Patalinės blakės yra vienas iš tų kenkėjų, kurių atsiradimas namuose sukelia ne tik fizinį diskomfortą dėl niežtinčių įkandimų, bet ir milžinišką psichologinį stresą. Daugelis žmonių, susidūrę su šia problema, jaučia gėdą ir baimę, manydami, kad tai susiję su namų švara ar higienos trūkumu, tačiau ekspertai pabrėžia, kad blakės nesirenka aukų pagal socialinį statusą ar būsto tvarkingumą. Deja, apimti panikos, gyventojai dažnai griebiasi pirmų po ranka pasitaikiusių priemonių, taip padarydami kritinę klaidą, kuri ne tik nepadeda atsikratyti kenkėjų, bet ir apsunkina vėlesnį jų naikinimą. Norint sėkmingai laimėti karą prieš šiuos kraujasiurbius, būtina suprasti jų biologiją, elgseną ir taikyti tik moksliškai pagrįstus metodus.
Kodėl blakės atsiranda net ir tvarkinguose namuose?
Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad blakės veisiasi tik apleistuose, nešvariuose būstuose. Tai yra visiškai neteisinga nuostata. Patalinė blakė (Cimex lectularius) minta žmogaus krauju, o ne šiukšlėmis ar maisto likučiais, todėl joms visiškai nesvarbu, ar jūsų grindys blizga, ar ant jų yra dulkių. Joms reikalingas tik vienas šaltinis – miegantis žmogus.
Dažniausiai blakės į namus patenka šiais būdais:
- Kelionės ir viešbučiai: Tai vienas dažniausių užsikrėtimo kelių. Blakės gali įropoti į lagaminą viešbutyje ir taip atkeliauti į jūsų namus.
- Naudoti baldai: Pirkdami dėvėtą sofą, lovą ar fotelį, rizikuojate kartu su baldu įsigyti ir visą blakių koloniją. Net vizualiai švarus baldas gali slėpti kiaušinėlius plyšiuose.
- Migracija iš kaimynų: Daugiabučiuose namuose blakės gali keliauti per elektros lizdus, ventiliacijos angas ar vamzdynus iš vieno buto į kitą.
- Svečiai: Nors rečiau, bet blakės gali būti atnešamos ant drabužių ar rankinėse, jei svečias savo namuose turi didelę infestaciją.
Kaip laiku atpažinti blakių buvimą?
Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti. Deja, blakės yra naktiniai gyvūnai ir puikiai moka slėptis, todėl pirmieji požymiai dažnai būna ne patys vabzdžiai, o jų veiklos pėdsakai.
Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad namuose yra blakių:
- Įkandimai ant kūno: Blakių įkandimai dažniausiai atsiranda ryte. Jie atrodo kaip raudoni, niežtintys gumbeliai. Skiriamasis bruožas – įkandimai dažnai išsidėsto linija arba grupelėmis po 3–4 (vadinamieji „pusryčiai, pietūs ir vakarienė“).
- Kraujo dėmės ant patalynės: Miegodami galite netyčia sutraiškyti pasimaitinusią blakę, todėl ant paklodės lieka mažos, rūdžių spalvos kraujo dėmės.
- Juodi taškeliai: Tai blakių ekskrementai. Jų galima rasti ant čiužinio siūlių, lovos rėmo, po grindjuostėmis. Jie atrodo kaip juodi markerio taškai.
- Specifinis kvapas: Esant dideliam užkrėstumui, kambaryje gali tvyroti salstelėjęs, šiek tiek supuvusias avietes ar migdolus primenantis kvapas.
- Išnaros: Augdamos blakės keičia savo chitininį apvalkalą. Šviesiai rudos, permatomos išnaros yra aiškus įrodymas, kad vabzdžiai dauginasi.
Didžioji klaida, kurią daro daugelis gyventojų
Ekspertai vieningai sutaria: pati didžiausia ir dažniausia klaida, kurią daro žmonės, pastebėję blakes, yra savarankiškas bandymas jas naikinti buitiniais purškikliais (aerozoliais).
Kodėl tai yra blogai? Dauguma prekybos centruose parduodamų priemonių yra repelentai arba silpno poveikio kontaktiniai insekticidai. Jie veikia tik tas blakes, kurias apipurškiate tiesiogiai. Tačiau blakės, pajutusios cheminį pavojų, bet negavusios mirtinos dozės, patiria vadinamąjį „budding“ efektą (kolonijos skilimą).
Užuot žuvusios, jos pradeda migruoti giliau į slėptuves, po grindjuostėmis, į kaimyninius kambarius ar net į kitus butus, kad išvengtų pavojaus zonos. Naudodami netinkamus purškiklius, jūs tiesiog išsklaidote židinį po visus namus. Be to, blakės labai greitai įgyja atsparumą (rezistenciją) įprastiems piretroidams, esantiems buitinių priemonių sudėtyje. Todėl po tokio „gydymo“ profesionalams vėliau būna daug sunkiau visiškai išnaikinti kenkėjus.
Kita klaida – baldų išmetimas. Žmonės dažnai išmeta brangius čiužinius ar sofas, manydami, kad tai išspręs problemą. Tačiau jei blakės jau pasislėpė grindjuostėse ar už tapetų, nauji baldai labai greitai bus vėl užkrėsti. Baldus dažniausiai galima išgelbėti atlikus tinkamą dezinfekciją.
Profesionalūs naikinimo metodai: kas veikia geriausiai?
Kovai su blakėmis dažniausiai pasitelkiami du pagrindiniai metodai, o kartais – jų kombinacija. Profesionalūs dezinfektoriai įvertina situaciją ir parenka tinkamiausią strategiją.
Cheminė dezinsekcija
Tai populiariausias metodas dėl savo kainos ir prieinamumo. Profesionalai naudoja mikrokapsuliuotus insekticidus, kurie turi ilgalaikį poveikį. Tai reiškia, kad priemonė veikia ne tik purškimo metu, bet ir kelias savaites po to. Per tą laiką išsiritusios naujos lervos, praropojusios per apdorotą paviršių, žūsta.
Svarbu žinoti, kad cheminiam naikinimui dažniausiai reikia dviejų vizitų. Pirmasis sunaikina suaugusias blakes ir lervas, tačiau daugelis cheminių medžiagų neįveikia kiaušinėlių. Antrasis vizitas atliekamas po 14–21 dienos, kad būtų sunaikinti visi iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai, kol jie dar nespėjo padėti naujų kiaušinėlių.
Terminis apdorojimas (Karštis)
Tai ekologiškiausias ir dažnai efektyviausias būdas. Blakės ir, kas svarbiausia, jų kiaušinėliai žūsta, kai temperatūra pasiekia +50°C ir daugiau. Patalpos yra šildomos specialiais generatoriais, kol visa erdvė (įskaitant baldų vidų) pasiekia reikiamą temperatūrą.
- Privalumai: Sunaikinamos visos vystymosi stadijos (nuo kiaušinėlio iki suaugėlio) per vieną kartą; nereikia naudoti nuodų; galima iškart gyventi patalpose.
- Trūkumai: Tai brangesnė procedūra; reikalauja kruopštaus pasiruošimo, kad karštis pasiektų visas kertes.
Šaltis ir garai
Lokaliai (pvz., baldams) gali būti naudojami sausi garai (iki +180°C), kurie momentaliai sunaikina kiaušinėlius audiniuose. Taip pat naudojamas „kriogeninis” metodas – purškimas skystu anglies dioksidu (sausu ledu), kuris sušaldo kenkėjus iki -78°C. Tai puikiai tinka jautriems paviršiams ar elektronikai, kurios negalima purkšti skysčiais.
Kaip teisingai paruošti namus dezinfekcijai?
Dezinfekcijos sėkmė 50% priklauso nuo to, kaip kruopščiai paruošite būstą. Jei dezinfektorius negalės prieiti prie visų kampų, blakės išgyvens.
Pagrindiniai pasiruošimo žingsniai:
- Tekstilės skalbimas: Visa patalynė, užvalkalai, drabužiai, kurie buvo arti lovos, turi būti išskalbti ne žemesnėje kaip +60°C temperatūroje. Jei daiktų negalima skalbti, juos rekomenduojama džiovinti džiovyklėje karščiausiu režimu bent 30 minučių.
- Prieinamumas: Atitraukite baldus nuo sienų bent 15–20 cm, kad specialistas galėtų prieiti prie grindjuosčių.
- Tvarka: Nuo grindų surinkite visus daiktus, žaislus, batus. Kuo mažiau daiktų ant grindų, tuo efektyvesnis bus purškimas.
- Siurbimas: Kruopščiai išsiurbkite visus kambarius, ypač kilimus, plyšius grindyse, minkštus baldus. Po siurbimo dulkių siurblio maišelį nedelsiant sandariai įpakuokite į plastikinį maišą ir išmeskite į lauko konteinerį.
- Maisto apsauga: Paslėpkite maisto produktus, indus, dantų šepetėlius, kad ant jų nepatektų chemikalų.
Liaudies metodai: mitai ir realybė
Internete gausu patarimų, kaip naikinti blakes actu, eteriniais aliejais, žibalu ar pelynais. Ekspertų nuomonė šiuo klausimu griežta: liaudies metodai blakių nenaikina.
Actas, levandų ar arbatmedžio aliejus gali veikti kaip silpni repelentai, kurie trumpam atbaidys blakes nuo tam tikros vietos, bet jų nenužudys ir nesunaikins kiaušinėlių. Pelynai ar kiti augalai taip pat neturi pakankamo insekticidinio poveikio. Žibalas ar terpentinas yra ne tik neveiksmingi, bet ir itin pavojingi gaisro atžvilgiu bei toksiški žmonėms. Naudodami šias priemones, jūs tik prarandate brangų laiką, per kurį blakių populiacija auga geometrine progresija.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar blakės perneša ligas?
Nors blakės minta krauju, mokslinių įrodymų, kad jos tiesiogiai perneštų infekcines ligas (kaip uodai ar erkės), nėra. Pagrindinis pavojus sveikatai yra alerginės reakcijos į įkandimus, odos infekcijos dėl kasymosi ir psichologinės problemos (nemiga, nerimas).
Kiek laiko blakės gali išgyventi be maisto?
Tai priklauso nuo temperatūros. Esant vėsesnei temperatūrai, suaugusi blakė be maisto gali išgyventi iki metų. Kambario temperatūroje jos paprastai išgyvena nuo 3 iki 5 mėnesių be maitinimosi. Tai reiškia, kad trumpam išvykus iš namų, blakės neišmirs – jos tiesiog jūsų palauks.
Ar reikia išmesti čiužinį?
Dažniausiai ne. Jei čiužinys nėra fiziškai suplyšęs, jį galima apdoroti garais arba cheminėmis priemonėmis. Taip pat rekomenduojama įsigyti specialų, blakėms nepralaidų čiužinio užvalkalą (angl. encasement), kuris „užrakina“ viduje likusias blakes (jos miršta iš bado) ir neleidžia įsiveisti naujoms.
Ar ultragarsiniai atbaidymo prietaisai veikia?
Tyrimai rodo, kad ultragarsiniai prietaisai neturi jokio poveikio blakėms. Jos neturi klausos organų, kurie reaguotų į tuos dažnius, todėl šių prietaisų pirkimas yra pinigų švaistymas.
Ką daryti, jei blakės sugrįžta po dezinfekcijos?
Jei po profesionalios dezinfekcijos praėjus 3–4 savaitėms vis dar pastebite gyvų blakių ar naujų įkandimų, tai gali reikšti kelis dalykus. Pirmiausia, gali būti, kad blakės yra atsparios naudotam preparatui. Tokiu atveju dezinfektorius turi keisti veikliąją medžiagą arba taikyti kitą metodą (pvz., terminį).
Antra ir labai dažna priežastis daugiabučiuose – „migracija“. Jei blakių židinys yra pas kaimynus, o jie nieko nedaro, kenkėjai nuolat grįš pas jus per bendras komunikacijas. Tokiu atveju būtina kalbėtis su kaimynais, namo administratoriumi ir siekti, kad būtų atlikta kompleksinė namo ar bent jau besiribojančių butų dezinfekcija. Taip pat svarbu sandarinti visus plyšius aplink vamzdžius, elektros lizdus ir ventiliacijos angas, naudojant silikoną ar montažines putas, kad fiziškai užkirstumėte kelią kenkėjų patekimui į jūsų būstą. Kova su blakėmis reikalauja kantrybės ir sistemingo požiūrio, tačiau su profesionalų pagalba ji yra laimima.
