Nusprendus keisti darbovietę, dažniausiai norisi tai padaryti kuo greičiau – ypač jei kitoje įmonėje jau laukia patrauklus pasiūlymas ar tiesiog jaučiate emocinį išsekimą dabartinėje pozicijoje. Tačiau daugelį darbuotojų sustabdo plačiai žinoma „20 dienų taisyklė“, verčianti galvoti, kad darbdavio įkaitais teks būti beveik mėnesį. Teisinė praktika ir Darbo kodekso nuostatos rodo, kad ši taisyklė turi daugybę išimčių ir lankstumo galimybių. Svarbu suprasti, kad įspėjimo terminas nėra skirtas darbuotojui nubausti – tai laikas, skirtas darbdaviui rasti pamainą, tačiau protingai komunikuojant ir žinant savo teises, šį laikotarpį galima sutrumpinti arba jo visai išvengti.
Standartinė taisyklė: kodėl egzistuoja 20 dienų terminas?
Prieš ieškant būdų, kaip apeiti įspėjimo terminą, būtina suprasti jo teisinį pagrindą. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 55 straipsnį, darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Pabrėžtina, kad skaičiuojamos būtent kalendorinės, o ne darbo dienos.
Šis terminas yra saugiklis verslui. Įstatymų leidėjas numatė šį laikotarpį tam, kad darbdavys, staiga netekęs darbuotojo, nepatirtų didelių nuostolių, nesustotų gamybos procesai ir būtų laiko surasti naują specialistą arba perduoti darbus kolegoms. Visgi, tai yra vienašališko nutraukimo sąlyga – tai reiškia, kad jei darbuotojas tiesiog pateikia prašymą ir daugiau nieko nedaro, jis privalo atidirbti šį laiką. Tačiau teisė numato ne vieną alternatyvų scenarijų.
Pats greičiausias būdas: šalių susitarimas
Teisininkai vienbalsiai sutaria, kad efektyviausias, greičiausias ir mažiausiai konfliktų keliantis būdas išeiti iš darbo tą pačią dieną ar po kelių dienų yra pasinaudojimas Darbo kodekso 54 straipsniu. Tai darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.
Šio straipsnio esmė – derybos. Įstatymas neriboja įspėjimo terminų, jei abi šalys sutinka dėl kitokių sąlygų. Procesas atrodo taip:
- Darbuotojas pateikia raštišką pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (ne prašymą atleisti savo noru pagal 55 str., bet būtent pasiūlymą pagal 54 str.).
- Pasiūlyme nurodoma pageidaujama atleidimo data (tai gali būti net rytojus).
- Taip pat galima derėtis dėl kompensacijos, nepanaudotų atostogų išmokėjimo tvarkos ar kitų sąlygų.
- Darbdavys per 5 darbo dienas privalo atsakyti į šį pasiūlymą.
Jei darbdavys sutinka, jūs galite būti atleistas nors ir tą pačią dieną be jokio „atidirbimo“. Sėkmė čia priklauso nuo jūsų gebėjimo argumentuoti. Jei paaiškinsite vadovui, kad darbus jau perdavėte, arba kad jūsų motyvacija kritusi ir naudos įmonei per tas 20 dienų nebus, daugelis racionalių vadovų sutiks jus paleisti anksčiau.
Svarbios priežastys, leidžiančios išeiti be įspėjimo
Darbo kodeksas numato specifines situacijas, kuomet darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį ne tik kad be 20 dienų įspėjimo, bet ir gaudamas išeitinę išmoką. Tai reglamentuoja DK 56 straipsnis. Jei jūsų situacija atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų punktų, jūs galite išeiti įspėję darbdavį tik prieš 5 darbo dienas (arba net greičiau, priklausomai nuo aplinkybių):
1. Sveikatos būklė
Jei darbuotojas dėl ligos ar neįgalumo nebegali eiti savo pareigų, jis gali nutraukti sutartį skubos tvarka. Tam būtina pateikti medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad asmuo negali dirbti sutarto darbo. Tokiu atveju darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo tos dienos, kurią nurodo darbuotojas.
2. Prastovos ir nemokamas atlyginimas
Jei darbdavys ilgiau kaip 30 dienų iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka viso atlyginimo) arba jei prastova tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų per paskutinius tris mėnesius, darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį nedelsiant. Tai yra darbdavio atsakomybės sritis, todėl darbuotojas čia įgyja svertus išeiti greitai ir su kompensacija.
3. Pensinis amžius ir neįgalumas
Darbuotojai, kurie sukako senatvės pensijos amžių arba kuriems nustatytas nedarbingumo lygis, taip pat turi teisę pasinaudoti DK 56 straipsniu. Tai suteikia teisę į greitesnį išėjimą ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (jei darbo stažas įmonėje didesnis nei metai).
4. Šeimyninės aplinkybės
Nors DK 56 straipsnis tiesiogiai nevardija visų įmanomų gyvenimiškų situacijų, „svarbios priežastys“ gali būti interpretuojamos plačiau, jei jos objektyviai trukdo tęsti darbą (pvz., būtinybė slaugyti šeimos narį). Tačiau tokiais atvejais geriausia remtis abipusiu susitarimu, pateikiant šias aplinkybes kaip argumentą.
Bandomasis laikotarpis: kitokios taisyklės
Dažnai pamirštama, kad jei vis dar esate bandomajame laikotarpyje, 20 dienų taisyklė jums negalioja. Pagal Darbo kodekso 36 straipsnį, bandomuoju laikotarpiu darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėjęs darbdavį raštu tik prieš 3 darbo dienas. Tai itin trumpas terminas, leidžiantis operatyviai pakeisti sprendimą, jei matote, kad naujoji darbo vieta jums netinka.
Kaip panaudoti atostogas įspėjimo terminui sutrumpinti?
Vienas iš populiariausių būdų „neatidirbti“ fiziškai, bet teisiškai laikytis terminų – tai sukauptų kasmetinių atostogų panaudojimas. Įstatymas nedraudžia atostogauti įspėjimo laikotarpiu. Strategija yra tokia:
- Jūs pateikiate prašymą atleisti iš darbo po 20 kalendorinių dienų.
- Kartu pateikiate prašymą suteikti kasmetines atostogas nuo rytojaus iki pat atleidimo dienos (arba tiek, kiek turite sukaupęs).
- Jei turite pakankamai sukauptų atostogų dienų, faktiškai darbo vietoje nebesirodysite, nors darbo santykiai formaliai tęsis iki termino pabaigos.
Svarbu paminėti, kad atostogų suteikimas yra darbdavio valia (pagal grafiką arba susitarimą), tačiau atleidimo atveju darbdaviai dažnai linkę išleisti atostogų, kad nereikėtų mokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas atleidimo dieną.
Rizikos: kas nutinka tiesiog nebeatėjus į darbą?
Kai kurie darbuotojai svarsto tiesiog „dingti“ – nebeateiti į darbą. Teisininkai griežtai įspėja to nedaryti. Savavališkas pasišalinimas iš darbo (pravaikštos) yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pasekmės gali būti skaudžios:
- Atleidimas už šiurkštų pažeidimą: Tai bus įrašyta į jūsų „Sodros“ duomenis ir gali pakenkti reputacijai ieškant kito darbo.
- Žalos atlyginimas: Jei dėl jūsų neatvykimo įmonė patirs tiesioginių nuostolių (pvz., sustos linija, bus prarastas klientas), darbdavys turi teisę reikalauti tų nuostolių atlyginimo per Darbo ginčų komisiją. Nors įrodyti žalą darbdaviui nėra lengva, rizika išlieka reali.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar įspėjimo terminas gali būti trumpesnis nei 20 dienų, jei darbdavys sutinka?
Taip, tai yra esminis momentas. 20 dienų yra maksimalus terminas, kurio gali reikalauti darbdavys. Tačiau jei vadovas sutinka jus išleisti anksčiau (pvz., po savaitės), įstatymas tam neprieštarauja. Tai įforminama vadovo viza ant prašymo arba atskiru susitarimu.
Ar skaičiuojasi savaitgaliai į 20 dienų terminą?
Taip. Darbo kodekse nurodytos „kalendorinės dienos“. Tai reiškia, kad į šį laikotarpį įeina ir savaitgaliai, ir šventinės dienos. Jei prašymą pateikiate penktadienį, šeštadienis ir sekmadienis jau skaičiuojasi į 20 dienų terminą.
Ar galiu atšaukti savo prašymą išeiti iš darbo?
Pagal Darbo kodeksą, jūs turite teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo. Vėliau atšaukti galima tik su darbdavio sutikimu.
Kas nutinka, jei susergu įspėjimo laikotarpiu?
Ligos laikotarpis (nedarbingumas) įskaitomas į įspėjimo terminą. Tai reiškia, kad įspėjimo terminas neprasitęsia. Jei susirgote ir turite biuletenį, dienos vis tiek „tiksi“, ir atleidimas įvyks numatytą dieną, net jei tuo metu vis dar sirgsite.
Praktiniai žingsniai sėkmingam išėjimui
Norint išeiti greitai ir be konfliktų, teisininkai rekomenduoja laikytis ne konfrontacinės, o bendradarbiavimo strategijos. Pirmiausia, paruoškite dirvą pokalbiui – neikite pas vadovą tik su prašymu rankoje. Paprašykite susitikimo ir žodžiu paaiškinkite situaciją. Pabrėžkite, kad esate pasiruošę intensyviai padirbėti likusias kelias dienas, kad perduotumėte visus darbus, paruoštumėte instrukcijas kolegoms ar net padėtumėte surasti pamainą.
Vadovai dažniausiai vertina konstruktyvumą. Jei parodysite, kad jūsų ankstesnis išėjimas nesukels chaoso, o kaip tik leis įmonei sutaupyti (nereikės mokėti algos nemotyvuotam darbuotojui), tikimybė susitarti dėl termino sutrumpinimo iki kelių dienų ar savaitės žymiai išauga. Atminkite, kad darbo santykiuose reputacija yra ilgalaikis turtas, todėl net ir skubant išeiti, verta tai padaryti oriai ir teisiškai tvarkingai.
