Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, daugelis būstų savininkų susiduria su nemalonia problema: radiatoriaišyla netolygiai, girdisi keisti gurguliavimo garsai, o kambariuose vis tiek vėsu, nors šildymo katilas dirba visu pajėgumu. Dažniausiai šios problemos kaltininkas yra paprastas, tačiau daug nepatogumų sukeliantis veiksnys – į šildymo sistemą patekęs oras. Oro kamščiai ne tik mažina komfortą namuose, bet ir tiesiogiai didina šildymo sąskaitas, nes sistema priversta dirbti neefektyviai. Nors radiatorių nuorinimas gali pasirodyti kaip sudėtinga techninė užduotis, iš tiesų tai yra procesas, kurį, žinant teisingą eigą ir saugumo reikalavimus, gali atlikti kiekvienas. Šiame straipsnyje ekspertai dalinasi detalia instrukcija, kaip teisingai atlikti šį darbą ir užtikrinti maksimalų šilumos perdavimą jūsų namuose.
Kodėl radiatoriuose atsiranda oro ir kokią žalą jis daro?
Prieš imantis darbo, svarbu suprasti, kodėl apskritai reikia nuorinti radiatorius. Oras šildymo sistemoje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: vandens garavimo, netinkamo sistemos užpildymo, mikroskopinių nesandarumų ar net natūralių cheminių reakcijų vamzdynuose. Kai oras susikaupia radiatoriaus viršuje (nes jis lengvesnis už vandenį), jis suformuoja savotišką „kamštį”.
Šis oro tarpas veikia kaip izoliatorius. Karštas vanduo negali pasiekti viršutinės radiatoriaus dalies, todėl prietaisas šyla tik apačioje, o viršus lieka šaltas. Tai sukelia keletą neigiamų pasekmių:
- Padidėjusios sąnaudos: Kadangi radiatoriai atiduoda mažiau šilumos, termostatai signalizuoja katilui dirbti ilgiau ir intensyviau, deginant daugiau kuro ar elektros.
- Korozijos rizika: Deguonis yra pagrindinis metalo korozijos katalizatorius. Ilgai sistemoje esantis oras skatina rūdijimo procesus iš vidaus, kas vėliau gali lemti radiatorių prakiurimą ar siurblio gedimus.
- Triukšmas: Oro burbulai, judėdami sistemoje kartu su vandeniu, sukelia erzinantį gurguliavimą, kaukšėjimą ar šnypštimą, ypač naktį, kai namuose tylu.
Kaip atpažinti, kad radiatorių reikia nuorinti?
Ne visada būtina kviesti meistrą, kad nustatytumėte diagnozę. Yra keletas akivaizdžių požymių, rodančių, kad jūsų šildymo sistemoje susikaupė oras. Patikrinkite savo radiatorius, jei pastebite šiuos simptomus:
- Radiatoriaus viršus yra pastebimai šaltesnis už apačią.
- Visas radiatorius yra šaltas, nors vamzdžiai, atvedantys vandenį iki jo, yra karšti.
- Girdisi vandens čiurlenimas ar burbuliavimas radiatoriaus viduje.
- Neseniai buvo atliktas šildymo sistemos remontas ar vandens papildymas (tokiu atveju nuorinimas yra privalomas profilaktinis veiksmas).
Pasiruošimas darbui: reikalingi įrankiai ir saugumas
Nors procesas paprastas, tinkamas pasiruošimas padės išvengti vandens išsiliejimo ant grindų ar sienų apgadinimo. Jums reikės:
- Nuorinimo raktelio: Tai specialus, dažniausiai kvadratinės formos raktelis. Jei gyvenate senos statybos name su ketaus radiatoriais, gali prireikti plokščio atsuktuvo arba veržliarakčio.
- Sauso skudurėlio: Vandens lašams sugaudyti.
- Indo vandeniui: Nedidelio dubenėlio ar puodelio, kurį laikysite po ventiliu.
Svarbus eksperto patarimas: Prieš pradedant nuorinimą, primygtinai rekomenduojama išjungti cirkuliacinį siurblį arba visą šildymo katilą. Jei siurblys veikia, jis varinėja oro burbulus po visą sistemą, todėl nuorinimas bus neefektyvus – jūs tiesiog išleisite dalį oro, o kita dalis bus nustumta į kitą sistemos vietą. Be to, išjungus šildymą ir palaukus apie 15–30 minučių, vanduo atvės, todėl sumažės rizika nusiplikyti rankas karštu vandeniu ar garais.
Žingsnis po žingsnio: teisinga nuorinimo eiga
Atlikę namų darbus ir pasiruošę įrankius, galite pradėti procesą. Ekspertai rekomenduoja pradėti nuo radiatorių, esančių pirmame aukšte (jei namas dviejų aukštų) arba tų, kurie yra arčiausiai katilo, ir palaipsniui judėti tolyn bei aukštyn. Tačiau dažniausiai užtenka nuorinti tik tuos prietaisus, kurie nešyla.
1. Suraskite nuorinimo ventilį
Kiekvienas radiatorius turi nuorinimo ventilį (dar vadinamą Majevskio kranu). Jis paprastai yra viršutinėje radiatoriaus dalyje, priešingoje pusėje nei termostatas ar vandens padavimo vamzdis. Tai mažas metalinis mechanizmas su skylute šone ar apačioje ir vieta rakteliui centre.
2. Apsaugokite aplinką
Laikykite paruoštą skudurėlį ir indą tiesiai po ventiliu. Vanduo, kuris ištekės iš radiatoriaus, dažnai būna nešvarus, pilkas ar net juodas (dėl nusėdusio metalo oksidų ir dumblo), todėl jis gali visam laikui sutepti kilimą ar šviesias sienas.
3. Atsukite ventilį
Įstatykite raktelį į ventilį ir lėtai, atsargiai sukite jį prieš laikrodžio rodyklę. Nereikia sukti daug – paprastai užtenka pusės arba ketvirčio pasukimo. Turite išgirsti šnypštimą. Tai išeinantis oras. Jokiu būdu neatsukite ventilio visiškai, nes vandens slėgis gali išauti mechanizmą, ir bus sunku sustabdyti karšto vandens srovę.
4. Išleiskite orą
Leiskite orui šnypšti tol, kol garsas nutils ir pro skylutę pradės tekėti vanduo. Iš pradžių vanduo gali „kosėti” ar purkšti kartu su oru – tai normalu. Laikykite atsukę tol, kol pradės bėgti vientisa, stabili vandens srovė be oro burbulų.
5. Užsukite ventilį
Kai tik pasirodo vientisa vandens srovė, nedelsdami užsukite ventilį (sukdami pagal laikrodžio rodyklę). Užveržkite tvirtai, bet neperveržkite, kad nepažeistumėte sriegio. Nuvalykite vandens likučius nuo radiatoriaus.
Ką daryti po nuorinimo: sistemos slėgio atstatymas
Tai yra žingsnis, kurį daugelis pamiršta, tačiau jis yra kritiškai svarbus. Kai išleidžiate orą (ir šiek tiek vandens) iš radiatorių, bendras slėgis šildymo sistemoje nukrenta. Jei slėgis nukris žemiau kritinės ribos (dažniausiai žemiau 0,8–1,0 baro), šildymo katilas gali išsijungti arba veikti netinkamai.
Po nuorinimo būtinai nueikite prie šildymo katilo ir pažiūrėkite į manometrą (slėgio matuoklį). Normalus darbinis slėgis buitinėse sistemose dažniausiai yra tarp 1,5 ir 2,0 barų (patikrinkite savo katilo instrukciją). Jei slėgis per žemas:
- Suraskite sistemos papildymo kranelį (dažniausiai apačioje po katilu).
- Lėtai jį atsukite ir stebėkite manometrą.
- Kai rodyklė pasieks reikiamą ribą (pvz., 1,5 baro), užsukite kranelį.
- Vėl įjunkite šildymą ir patikrinkite, ar radiatoriai šyla tolygiai.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima nuorinti radiatorius, kai šildymas įjungtas?
Techniškai galima, tačiau nerekomenduojama. Veikiantis cirkuliacinis siurblys maišo vandenį su oru, suskaidydamas didelius oro burbulus į mažus burbuliukus, kurie pasklinda po visą sistemą. Tokiu atveju, atsukus ventilį, išleisite tik dalį oro, o likęs oras toliau cirkuliuos. Geriausia sistemą išjungti ir leisti vandeniui „nusistovėti”.
Ką daryti, jei nuorinimo ventilis uždažytas ar užstrigęs?
Tai dažna problema senesniuose butuose. Jei ventilis uždažytas, pabandykite atsargiai nugrandyti dažus aplink sriegį peiliuku. Jei jis užstrigęs, galite panaudoti šiek tiek purškiamos alyvos (pvz., WD-40) ir palaukti keletą minučių. Jokiu būdu nenaudokite didelės jėgos, nes nulaužus ventilį, pasekmės bus daug brangesnės. Jei ventilis visiškai nejuda, geriau kviesti santechniką jo pakeitimui.
Kaip dažnai reikia nuorinti radiatorius?
Profilaktiškai tai reikėtų daryti bent kartą per metus – prieš pat šildymo sezono pradžią. Vėliau sezono metu – tik pagal poreikį, jei pastebite, kad radiatoriai vėl šyla netolygiai arba atsirado pašalinių garsų.
Kodėl po nuorinimo radiatorius vis tiek nešyla?
Jei orą išleidote, slėgį atstatėte, o radiatorius vis tiek šaltas, problema gali būti kitur. Galbūt užstrigo termostatinė galva (kaištis, reguliuojantis vandens pratekėjimą), užsikimšo vamzdžiai dėl nešvarumų (dumblo) arba yra problemų su sistemos balansavimu. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Reguliari sistemos priežiūra ir ilgaamžiškumas
Radiatorių nuorinimas yra tik viena iš mažų, bet reikšmingų būsto priežiūros dalių. Tvarkinga šildymo sistema ne tik taupo jūsų pinigus, bet ir tausoja gamtą, mažindama energijos švaistymą. Be nuorinimo, ekspertai pataria kas kelerius metus atlikti sistemos praplovimą, kad būtų pašalintas susikaupęs dumblas ir rūdys, kurie gali užkimšti vožtuvus ir sumažinti radiatorių efektyvumą.
Taip pat verta pasidomėti automatiniais nuorintojais. Tai nedideli prietaisai, kurie montuojami vietoj įprastų rankinių ventilių. Jie automatiškai išleidžia susikaupusį orą, todėl jums nebereikia rūpintis rankiniu reguliavimu. Tai ypač patogu viršutiniuose namo aukštuose, kur oras kaupiasi dažniausiai. Rūpindamiesi savo šildymo sistema šiandien, užsitikrinate ramius, šiltus ir jaukius vakarus visą žiemą.
