Prekybos tinklai ruošiasi didžiausiam pavasario iššūkiui
Artėjant Velykoms, Lietuvos prekybos centrai įsijungia į tikrą kovą dėl kiekvieno pirkėjo. Lidl, kaip vienas iš agresyviausiai besiplečiančių diskonto tinklų, šiemet vėl stengiasi išsiskirti ne tik kainomis, bet ir patogia darbo laiko politika. Tačiau situacija nėra tokia paprasta, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Velykos prekybininkams – tai ne tik galimybė padidinti apyvartas, bet ir logistinis galvosūkis. Reikia suderinti darbuotojų atostogas, užtikrinti prekių prieinamumą ir kartu nesuerzinti klientų, kurie įpratę pirkti tada, kai jiems patogu. Lidl strategija šiuo atveju ypač įdomi, nes ji atskleidžia, kaip diskonto prekybos modelis prisitaiko prie tradicinių švenčių.
Kaip Lidl planuoja darbo laiką per šventes
Lidl darbo laikas per Velykas paprastai skiriasi nuo įprasto grafiko, tačiau ne taip drastiškai, kaip kai kurių kitų prekybos tinklų. Didįjį penktadienį daugelis parduotuvių dirba sutrumpintą darbo dieną – paprastai iki 20 val., o kai kuriose mažesnėse vietovėse net iki 18 val. Tai kompromisas tarp komercinių interesų ir darbuotojų poreikio švęsti su šeimomis.
Velykų šeštadienį situacija dar įdomesnė. Nors tai nėra oficiali valstybinė šventė, daugelis Lietuvos gyventojų šią dieną laiko šeimyniniu laiku. Lidl paprastai išlaiko normalų arba tik šiek tiek sutrumpintą darbo laiką, suprasdamas, kad būtent šeštadienį daugelis žmonių atlieka paskutinius pirkinius prieš Velykų sekmadienį.
Velykų sekmadienį ir pirmadienį – oficialių švenčių dienomis – Lidl parduotuvės Lietuvoje yra uždarytos. Tai atitinka Lietuvos įstatymus, reglamentuojančius prekybą valstybinių švenčių dienomis. Tačiau būtent čia ir prasideda įdomiausia prekybos tinklų konkurencijos dalis.
Konkurentų strategijos ir jų skirtumai
Maxima, Rimi ir Iki – pagrindiniai Lidl konkurentai – taiko gana panašias strategijas, tačiau su savo niuansais. Maxima, turėdama didžiausią parduotuvių tinklą Lietuvoje, gali sau leisti diferencijuoti darbo laiką pagal parduotuvių dydį ir vietą. Didieji prekybos centrai paprastai dirba ilgiau, o mažesnės rajoninės parduotuvės užsidaro anksčiau.
Rimi, kaip premium segmento atstovas, dažnai stengiasi išlaikyti kuo ilgesnį darbo laiką prieš šventes, suprasdamas, kad jų tikslinė auditorija – užsiėmę žmonės, kurie pirkinius atlieka paskutinę minutę. Tai reiškia, kad Didįjį penktadienį kai kurios Rimi parduotuvės gali dirbti net iki 22 val.
Iki, kaip lietuviško kapitalo atstovas, dažnai stengiasi balansuoti tarp komercinių tikslų ir tradicinių vertybių. Jų darbo laikas per Velykas paprastai artimesnis Lidl modeliui – sutrumpintas, bet ne pernelyg radikaliai.
Kodėl darbo laikas tampa konkurencine ginklu
Galbūt tai skamba keistai, bet darbo laikas šiuolaikinėje prekyboje yra tapęs tikru konkurenciniu pranašumu. Pirkėjai vis labiau vertina patogumą – galimybę apsipirkti tada, kai jiems tinka, o ne tada, kai diktuoja tradicijos ar įstatymai.
Lidl, kaip diskonto tinklas, čia atsiduria įdomios dilemos centre. Iš vienos pusės, ilgesnis darbo laikas reiškia didesnes išlaidas – reikia mokėti darbuotojams, išlaikyti apšvietimą, šildymą ar vėsinimą. Diskonto modelis grindžiamas kaštų mažinimu, todėl kiekviena papildoma darbo valanda turi būti ekonomiškai pagrįsta.
Iš kitos pusės, uždaryta parduotuvė reiškia prarastas pardavimo galimybes. Ypač per šventes, kai žmonės perka daugiau ir brangiau. Velykoms ruošiamasi iš anksto – perkamos specialios prekės, delikatesai, gėrimai. Jei tavo parduotuvė uždara, o konkurento – atvira, pirkėjas tiesiog nueis kitur. Ir galbūt ten ir liks.
Darbuotojų perspektyva: ne viskas taip paprasta
Kalbant apie prekybos tinklų darbo laiką per šventes, dažnai pamirštama svarbiausia grandis – patys darbuotojai. Prekybos sektoriaus darbuotojai Lietuvoje jau ne kartą yra reiškę nepasitenkinimą dėl darbo sąlygų per šventes.
Lidl, kaip ir kiti dideli tinklai, siūlo papildomą apmokėjimą už darbą švenčių išvakarėse. Paprastai tai 1,5-2 kartus didesnis atlyginimas už valandą. Skamba gerai, bet realybė sudėtingesnė. Daugelis darbuotojų norėtų tiesiog praleisti laiką su šeima, o ne skaičiuoti papildomus eurus.
Be to, darbo krūvis prieš Velykas išauga eksponentiškai. Reikia ne tik aptarnauti daugiau klientų, bet ir nuolat papildyti prekes, tvarkyti specialias ekspozicijas, spręsti konfliktines situacijas su įsisiautėjusiais pirkėjais. Tai emociškai ir fiziškai išsekina.
Įdomu tai, kad kai kurie darbuotojai net teigiamai vertina galimybę dirbti per šventes – ypač tie, kurie neturi šeimų ar švenčia kitomis dienomis. Jiems tai galimybė užsidirbti papildomai be didelio streso. Tačiau tokių – mažuma.
Pirkėjų įpročiai keičiasi greičiau nei įstatymai
Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys prekybą švenčių dienomis, buvo priimti visai kitoje epochoje. Kai interneto prekybos praktiškai nebuvo, kai sekmadienį visos parduotuvės buvo uždarytos, ir tai atrodė normalu. Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi.
Jaunesni pirkėjai – tie, kuriems 20-40 metų – jau nebemato logikos, kodėl sekmadienį ar šventinę dieną negalima apsipirkti. Jie įpratę prie 24/7 paslaugų, prie to, kad viską galima užsisakyti internetu bet kuriuo metu. Fizinės parduotuvės uždarymas jiems atrodo kaip anachronizmas.
Vyresni pirkėjai, priešingai, dažnai palaiko tradicinį požiūrį. Jiems svarbu, kad šventės būtų šventės, kad žmonės turėtų galimybę pailsėti, praleisti laiką su artimaisiais. Tai vertybinis klausimas, ne tik praktinis.
Lidl, kaip ir kiti prekybos tinklai, atsiduria tarp šių dviejų pozicijų. Jie negali ignoruoti įstatymų, bet kartu nori patenkinti kuo platesnę klientų bazę. Rezultatas – kompromisai, kurie ne visada patinka nei vienai, nei kitai pusei.
Ką daryti pirkėjams: praktiniai patarimai
Jei planuojate Velykas ir nenorite atsidurti situacijoje, kai reikalingų prekių nebėra arba parduotuvė uždaryta, verta iš anksto suplanuoti savo pirkinius. Štai keletas praktinių rekomendacijų:
Pirmiausia, patikrinkite konkrečios jūsų rajono Lidl parduotuvės darbo laiką. Nors bendri principai yra panašūs, gali būti vietinių skirtumų. Daugelis prekybos tinklų šią informaciją skelbia savo svetainėse ar socialiniuose tinkluose bent savaitę prieš šventes.
Antra, stenkitės pagrindinius pirkinius atlikti bent kelias dienas prieš Velykas. Didįjį ketvirtadienį ar penktadienio rytą parduotuvėse dar yra geras prekių pasirinkimas ir mažiau žmonių. Palaukite iki penktadienio vakaro, ir rizikuojate susidurti su tuščiomis lentynomis ir ilgomis eilėmis.
Trečia, jei perkate šviežius produktus – mėsą, žuvį, daržoves – apsvarstykite galimybę užsisakyti iš anksto. Kai kurie Lidl skyriai priima užsakymus specialioms prekėms. Tai ypač aktualu, jei planuojate didesnį šventinį stalą.
Ketvirta, turėkite atsarginį planą. Jei jūsų pagrindinė parduotuvė bus uždaryta ar perpildyta, žinokite alternatyvas. Galbūt netoliese yra mažesnė parduotuvė, degalinė su maisto skyriumi ar net turgus, kur galėsite rasti reikalingų prekių.
Velykų prekybos realybė: ne tik apie pelną
Grįžtant prie pagrindinės temos – Lidl ir kitų prekybos tinklų darbo laiko per Velykas – verta suprasti, kad tai ne tik komercinis, bet ir socialinis klausimas. Kaip visuomenė balansuojame tarp ekonominės laisvės ir socialinių garantijų? Tarp vartojimo patogumo ir darbuotojų gerovės? Tarp tradicijų ir modernumo?
Lidl strategija – dirbti tiek, kiek leidžia įstatymai, bet ne daugiau – yra pragmatiška. Jie nekovoja už teisę dirbti sekmadieniais ar švenčių dienomis, kaip tai daro kai kurie kiti tinklai. Tai gali būti suvokiama kaip konservatyvumas, bet gali būti ir kaip pagarba darbuotojams bei vietos tradicijoms.
Konkurencija tarp prekybos tinklų per šventes atskleidžia ir kitus įdomius dalykus. Pavyzdžiui, kaip skirtingai įmonės vertina trumpalaikį pelną prieš ilgalaikius santykius su darbuotojais. Ar verta išspausti iš darbuotojų paskutines jėgas per kelias dienas, jei tai gali sukelti didesnę kaitą ir nepasitenkinimą ilguoju laikotarpiu?
Taip pat matome, kaip skirtingos verslo kultūros – vokiška Lidl, skandinaviška Rimi, lietuviška Iki – prisitaiko prie vietos sąlygų. Nė vienas iš jų negali tiesiog perkelti savo gimtosios šalies modelio į Lietuvą. Reikia derinti, ieškoti kompromisų, kartais net keisti savo principus.
Velykų prekybos sezonas kasmet tampa savotišku lakmusu, rodančiu, kur link juda Lietuvos mažmeninė prekyba. Ar judame link visiško liberalizavimo, kai parduotuvės dirbs visada ir visur? Ar vis dėlto išlaikysime tam tikrą balansą, pripažindami, kad yra dalykų svarbesnių už prekybą? Atsakymas, matyt, bus kažkur per vidurį – kaip ir dažniausiai būna Lietuvoje.
