Ar kada nors susimąstėte, kokia kraujo grupė teka jūsų venomis? Nors tai atrodo kaip elementari medicininė informacija, stebėtina, kiek daug žmonių nežino savo kraujo grupės ir Rezus (Rh) faktoriaus. Dažniausiai šiuo klausimu susidomima tik planuojant šeimą, ruošiantis operacijai arba nusprendus tapti kraujo donoru. Tačiau žinoti savo kraujo grupę yra svarbu ne tik kritinėse situacijose – tai gali padėti geriau suprasti savo organizmą, pasiruošti galimiems sveikatos iššūkiams ar net koreguoti mitybą. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie yra būdai sužinoti šią informaciją, kaip atliekami tyrimai, kiek jie kainuoja Lietuvoje ir kodėl kartais namuose atliekami testai nėra pats patikimiausias pasirinkimas.
Kraujo grupių sistemos: ką slepia raidės ir pliusai
Prieš gilinantis į tyrimų metodiką, svarbu suprasti, ką tiksliai tiria laboratorijos specialistai. Pagrindinė ir svarbiausia sistema, naudojama visame pasaulyje, yra ABO sistema. Ji klasifikuoja kraują į keturias pagrindines grupes, remdamasi antigenų (tam tikrų baltymų ir angliavandenių) buvimu arba nebuvimu ant raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) paviršiaus.
Štai kaip skirstomos grupės:
- O (I) grupė: Eritrocitai neturi nei A, nei B antigenų. Tai dažniausia kraujo grupė pasaulyje.
- A (II) grupė: Eritrocitai turi A antigeną.
- B (III) grupė: Eritrocitai turi B antigeną.
- AB (IV) grupė: Eritrocitai turi ir A, ir B antigenus. Tai rečiausia kraujo grupė.
Be ABO sistemos, ne mažiau svarbus yra Rh (Rezus) faktorius. Tai dar vienas antigenas (baltymas), esantis ant eritrocitų. Jei žmogus šį baltymą turi, jo kraujo grupė yra teigiama (+), jei neturi – neigiama (-). Kartu šios dvi sistemos sudaro 8 pagrindinius kraujo tipus (pvz., A+, O-, B+ ir t.t.). Žinoti tik raidę nepakanka – Rh faktorius yra kritiškai svarbus perpilant kraują ar nėštumo metu.
Kur ir kaip galima sužinoti savo kraujo grupę?
Gyvename laikais, kai medicininė informacija yra lengvai pasiekiama, todėl sužinoti savo kraujo grupę galima keliais skirtingais būdais. Vieni jų yra visiškai nemokami, kiti reikalauja tam tikrų išlaidų, tačiau suteikia greitą rezultatą.
1. Medicinos įrašų patikrinimas
Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – peržiūrėti savo esamus medicinos dokumentus. Jei jums kada nors buvo atlikta operacija, buvote nėščia ar gulėjote ligoninėje dėl rimtesnių traumų, tikėtina, kad kraujo grupė jau buvo nustatyta. Lietuvoje šią informaciją dažnai galima rasti e.sveikata portale, peržiūrėjus senesnius stacionaro epikrizių įrašus. Taip pat verta patikrinti „Gimimo liudijimą“ (senesnio pavyzdžio dokumentuose kartais būdavo įrašų) arba popierinę ambulatorinę kortelę, jei ji dar saugoma poliklinikoje.
2. Kraujo donorystė
Tai vienas kilniausių ir populiariausių būdų sužinoti savo kraujo grupę. Nacionalinis kraujo centras ir kitos kraujo donorystės įstaigos kiekvienam donorui atlieka išsamius kraujo tyrimus. Prieš pirmąjį davimą arba jo metu nustatoma kraujo grupė, Rh faktorius bei hemoglobino kiekis.
Tapus donoru, jūs ne tik gaunate šią informaciją nemokamai, bet ir gaunate donoro kortelę, kurioje aiškiai įrašyta jūsų grupė. Tai abipusė nauda: jūs padedate gelbėti gyvybes, o mainais gaunate nemokamus tyrimus ir tikslią informaciją apie savo sveikatą.
3. Privačios laboratorijos ir klinikos
Jei negalite būti donoru arba norite informaciją gauti greitai ir be eilių, privačios laboratorijos yra geriausias pasirinkimas. Lietuvoje veikia platus laboratorijų tinklas, kuriame kraujo grupės nustatymas atliekamas be gydytojo siuntimo. Procedūra paprasta: užsiregistruojate, atvykstate, duodate kraujo iš venos, ir atsakymą dažniausiai gaunate tą pačią arba kitą dieną.
4. Šeimos gydytojas ir poliklinikos
Svarbu žinoti, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo metu kraujo grupės tyrimas nėra kompensuojamas Valstybinės ligonių kasos (VLK), nebent tam yra medicininių indikacijų (pvz., ruošiamasi operacijai, stebimas nėštumas ar įtariamos specifinės ligos). Jei tiesiog smalsu, poliklinikoje už šį tyrimą greičiausiai teks susimokėti pagal patvirtintą mokamų paslaugų kainyną.
Kaip atliekamas tyrimas ir pasiruošimas jam
Kraujo grupės nustatymo tyrimas yra greitas ir neskausmingas. Laboratorijoje paimamas nedidelis kiekis veninio kraujo. Nors bendriems kraujo tyrimams dažnai rekomenduojama būti nevalgius, kraujo grupės nustatymui griežti mitybos apribojimai nėra taikomi. Antigenai ant jūsų eritrocitų nesikeičia priklausomai nuo to, ar valgėte pusryčius, ar ne. Visgi, jei kartu atliekami ir kiti tyrimai (pvz., gliukozės kiekis), tuomet atvykti nevalgius yra būtina.
Laboratorijoje atliekama vadinamoji agliutinacijos reakcija. Jūsų kraujo mėginys sumaišomas su antikūnais prieš A ir B antigenus:
- Jei kraujas sušoka į gumulėlius (įvyksta agliutinacija) sumaišius su anti-A serumu, vadinasi, turite A antigeną.
- Jei reakcija vyksta su anti-B serumu, turite B antigeną.
- Jei reakcija vyksta abiem atvejais – grupė AB.
- Jei reakcija nevyksta niekur – grupė O.
Panašiu principu nustatomas ir Rh faktorius.
Kainos Lietuvoje: kiek kainuoja žinojimas?
Tyrimų kainos gali skirtis priklausomai nuo miesto, klinikos ir papildomų paslaugų (pvz., kraujo paėmimo mokesčio). Žemiau pateikiame orientacines kainas, kurios vyrauja Lietuvos rinkoje:
- Privačios laboratorijos: Paties kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymo kaina svyruoja nuo 10 iki 18 eurų. Prie šios sumos dažniausiai reikia pridėti kraujo paėmimo mokestį, kuris siekia apie 3–5 eurus. Bendra suma dažniausiai telpa į 15–25 eurų rėžius.
- Viešosios poliklinikos (be indikacijų): Jei tyrimą atliekate savo noru valstybinėje įstaigoje, kaina gali būti šiek tiek mažesnė nei privačiame sektoriuje, tačiau skirtumas nėra drastiškas. Dažnai tai kainuoja apie 8–12 eurų plius procedūriniai mokesčiai.
- Greitieji testai namams: Vaistinėse arba internetinėse parduotuvėse galima įsigyti namų naudojimui skirtų testų (pvz., „EldonCard“). Jų kaina svyruoja nuo 10 iki 20 eurų. Nors tai atrodo patogu, gydytojai rekomenduoja rezultatus patvirtinti laboratorijoje, nes namuose kyla didesnė klaidų tikimybė dėl neteisingo atlikimo.
Kodėl kraujo grupės žinojimas yra gyvybiškai svarbus?
Nors kasdienybėje apie tai negalvojame, yra situacijų, kai ši informacija tampa kritinė.
Nėštumas ir Rh konfliktas
Tai viena svarbiausių priežasčių moterims žinoti savo kraujo grupę. Jei būsimos mamos kraujas yra Rh neigiamas, o tėčio – Rh teigiamas, vaisius gali paveldėti teigiamą grupę. Tokiu atveju motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus, kurie puola vaisiaus kraują (tai vadinama rezus konfliktu). Šiuolaikinė medicina sėkmingai valdo šią riziką suleidžiant imunoglobuliną, tačiau tam būtina žinoti tėvų kraujo grupes.
Kraujo perpylimas (transfuzija)
Nelaimingų atsitikimų ar sudėtingų operacijų atveju, netekus daug kraujo, būtinas perpylimas. Perpylus netinkamos grupės kraują, recipiento imuninė sistema atakuoja donoro ląsteles, o tai gali sukelti mirtiną reakciją. O (I) grupės neigiamas kraujas laikomas universaliu donoru kritiniais atvejais, tačiau geriausia visada perpilti identiškos grupės kraują.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, besidomintiems kraujo grupių tyrimais.
Ar kraujo grupė gali pasikeisti gyvenimo eigoje?
Iš esmės – ne. Kraujo grupė yra genetiškai nulemta ir išlieka ta pati visą gyvenimą. Vienintelės itin retos išimtys yra kaulų čiulpų transplantacija (kai recipientas perima donoro kraujo grupę) arba tam tikros labai retos infekcijos bei ligos, kurios gali laikinai suklaidinti tyrimus, bet paties genetinio kodo nekeičia.
Ar galima nustatyti kraujo grupę iš seilių?
Apie 80% žmonių yra vadinami „sekretoriais“. Tai reiškia, kad jų kraujo grupės antigenų galima rasti ne tik kraujyje, bet ir kituose kūno skysčiuose, pavyzdžiui, seilėse ar prakaite. Tačiau standartiniai medicininiai tyrimai visada atliekami naudojant kraują, nes tai yra patikimiausias metodas.
Kokia kraujo grupė yra geriausia?
Nėra „geros“ ar „blogos“ grupės. Tačiau O (I) grupė yra unikali tuo, kad jos atstovai (ypač turintys Rh-) yra universalūs donorai, todėl jų kraujas labai paklausus ligoninėse. Kita vertus, AB (IV) grupės atstovai vadinami universaliais recipientais (gali priimti bet kokį kraują), tačiau tik eritrocitų masės atžvilgiu.
Ar tėvų ir vaikų kraujo grupės turi sutapti?
Nebūtinai. Vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, todėl jo kraujo grupė gali skirtis nuo tėvų. Pavyzdžiui, jei vienas tėvas turi A grupę, o kitas B, vaikas gali turėti A, B, AB arba O grupę (priklausomai nuo tėvų genotipo). Todėl kraujo grupė negali būti naudojama kaip vienintelis tėvystės įrodymas – tam reikalingi DNR tyrimai.
Kraujo donorystės privilegijos ir nauda
Nusprendus sužinoti savo kraujo grupę, verta rimtai apsvarstyti galimybę tai padaryti per donorystės programą. Tai ne tik sutaupo pinigų tyrimams, bet ir suteikia emocinį pasitenkinimą. Reguliariai kraują duodantys žmonės yra nuolat stebimi medikų, jų kraujas tiriamas dėl infekcinių ligų (ŽIV, hepatitų B ir C, sifilio).
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari kraujo donorystė gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei padeda organizmui atsinaujinti. Lietuvoje donorams taip pat priklauso įstatymais numatytos lengvatos, o garbės donoro vardas suteikia teisę į valstybinę pensiją senatvėje. Todėl, jei jūsų sveikata leidžia, vizitas į kraujo centrą yra pats prasmingiausias būdas atsakyti į klausimą „kokia mano kraujo grupė?“.