Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame darbo tempas yra itin intensyvus, o tėvystės iššūkiai reikalauja vis daugiau dėmesio ir laiko, vadinamieji „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ tapo viena labiausiai vertinamų socialinių garantijų. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai vartojamas terminas „mamadienis“, svarbu pabrėžti, kad šia teise lygiaverčiai gali pasinaudoti ir tėčiai, ir mamos, o oficialiai Darbo kodekse tai įvardijama kaip papildomos poilsio dienos asmenims, auginantiems vaikus. Tai nėra paprasta atostogų diena – tai valstybės garantuota priemonė, skirta padėti dirbantiems tėvams suderinti šeiminius įsipareigojimus su profesine veikla, pavyzdžiui, nuvesti vaiką pas gydytoją, dalyvauti mokyklos šventėje ar tiesiog praleisti daugiau kokybiško laiko su atžala. Nepaisant to, kad ši garantija egzistuoja jau daugelį metų, tėvams vis dar kyla daugybė klausimų: kam tiksliai ji priklauso, kaip keičiasi dienų skaičius priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir, svarbiausia, kaip apskaičiuojamas užmokestis už šį laisvą laiką. Finansinis aspektas čia yra kertinis, nes daugelis darbuotojų nerimauja, ar pasinaudojus šia lengvata nenukentės jų mėnesinės pajamos.
Kam ir kiek papildomų poilsio dienų priklauso pagal įstatymą?
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 138 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kam ir kokiomis sąlygomis suteikiamos papildomos poilsio dienos. Svarbu žinoti, kad ši garantija nėra darbdavio geros valios ženklas – tai privaloma teisės norma, kurią privalo užtikrinti kiekviena įmonė ar organizacija, nepriklausomai nuo jos dydžio ar veiklos pobūdžio. Tiesa, kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos dar palankesnės sąlygos, tačiau įstatymas numato minimalų „grindų“ standartą, kurio negalima mažinti.
Priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus, jų amžiaus bei sveikatos būklės, darbuotojams suteikiamas skirtingas poilsio laikas:
- Auginantiems du vaikus iki 12 metų – suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
- Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – suteikiamos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę).
- Auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų – suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
- Auginantiems vieną vaiką iki 12 metų – suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskutinį punktą. Ilgą laiką tėvai, auginantys tik vieną vaiką, jautėsi diskriminuojami, nes jiems ši lengvata nepriklausė (nebent taip buvo sutarę su darbdaviu). Tačiau pastaraisiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai ištaisė šią spragą, suteikdami galimybę ir vieną atžalą auginantiems darbuotojams pasinaudoti laisvu laiku, nors ir rečiau nei daugiavaikėms šeimoms.
Mamadienio apmokėjimo principai: kaip skaičiuojami pinigai?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų buhalteriams – ar „mamadienis“ yra apmokamas taip pat, kaip įprasta darbo diena, ar už jį mokama mažiau? Atsakymas slypi sąvokoje Vidutinis darbo užmokestis (VDU). Pagal galiojančius įstatymus, už papildomą poilsio laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Tai reiškia, kad darbdavys už tą dieną moka ne fiksuotą tos dienos algą (jei ji būtų skaičiuojama pagal valandinį įkainį), bet vidurkį, išvestą iš paskutinių trijų mėnesių.
Skaičiavimo mechanizmas yra toks: imami trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, ėję prieš tą mėnesį, kurį prašoma suteikti mamadienį. Pavyzdžiui, jei mamadienį imate gegužės mėnesį, buhalterija skaičiuos jūsų vasario, kovo ir balandžio mėnesių uždarbį. Į šį skaičiavimą įtraukiamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir įvairūs priedai, premijos už darbo rezultatus bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kurios yra apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis.
Konkretus skaičiavimo pavyzdys
Kad būtų aiškiau, panagrinėkime hipotetinę situaciją. Tarkime, darbuotojas uždirba fiksuotą 2000 Eur atlyginimą (bruto) ir nori pasiimti mamadienį. Jei per paskutinius tris mėnesius jis gavo tiksliai po 2000 Eur ir dirbo visas darbo dienas, jo vienos dienos VDU bus iš esmės lygus standartiniam dienos uždarbiui. Tačiau situacija keičiasi, jei darbuotojas gavo premiją.
Įsivaizduokime, kad vieną iš tų trijų mėnesių darbuotojas gavo 500 Eur ketvirtinę premiją. Tokiu atveju bendra trijų mėnesių pajamų suma padidėja, o dalijant ją iš dirbtų dienų skaičiaus, gaunamas didesnis vienos dienos vidurkis. Tai reiškia, kad už mamadienį darbuotojui bus priskaičiuota didesnė suma nei jis uždirbtų paprastą darbo dieną. Dėl šios priežasties finansiškai naudingiausia imti mamadienius ar atostogas po tų mėnesių, kai buvo išmokėtos premijos ar didesni priedai.
Ar galima mamadienius kaupti arba skaidyti?
Daugelis tėvų norėtų „sutaupyti“ mamadienius ir juos panaudoti, pavyzdžiui, ilgesnėms atostogoms vasarą arba prijungti prie šventinių dienų. Tačiau Darbo kodeksas numato gana griežtą taisyklę – papildomos poilsio dienos nėra kaupiamos. Tai „naudok arba prarasi“ (angl. use it or lose it) principo galiojimas. Jei tėvai, auginantys du vaikus, nepanaudojo jiems priklausančios laisvos dienos kovo mėnesį, balandžio mėnesį jie vis tiek turės teisę tik į vieną dieną, o kovo mėnesio diena tiesiog „sudegs“.
Visgi, lankstumo yra kalbant apie laiko skaidymą. Įstatymas numato galimybę šį poilsio laiką išnaudoti ne visą dieną iš karto, o dalimis, pavyzdžiui, valandomis. Tai itin patogu, kai nereikia visos laisvos dienos, o tik kelių valandų ryte nuvežti vaiką į polikliniką ar anksčiau išeiti iš darbo pasiimti atžalos iš darželio. Tačiau dėl tokio skaidymo būtina susitarti su darbdaviu, ir geriausia tai numatyti įmonės vidaus tvarkos taisyklėse. Jei susitarimas pasiekiamas, vietoje vienos laisvos dienos per mėnesį, darbuotojas gali prašyti sutrumpinti darbo laiką dviem valandomis kiekvieną penktadienį (jei auginami du vaikai).
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Tėvams dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su nestandartinėmis situacijomis. Žemiau pateikiame atsakymus į aktualiausius iš jų.
1. Ar mamadienis priklauso abiem tėvams, ar jie turi dalintis šia diena?
Ši socialinė garantija yra individuali. Tai reiškia, kad teisę į mamadienį turi tiek mama, tiek tėtis, nepriklausomai nuo to, ar kitas tėvas pasinaudojo savo teise savo darbovietėje. Jei šeimoje auga du vaikai iki 12 metų, mama gali pasiimti laisvą dieną savo darbe, o tėtis – savo. Jų nereikia derinti tarpusavyje ar dalintis.
2. Kas nutinka, jei vaikui sukanka 12 metų mėnesio viduryje?
Teisė į mamadienį galioja iki tol, kol vaikui sukanka 12 metų. Jei vaiko gimtadienis yra, pavyzdžiui, gegužės 15 dieną, tėvai vis dar turi teisę pasinaudoti mamadieniu tą patį gegužės mėnesį (net ir po gimtadienio dienos, kol nesibaigė kalendorinis mėnuo), tačiau nuo birželio mėnesio ši teisė, priklausomai nuo likusių vaikų amžiaus ir skaičiaus, gali išnykti arba pasikeisti.
3. Ar galima imti mamadienį savaitgalį, jei dirbama pamaininiu grafiku?
Taip. Jei darbuotojas dirba pagal grafiką ir jam šeštadienis ar sekmadienis yra darbo diena, jis turi teisę prašyti mamadienio būtent tą dieną. Mamadienis suteikiamas darbo dienomis pagal darbuotojo grafiką, o ne tik standartinėmis darbo dienomis (I-V).
4. Ar mamadienis „sudegina“ kasmetines atostogas?
Ne. Papildomos poilsio dienos tėvams yra atskira garantija, nesusijusi su kasmetinėmis atostogomis. Naudojantis mamadieniais, kasmetinių atostogų dienų skaičius nemažėja.
5. Ką daryti, jei auginu vaikus iš skirtingų santuokų?
Svarbu faktas, kad darbuotojas augina vaikus. Nesvarbu, ar vaikai yra iš vienos santuokos, ar skirtingų, ar jie įvaikinti. Jei darbuotojas oficialiai yra tėvas/mama ar globėjas ir augina nurodytą skaičių vaikų iki 12 metų, jam priklauso ši lengvata. Išsiskyrusiems tėvams, kurie neaugina vaiko (pvz., teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su kitu tėvu ir bendravimas yra ribotas), gali kilti keblumų įrodinėjant „auginimo“ faktą, tačiau bendruoju atveju, jei tėvai dalijasi rūpesčiu, teisė išlieka.
Prašymo teikimas ir administraciniai niuansai
Nors įstatymas garantuoja teisę į laisvą laiką, darbuotojas negali tiesiog nepasirodyti darbe. Būtina laikytis įmonėje nustatytos tvarkos. Paprastai reikalaujama pateikti raštišką prašymą prieš protingą terminą (pavyzdžiui, prieš kelias dienas ar savaitę), kad darbdavys galėtų suplanuoti darbus. Pirmą kartą prašant šios lengvatos, darbdavys turi teisę (ir dažniausiai tai daro) paprašyti dokumentų, įrodančių teisę į lengvatą: vaikų gimimo liudijimų kopijų, o neįgalumo atveju – atitinkamų medicininių pažymų.
Be to, svarbu paminėti, kad mamadieniai žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje specialiu kodu (dažniausiai „M“ arba „PV“), kad buhalterija galėtų teisingai apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir atskirti šį laiką nuo ligos, atostogų ar pravaikštų. Tinkamas dokumentavimas yra svarbus ne tik darbdaviui dėl apskaitos tikslumo, bet ir pačiam darbuotojui, norint išvengti nesusipratimų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo.
Galiausiai, verta prisiminti, kad ši sistema sukurta lankstumui. Jei tėvams naudingiau turėti laisvą pusdienį kas dvi savaites, o ne visą dieną per mėnesį, dauguma šiuolaikinių darbdavių linkę sutikti su tokiu grafiku. Svarbiausia yra komunikacija ir abipusis supratimas, kad šios dienos skirtos šeimos gerovei užtikrinti, o ne darbo vengimui.
