrindinis gydymo metodas yra antibiotikai. Tai nėra pasirinkimo klausimas – negydoma streptokokinė infekcija gali pažeisti širdį, inkstus ar sąnarius. Tačiau šalia specifinių vaistų labai svarbus ir simptominis gydymas, palengvinantis ligonio būklę.
Antibiotikų vartojimo taisyklės
Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikus būtina vartoti tiksliai taip, kaip paskirta. Dažniausiai kursas trunka 10 dienų. Didžiausia klaida, kurią daro pacientai – nutraukia vaistų vartojimą po 2–3 dienų, kai tik pasijunta geriau. Tai pavojinga, nes bakterijos nėra visiškai sunaikinamos; jos gali tapti atsparios vaistams, o infekcija gali atsinaujinti su dar didesne jėga arba pereiti į lėtinę formą.
Simptomų malšinimas namuose
Kol antibiotikai pradės veikti (paprastai palengvėjimas jaučiamas po 24–48 valandų), svarbu mažinti diskomfortą. Skausmą ir uždegimą efektyviai malšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas. Taip pat rekomenduojama skalauti gerklę. Tam geriausiai tinka druskos tirpalas (šaukštelis druskos stiklinei šilto vandens) arba specialūs vaistinėje parduodami dezinfekuojantys skysčiai. Skalavimas mechaniškai nuplauna apnašas ir drėkina gleivinę.
Didžiausios klaidos gydant anginą: ko griežtai nedaryti
Liaudies medicina Lietuvoje turi gilias šaknis, tačiau kai kurie „močiučių metodai” gydant pūlingą anginą gali būti ne tik neveiksmingi, bet ir žalingi. Gydytojai išskiria kelias pagrindines klaidas, kurių privalu vengti.
- Pūlių valymas mechaniškai. Tai viena pavojingiausių praktikų. Jokiu būdu negalima patiems krapštyti, spausti ar valyti apnašų nuo tonzilių naudojant šaukštą, apvyniotą marle, ar kitus įrankius. Tonzilės yra labai kraujingas organas, esantis arti stambių kraujagyslių. Mechaninis pažeidimas gali sukelti kraujavimą, o svarbiausia – įstumti infekciją giliau į audinius, kas gali sukelti paratonzilinį pūlinį ar net sepsį (kraujo užkrėtimą).
- Karšti kompresai ir gėrimai. Sergant pūlinga angina, griežtai draudžiama dėti karštus kompresus ant kaklo ar gerti verdančią arbatą. Šiluma skatina kraujotaką ir bakterijų dauginimąsi, todėl uždegimas gali išplisti. Gėrimai turi būti šilti arba kambario temperatūros, bet ne karšti.
- Gydymasis tik „čiulpiamais” vaistais. Pastilės nuo gerklės skausmo veikia tik lokaliai – jos trumpam nuima skausmą, bet neveikia ligos sukėlėjo. Bandymas išgydyti bakterinę anginą tik pastilėmis yra tiesus kelias į komplikacijas.
- Spiritiniai kompresai. Alkoholio kompresai gali nudeginti jautrią kaklo odą, ypač vaikams, ir neturi jokio pagrįsto gydomojo poveikio tonzilėms.
Mityba ir režimas ligos metu
Sergant angina, ryti būna itin skausminga, todėl daugelis pacientų atsisako maisto. Visgi, organizmui reikia energijos kovai su infekcija. Mityba turėtų būti tausojanti: rinkitės trintą, minkštą maistą (sriubas, košes, jogurtus), kuris nedirgintų uždegimo pažeistos gleivinės. Venkite aštraus, rūgštaus, sūraus ar kieto (pvz., džiūvėsėlių) maisto.
Itin svarbu vartoti daug skysčių. Aukšta temperatūra ir dažnas kvėpavimas pro burną (nes dažnai dėl patinusių tonzilių sunku kvėpuoti) greitai dehidratuoja organizmą. Vanduo, žolelių arbatos padeda „išplauti” toksinus, kuriuos išskiria bakterijos ir yrančios ląstelės, todėl savijauta gerėja greičiau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima valgant ledus išgydyti anginą?
Tai vienas populiariausių mitų. Ledai patys savaime anginos negydo – jie nenužudo bakterijų. Tačiau šaltis gali trumpam sumažinti tinimą ir veikti kaip anestetikas, nuslopindamas skausmą. Jei pacientas nori ledų ir tai padeda jam jaustis geriau, gydytojai dažniausiai tam neprieštarauja, tačiau tai nėra gydymo priemonė, o tik būdas palengvinti simptomus. Svarbu ledus valgyti lėtai, mažais gabalėliais.
Ar angina yra užkrečiama?
Taip, angina yra labai užkrečiama liga. Ji plinta oro lašeliniu būdu (kosin, čiaudint) arba per bendro naudojimo daiktus (indus, rankšluosčius). Susirgusį šeimos narį reikėtų kiek įmanoma izoliuoti, duoti jam atskirus indus. Pradėjus vartoti antibiotikus, žmogus tampa nebeužkrečiamas praėjus maždaug 24 valandoms.
Kada būtina operuoti tonziles?
Tonzilektomija (tonzilių šalinimas) šiais laikais atliekama tik esant griežtoms indikacijoms. Operacija rekomenduojama, jei anginos kartojasi labai dažnai (pvz., daugiau nei 5–7 kartus per metus), jei pasireiškia komplikacijos (pūliniai šalia tonzilių) arba jei tonzilės tokios didelės, kad trukdo normaliai kvėpuoti ir sukelia miego apnėją.
Atsigavimas po ligos ir profilaktika
Net ir nukritus temperatūrai bei išnykus gerklės skausmui, organizmas po anginos būna nusilpęs. Bakterinė infekcija ir antibiotikų kursas paveikia imuninę sistemą bei žarnyno mikroflorą. Todėl sveikstant rekomenduojama ne tik baigti visą vaistų kursą, bet ir pasirūpinti probiotikais, kad būtų atkurta natūrali žarnyno veikla. Taip pat nereikėtų skubėti grįžti į intensyvų fizinį krūvį – sportą ar sunkius darbus rekomenduojama atidėti bent savaitei ar dviem po pasveikimo, kad širdis nepatirtų per didelio krūvio.
Svarbi detalė, kurią daugelis pamiršta – dantų šepetėlio keitimas. Pradėjus sveikti (arba po 2–3 dienų antibiotikų vartojimo), būtina pakeisti dantų šepetėlį nauju. Senajame šepetėlyje gali būti išlikusių streptokoko bakterijų, kurios gali sukelti pakartotinę infekciją. Tai paprastas, bet efektyvus žingsnis siekiant išvengti ligos atsinaujinimo. Taip pat, praėjus 10–14 dienų po pasveikimo, rekomenduojama atlikti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą bei užrašyti elektrokardiogramą, kad gydytojas galėtų įsitikinti, jog infekcija nepaliko jokių liekamųjų reiškinių vidaus organuose.
