Odos vėžys yra viena klastingiausių, tačiau kartu ir viena geriausiai vizualiai atpažįstamų onkologinių ligų, jei žinoma, ko ieškoti. Nors diagnozę visada patvirtina gydytojas dermatologas atlikęs tyrimus, pirminė savistaba namuose yra kritiškai svarbi. Statistika rodo, kad didelę dalį melanomos ir kitų odos vėžio formų pirmieji pastebi patys pacientai arba jų artimieji. Gydytojai nuolat pabrėžia, kad odos dariniai neatsiranda be priežasties, o laiku pastebėti vizualiniai pokyčiai – spalvos, formos ar dydžio pakitimai – gali išgelbėti gyvybę. Žvelgiant į klinikines nuotraukas, kuriomis dalijasi specialistai, galima išskirti tam tikrus dėsningumus, padedančius atskirti paprastą apgamą nuo piktybinio naviko. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip atrodo pavojingi odos dariniai ir kokie signalai reikalauja skubaus vizito pas specialistą.
Melanoma: agresyviausia forma ir jos vizualiniai požymiai
Melanoma yra pati pavojingiausia odos vėžio forma, nes ji geba greitai plisti (metastazuoti) į kitus organus. Nuotraukose, kurias demonstruoja onkologai, melanoma dažnai atrodo kaip neįprastas, „negražus“ apgamas. Tačiau kliautis vien intuicija neverta – egzistuoja tarptautiniu mastu pripažinta ABCDE taisyklė, padedanti identifikuoti potencialiai pavojingus darinius.
ABCDE taisyklė: ką ji reiškia?
Ši akronimu paremta taisyklė yra auksinis standartas pirminėje diagnostikoje. Kiekviena raidė nurodo specifinį požymį, kurį galima pamatyti plika akimi:
- A – Asimetrija (Asymmetry). Jei per apgamą mintyse nubrėžtumėte liniją, dvi jo pusės turėtų būti veidrodinis viena kitos atspindys. Melanomos atveju apgamas dažniausiai yra asimetriškas, viena jo pusė savo forma ar dydžiu skiriasi nuo kitos.
- B – Kraštai (Borders). Gerybiniai apgamai dažniausiai turi lygius, aiškius kraštus. Piktybinių darinių kraštai nuotraukose atrodo nelygūs, dantyti, tarsi išplaukę ar susiliejantys su aplinkine oda.
- C – Spalva (Color). Tai vienas ryškiausių požymių. Sveiki apgamai dažniausiai yra vienos spalvos (rudos arba šviesiai rudos). Vėžiniai dariniai pasižymi spalvų įvairove: viename apgame gali matytis tamsiai rudos, juodos, raudonos, mėlynos ar net baltos spalvos intarpai.
- D – Diametras (Diameter). Nors melanomos gali būti ir labai mažos, nerimą turėtų kelti dariniai, kurių skersmuo viršija 6 milimetrus (apytikslis pieštuko trintuko dydis).
- E – Evoliucija (Evolving). Tai bene svarbiausias faktorius. Jei apgamas keičiasi – auga, keičia formą, spalvą, iškyla virš odos paviršiaus, pradeda niežėti ar kraujuoti – tai yra pavojaus signalas.
Bazalinių ląstelių karcinoma: kaip atpažinti „tylųjį“ vėžį?
Nors melanoma sulaukia daugiausia dėmesio dėl savo agresyvumo, bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma) yra pati dažniausia odos vėžio forma. Gydytojų pateikiamose nuotraukose ji atrodo visiškai kitaip nei melanoma ir dažnai suklaidina pacientus, nes primena paprastus odos pažeidimus.
Šis vėžys dažniausiai vystosi tose kūno vietose, kurios gauna daugiausia saulės: ant veido, ausų, kaklo, galvos odos ar pečių. Vizualiai bazalioma gali pasireikšti keliais būdais:
- Perlamutrinis mazgelis. Dažnai tai atrodo kaip blizgus, odos spalvos ar rausvas spuogelis, kuris neišnyksta. Jis gali būti permatomas, o įsižiūrėjus matomos smulkios kraujagyslės.
- Negyjanti žaizdelė. Tai vienas klastingiausių požymių. Žmogus gali manyti, kad susižeidė skutimosi metu ar nusibrozdino. Žaizdelė gali užsidėti šašu, pakraujuoti, tarsi užgyti, bet po kurio laiko vėl atsinaujinti toje pačioje vietoje.
- Rausva dėmė. Kartais bazalioma atrodo kaip plokščia, rausva ar raudona, pleiskanojanti dėmė, kuri gali būti painiojama su egzema ar psoriaze, tačiau drėkinamieji kremai jai neturi jokio poveikio.
Plokščialąstelinė karcinoma: šiurkštūs ir pleiskanojantys dariniai
Antroji pagal dažnumą odos vėžio forma – plokščialąstelinė karcinoma. Ji taip pat glaudžiai susijusi su ultravioletinių spindulių (UV) poveikiu. Nuotraukose šie dariniai dažnai atrodo mažiau panašūs į apgamus ir labiau primena odos pažeidimus ar uždegimus.
Pagrindiniai vizualiniai šios vėžio formos bruožai:
- Šiurkštus paviršius. Darinys dažnai būna kietas, šiurkštus, padengtas žvyneliais ar storu šašu.
- Raudonas mazgelis. Tai gali būti tvirtas, raudonas guzelis, kuris greitai auga.
- Atvira opa. Panašiai kaip ir bazaliomos atveju, tai gali būti negyjanti, kraujuojanti opa.
- Karpos pavidalo darinys. Kartais vėžys gali priminti karpą, tačiau, skirtingai nuo virusinių karpų, šios nepasiduoda įprastam gydymui ir gali būti skausmingos liečiant.
„Bjauriojo ančiuko“ simptomas
Dermatologai dažnai naudoja terminą „bjauriojo ančiuko“ simptomas, kuris yra itin naudingas atliekant savistabą. Dauguma žmogaus apgamų yra panašūs vienas į kitą – jie yra tarsi „šeima“. Jei turite daug apgamų, jie dažniausiai bus panašios spalvos ir formos.
Odos vėžys dažnai išsiskiria iš bendro fono. Jei ant jūsų kūno yra vienas apgamas, kuris vizualiai atrodo visiškai kitaip nei visi likusieji (yra tamsesnis, didesnis, kitokios tekstūros), tai yra „bjaurusis ančiukas“. Būtent šis darinys reikalauja didžiausio dėmesio ir gydytojo patikros, net jei jis neatitinka visų ABCDE kriterijų.
Rizikos veiksniai: kam reikėtų būti budresniems?
Nors odos vėžys gali išsivystyti bet kam, tam tikros žmonių grupės patenka į didesnės rizikos zoną. Nuotraukose matomi pakitimai šiems žmonėms gali išsivystyti greičiau ir agresyviau.
Pagrindiniai rizikos faktoriai apima:
- Šviesus odos tipas. Žmonės, kurių oda šviesi, plaukai šviesūs ar raudoni, o akys mėlynos ar žalios, turi mažiau melanino, saugančio nuo UV spindulių.
- Nudegimai saulėje. Ypač pavojingi stiprūs, pūslėmis pasibaigę nudegimai vaikystėje ar paauglystėje.
- Didelis apgamų skaičius. Jei ant kūno yra daugiau nei 50 apgamų, rizika susirgti melanoma statistiškai išauga.
- Šeimos istorija. Jei pirmos eilės giminaičiams (tėvams, broliams, seserims) buvo diagnozuota melanoma, jūsų rizika taip pat didesnė.
- Soliariumų lankymas. Dirbtinė UV spinduliuotė yra tiesiogiai siejama su visų tipų odos vėžio rizikos didėjimu.
Kaip teisingai atlikti odos savistabą?
Gydytojai rekomenduoja atidžiai apžiūrėti savo odą bent kartą per mėnesį. Tam reikalingas gerai apšviestas kambarys, viso ūgio veidrodis ir mažas rankinis veidrodėlis.
- Apžiūrėkite veidą, ypač nosį, lūpas, burną ir ausis (naudokite veidrodėlius, kad pamatytumėte už ausų).
- Patikrinkite galvos odą, naudodami plaukų džiovintuvą ar šukas plaukams praskirti.
- Apžiūrėkite rankas: delnus, išorinę plaštakų pusę, tarpupirščius ir panages.
- Stovėdami prieš veidrodį, apžiūrėkite kaklą, krūtinę ir pilvą. Moterims svarbu patikrinti odą po krūtimis.
- Naudodami rankinį veidrodėlį, apžiūrėkite nugarą, sėdmenis ir kaklo nugarinę dalį.
- Nepamirškite kojų: šlaunų, blauzdų, pėdų, tarpupirščių ir padų. Melanoma gali atsirasti net tose vietose, kurios niekada nemato saulės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar visi iškilūs apgamai yra pavojingi?
Ne, daugelis iškilių apgamų (intraderminių nevusų) yra visiškai gerybiniai. Pavojingumą rodo ne tiek apgamo iškilumas, kiek jo pokyčiai laikui bėgant, nelygūs kraštai ar spalvų įvairovė.
Ar apgamo sužeidimas gali sukelti vėžį?
Moksliniai tyrimai nerodo, kad vienkartinis apgamo sužeidimas (pvz., įsipjovimas skutantis) tiesiogiai sukeltų vėžį. Tačiau, jei apgamas kraujuoja be aiškios priežasties arba žaizda negyja ilgą laiką, tai gali būti ligos požymis, todėl būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada geriausia tikrintis apgamus pas gydytoją?
Profilaktiškai tikrintis rekomenduojama bent kartą per metus. Nors daugelis tai daro prieš vasaros sezoną arba po jo, geriausias laikas yra dabar – nelaukiant ypatingos progos. Pastebėjus įtartiną darinį, vizito atidėlioti negalima.
Ar odos vėžys gali atsirasti ten, kur nėra apgamo?
Taip, ir tai nutinka labai dažnai. Tiesą sakant, didžioji dalis melanomų atsiranda naujai, „švarioje“ odoje, o ne iš jau esančių apgamų. Todėl svarbu stebėti ne tik senus apgamus, bet ir naujų dėmių atsiradimą.
Ar tamsiaodžiai žmonės gali susirgti odos vėžiu?
Taip. Nors tamsesnė oda turi daugiau melanino ir natūraliai geriau apsaugo nuo UV spindulių, tamsiaodžiai žmonės taip pat serga odos vėžiu. Dažnai jis pastebimas vėlesnėse stadijose ir atsiranda specifinėse vietose, pavyzdžiui, ant delnų, padų ar po nagais (akralinė melanoma).
Dermatoskopija ir skaitmeniniai tyrimo metodai
Nors vizualinė apžiūra ir nuotraukų pavyzdžiai yra puikus būdas didinti sąmoningumą, žmogaus akis turi ribas. Tai, kas plika akimi atrodo kaip mažas taškelis, per dermatoskopą – specialų prietaisą, didinantį vaizdą ir apšviečiantį gilesnius odos sluoksnius – gydytojui gali atskleisti visai kitokią struktūrą.
Šiuolaikinė medicina siūlo dar pažangesnius metodus, tokius kaip skaitmeninė dermatoskopija ar viso kūno apgamų žemėlapio sudarymas. Šių tyrimų metu specialia įranga nufotografuojamas visas kūnas, o dirbtinis intelektas ir gydytojas analizuoja kiekvieną darinį, lygindami vaizdus su ankstesnių vizitų duomenimis. Tai leidžia pastebėti mikroskopinius pokyčius, kurių neįmanoma pamatyti paprastose nuotraukose ar veidrodyje. Todėl, net jei jūsų savistabos rezultatai atrodo raminantys, profesionali patikra išlieka vieninteliu būdu užtikrinti ramybę dėl savo sveikatos. Reguliarus lankymasis pas dermatologą turėtų tapti tokia pat įprasta higienos norma, kaip ir apsilankymas pas odontologą.
