Daugelis žmonių klaidingai mano, kad gebėjimas piešti yra įgimta dovana, kurią arba turi, arba ne. Tačiau tiesa ta, kad piešimas yra lygiai toks pat išmokstamas įgūdis kaip rašymas, vairavimas ar maisto gaminimas. Jei mokate parašyti savo vardą, vadinasi, jūsų rankos motorika yra pakankamai išvystyta, kad galėtumėte nupiešti ir žmogų. Problema dažniausiai slypi ne rankose, o galvoje – mes bandome piešti tai, ką manome matantys, o ne tai, kas iš tikrųjų yra ant popieriaus. Šis gidas padės jums „nulaužti“ žmogaus piešimo kodą, naudojant paprastas geometrines formas, logiką ir struktūrą, todėl jums visiškai nereikia būti menininku, kad sukurtumėte įtikinamą ir proporcingą žmogaus figūrą.
Teisingas nusiteikimas ir būtiniausi įrankiai
Prieš pradedant braukti pirmąsias linijas, svarbu atsikratyti perfekcionizmo. Pirmieji jūsų eskizai nebus šedevrai, kabinami muziejuose, ir tai yra visiškai normalu. Jūsų tikslas – suprasti struktūrą, o ne sukurti tobulą portretą. Pradedantiesiems dažnai kyla pagunda nusipirkti brangiausių priemonių, tikintis, kad jos pagerins rezultatą. Iš tikrųjų, pradedant mokytis, paprastumas yra jūsų geriausias draugas.
Jums reikės tik šių pagrindinių priemonių:
- Paprasto pieštuko (HB arba 2B): Jis nėra per kietas, kad braižytų popierių, ir ne per minkštas, kad išteptų visą piešinį.
- Kokybiško trintuko: Geriausia rinktis minkštą trintuką, kuris neplėšo popieriaus.
- Pigaus popieriaus eskizams: Nenaudokite brangių akvarelinių lapų. Jums reikia daug popieriaus, kurio nebūtų gaila išmesti, nes tai leis jaustis laisviau.
- Drožtuko: Pieštukas visada turi būti aštrus, kad linijos būtų tikslios.
Žmogaus karkasas: paprasta „pagaliukų“ sistema
Niekada nepradėkite piešti žmogaus nuo akių, pirštų ar drabužių sagų. Tai dažniausia pradedančiųjų klaida, dėl kurios galutinis piešinys atrodo neproporcingas – galva per didelė, o kojos per trumpos. Visada pradėkite nuo „karkaso“ arba supaprastintos schemos. Įsivaizduokite, kad statote namą: pirma liejami pamatai ir statomos sienos, o tik vėliau kabinamos užuolaidos.
Proporcijų aukso taisyklė
Mene egzistuoja standartinė proporcijų taisyklė, teigianti, kad vidutinio suaugusio žmogaus ūgis yra lygus maždaug 7,5 arba 8 jo galvų aukščiui. Tai reiškia, kad galva yra jūsų matavimo vienetas.
- Nupieškite ovalą – tai bus galva.
- Nuo ovalo viršaus žemyn nubrėžkite tiesią vertikalią liniją ir padalinkite ją į 8 lygias dalis (pirmoji dalis yra pati galva).
- 3-ia padala: Čia maždaug turėtų būti bamba ir alkūnės (kai rankos nuleistos).
- 4-a padala: Tai yra kūno vidurys – tarpukojis. Daugelis pradedančiųjų daro liemenį per ilgą, o kojas per trumpas. Atminkite – kojos sudaro pusę žmogaus ūgio.
- 6-a padala: Čia yra keliai.
- 8-a padala: Čia baigiasi pėdos.
Nuo linijų prie tūrio: geometrinių figūrų metodas
Kai turite nusibraižę „pagaliukų žmogeliuką“ su teisingomis proporcijomis, laikas jam suteikti „mėsos“. Tačiau nereikia iškart piešti raumenų reljefo. Žmogaus kūną geriausia įsivaizduoti kaip paprastų geometrinių figūrų rinkinį. Tai padeda suvokti tūrį ir perspektyvą.
Pagrindinės formos, kurias naudosime:
- Rutuliai: Naudojami sąnariams (pečiai, alkūnės, keliai, čiurnos).
- Cilindrai: Naudojami galūnėms (rankos, šlaunys, blauzdos). Cilindras nėra tiesiog stačiakampis; jo galai yra suapvalinti, kas padeda sukurti 3D vaizdą.
- Dėžutė arba ovalas: Krūtinės ląsta ir dubuo. Krūtinės ląstą galite įsivaizduoti kaip didelį kiaušinį, o dubenį – kaip dubenėlį ar dėžutę.
Sujunkite šias formas ant savo „karkaso“. Pavyzdžiui, ranka susideda iš rutulio (petys), cilindro (astas), rutulio (alkūnė), dar vieno cilindro (dilbis) ir kubo (plaštaka). Kai nupiešiate šias formas, jau turite manekeną, kuris atrodo kaip robotas. Tai yra puikus pagrindas, ant kurio vėliau galėsite piešti kontūrą.
Veido piešimas be ašarų
Veidas yra ta dalis, kurios pradedantieji bijo labiausiai. Tačiau ir čia galioja griežta matematika. Dažniausia klaida – akys nupiešiamos kaktos vietoje. Iš tikrųjų, akys yra tiksliai galvos viduryje, vertikaliai žiūrint nuo viršugalvio iki smakro.
Žingsnis po žingsnio veido schema:
Pirmiausia nupieškite apskritimą. Prie jo apačios pridėkite šiek tiek smailėjantį žandikaulį. Dabar turite kiaušinio formą. Per patį vidurį nubrėžkite horizontalią liniją – tai akių linija. Per vidurį vertikaliai nubrėžkite simetrijos ašį.
Kitos svarbios taisyklės:
- Tarp akių turi tilpti dar viena, trečioji akis. Jei tarpas per mažas ar per didelis, veidas atrodys keistai.
- Nosis baigiasi maždaug pusiaukelėje tarp akių linijos ir smakro.
- Lūpos yra šiek tiek aukščiau nei pusiaukelė tarp nosies apačios ir smakro.
- Ausų viršus lygiuojasi su antakiais, o apačia – su nosies galiuku.
Rankos ir pėdos: supaprastinimo menas
Net patyrę dailininkai dažnai slepia personažų rankas kišenėse, nes jas nupiešti sunku. Paslaptis – nepradėti piešti nuo atskirų pirštų. Įsivaizduokite plaštaką kaip kumštinę pirštinę.
Pradėkite nuo kvadratinės formos delnui. Tada pridėkite trikampį nykščiui. Likusią „pirštinės“ dalį padalinkite į keturias dalis pirštams. Svarbu atsiminti, kad pirštai nėra vienodo ilgio – vidurinis ilgiausias, mažylis trumpiausias. Pirštai taip pat turi sąnarius, kuriuos galite pažymėti mažais rutuliukais.
Pėdas geriausia įsivaizduoti kaip trikampius pleištus arba durų atramas. Kulnas yra apvalus, o pėda link pirštų plėtėja. Kaip ir rankų atveju, detales (pirštus, nagus) pieškite tik tada, kai bendra forma atrodo teisinga.
Drabužiai ir detalės
Kai turite nupieštą kūno manekeną, galite jį „aprengti“. Svarbiausia taisyklė piešiant drabužius – atsižvelgti į gravitaciją ir audinio tempimą. Drabužiai niekada neguli visiškai plokščiai ant kūno (nebent tai lateksas). Ten, kur drabužis liečiasi su kūnu (pvz., ant pečių ar kelių), medžiaga bus įsitempusi. Ten, kur ji laisva – susidarys klostės.
Klostės dažniausiai formuojasi ties sulenkimais – alkūnėmis, keliais, pažastimis. Pieškite jas ne kaip atsitiktines linijas, o kaip „V“ arba „Z“ raidžių formas, kurios parodo, kaip audinys susiglamžo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar reikia mokytis anatomijos (kaulų ir raumenų pavadinimų), norint gerai piešti?
Pradedantiesiems – tikrai ne. Jums nereikia žinoti lotyniškų raumenų pavadinimų. Jums tereikia suprasti bendrą formą: kur kūnas išsipučia (raumenys), o kur yra kietas (kaulai). Gilintis į anatomiją verta tik tada, kai jau laisvai valdote proporcijas ir norite pasiekti hiperrealizmą.
Kodėl mano piešinys atrodo „medinis“ ir be gyvybės?
Taip dažniausiai nutinka, kai piešiama per daug dėmesio skiriant kontūrui, o ne judesiui. Pabandykite daryti greitus eskizus (gesture drawing). Skirkite piešiniui tik 30–60 sekundžių ir stenkitės viena linija užfiksuoti ne kūno formas, o patį veiksmą – lenkimąsi, bėgimą ar sėdėjimą. Tai išlavins jūsų gebėjimą matyti judesį.
Ką daryti, jei viena akis visada gaunasi gražesnė už kitą?
Tai klasikinė problema. Patarimas: nepieškite vienos akies iki galo, kol nepradėjote kitos. Pieškite abi akis vienu metu, etapais. Nubrėžkite abiejų akių viršutinius vokus, tada abiejų apatinius, tada vyzdžius. Taip lengviau išlaikyti simetriją. Taip pat dažnai vartykite piešinį prieš veidrodį – atvaizde iškart pamatysite klaidas, kurių nepastebi pripratusi akis.
Ar geriau mokytis piešti iš nuotraukų, ar iš vaizduotės?
Pradedantiesiems būtina piešti iš nuotraukų arba natūros. Piešimas iš vaizduotės reikalauja didelės vizualinės bibliotekos galvoje, kurios jūs dar neturite. Kopijuodami nuotraukas (ne aklai perpiešdami kontūrus, bet analizuodami struktūrą), jūs „programuojate“ savo smegenis suprasti, kaip atrodo žmogus įvairiais rakursais.
Tolesni žingsniai jūsų kūrybiniame kelyje
Išmokti piešti žmogų – tai kelionė, o ne vienkartinis veiksmas. Perskaitę šį gidą, jūs gavote žemėlapį, tačiau kelią turėsite nueiti patys. Svarbiausia yra nuoseklumas. Dešimt minučių kasdienio piešimo duos daug geresnių rezultatų nei penkios valandos kartą per mėnesį. Nešiokitės su savimi mažą eskizų bloknotą ir pieškite žmones kavinėse, parkuose ar autobuse. Stebėkite aplinką nebe kaip paprastas praeivis, o kaip tyrinėtojas, bandantis suprasti, iš kokių geometrinių formų susideda priešais sėdintis žmogus. Su kiekvienu eskizu jūsų ranka taps tvirtesnė, o akis – pastabesnė.
