Kaip keičiasi parduotuvių darbo laikas ir kodėl tai svarbu
Parduotuvių darbo laikas – tai tema, kuri tiesiogiai liečia kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Nesvarbu, ar grįžtate iš darbo ir norite užsukti į parduotuvę vakarienei, ar planuojate savaitgalio apsipirkimą – darbo valandos diktuoja mūsų įpročius ir planavimą. Per pastaruosius kelerius metus prekybos sektoriuje įvyko tikras perversmas, kai kalbame apie darbo laiko organizavimą. COVID-19 pandemija, elektroninės prekybos augimas, darbuotojų teisių judėjimai ir besikeičiančios vartotojų lūkesčiai privertė prekybininkus iš naujo permąstyti, kada ir kaip ilgai jų durys turėtų būti atviros.
Tradicinis modelis, kai parduotuvės dirbo nuo devynių iki penkių ar šešių vakarą, nebeatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių. Vis daugiau žmonių dirba nestandartinėmis valandomis, šeimos su dviem dirbančiais tėvais reikalauja lankstumo, o skaitmeninė karta tikisi aptarnavimo beveik bet kuriuo paros metu. Tačiau kartu auga ir diskusijos apie darbuotojų gerovę, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei tai, ar naktinis darbas tikrai yra būtinybė, ar tik įmonių noras išspausti kiekvieną eurą iš savo verslo modelio.
24/7 kultūros pabaiga ar nauja pradžia
Prieš dešimtmetį atrodė, kad ateitis priklauso parduotuvėms, kurios dirba visą parą. Didieji prekybos centrai varžėsi dėl to, kas ilgiau išlaikys duris atvertas, o kai kuriose šalyse 24 valandų parduotuvės tapo norma. Bet šiandien matome priešingą tendenciją – daugelis prekybininkų trumpina darbo valandas arba visiškai atsisako naktinio darbo.
Kodėl taip nutiko? Pirma, ekonomika. Išlaikyti parduotuvę atvirą naktį kainuoja – elektra, šildymas, darbuotojų atlyginimai su naktiniais priedais. O pajamos tuo metu dažnai būna minimalios. Kai kurios didžiosios prekybos tinklai paskelbė, kad jų naktinės valandos generuoja vos 2-5 procentus dienos apyvartos, tačiau sudaro 15-20 procentų operacinių išlaidų. Matematika čia paprasta.
Antra, pandemija parodė, kad žmonės gali prisitaikyti prie ribotesnio darbo laiko. Kai 2020-aisiais daugelis parduotuvių buvo priverstos trumpinti darbo valandas ar net laikinai užsidaryti, vartotojai išmoko planuoti savo apsipirkimus kitaip. Elektroninė prekyba tapo alternatyva tiems, kuriems reikėjo lankstumo. Ir kai kurios iš šių naujų įpročių išliko net ir pasibaigus griežčiausiems apribojimams.
Darbuotojų balso stiprėjimas prekybos sektoriuje
Negalime kalbėti apie darbo laiką neliesdami darbuotojų perspektyvos. Prekybos sektorius tradiciškai buvo žinomas kaip mažai apmokamas, su nepatogiu grafiku ir ribotomis karjeros galimybėmis. Tačiau darbo rinkos pokyčiai suteikė darbuotojams daugiau derybinės galios.
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui Vokietijoje ir Austrijoje, griežti įstatymai riboja parduotuvių darbo laiką sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai ne tik tradicijos ar religijos klausimas – tai pripažinimas, kad darbuotojai turi teisę į nuspėjamą laisvalaikį ir galimybę praleisti laiką su šeima. Švedijoje ir Danijoje, nors parduotuvės gali dirbti sekmadieniais, darbuotojai gauna gerokai didesnius priedus, o darbdaviai privalo užtikrinti, kad niekas nedirbtų per daug savaitgalių iš eilės.
Lietuvoje situacija šiek tiek kitokia – rinka labiau liberali, tačiau ir čia matome pokyčius. Kai kurie prekybos tinklai pradėjo siūlyti lankstesnius grafikus, geresnius atlyginimus už darbą vakarais ir savaitgaliais, o kai kurios parduotuvės net eksperimentuoja su trumpesne darbo savaite. Tai ne altruizmas – tai pragmatizmas. Kai darbo rinka įtempta ir sunku rasti darbuotojų, geresni darbo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.
Elektroninė prekyba kaip darbo laiko išplėtimas
Viena įdomiausių tendencijų yra tai, kaip fizinės parduotuvės ir elektroninė prekyba tampa ne konkurentais, o papildančiais kanalais. Parduotuvė gali būti uždaryta, bet jūsų užsakymas gali būti ruošiamas sandėlyje, o kitą dieną jį atsiimsite patogioje vietoje.
Daugelis prekybininkų investuoja į hibridines sistemas. Pavyzdžiui, parduotuvė dirba nuo 8 iki 20 valandos, bet užsakymus internetu galite pateikti bet kada. Kai kurios įmonės siūlo „click and collect” paslaugas su išplėstinėmis atsiėmimo valandomis – net jei parduotuvė uždaryta, galite pasiimti savo užsakymą iš specialaus langelio ar automatizuoto spintelių punkto.
Šis modelis leidžia patenkinti vartotojų poreikį lankstumo, kartu neapkraunant darbuotojų ir nekuriant neefektyvių naktinių pamainų. Automatizacija čia atlieka svarbų vaidmenį – nuo savitarnos kasų iki automatizuotų sandėlių, kurie gali veikti su minimalia žmonių įtaka.
Regioniniai skirtumai ir vietinės specifikos
Įdomu tai, kad darbo laiko tendencijos labai skiriasi priklausomai nuo regiono, šalies kultūros ir net miesto dydžio. Didžiuosiuose miestuose, kur gyvenimo tempas spartesnis ir žmonių srautai didesni, ilgesnis darbo laikas dažnai būna ekonomiškai pagrįstas. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse parduotuvės dažnai grįžta prie trumpesnių darbo valandų.
Pietų Europoje, kur siesta vis dar yra kultūros dalis, parduotuvės dažnai turi pertrauką vidurdienį, bet dirba ilgiau vakarais. Skandinavijoje prioritetas teikiamas darbuotojų gerovei, todėl net didžiuosiuose miestuose parduotuvės retai dirba po 20 valandos. JAV modelis, kur 24/7 parduotuvės vis dar populiarios, Europoje neįsitvirtino taip stipriai.
Lietuvoje matome mišrų modelį. Didieji prekybos centrai dažniausiai dirba nuo 8 ar 9 valandos ryto iki 21 ar 22 valandos vakaro, sekmadieniais kartais trumpiau. Mažesnės parduotuvės ir specializuotos krautuvėlės dažnai pasirenka trumpesnį darbo laiką, ypač savaitgaliais. Degalinių parduotuvės ir kai kurios patogumų parduotuvės išlaiko 24/7 modelį, bet jų dalis mažėja.
Sezoniniai svyravimai ir šventiniu laikotarpiu
Prekybos industrija yra labai cikliška, ir darbo laikas tai atspindi. Prieškalėdinis laikotarpis, vasaros sezonas pajūryje, rugsėjo pradžia su mokykline prekyba – visa tai diktuoja, kada parduotuvės prailgina savo darbo valandas.
Įdomu tai, kad kai kurie prekybininkai pradėjo kvestionuoti tradicinį požiūrį į išplėstą darbo laiką per šventes. Ar tikrai verta laikyti parduotuvę atvirą iki vidurnakčio prieš Kalėdas, kai dauguma žmonių jau baigė apsipirkti, o tie, kurie dar nebaigė, greičiausiai pirks internetu? Kai kurios įmonės eksperimentuoja su „atvirkštiniu” požiūriu – užuot prailginę valandas pačiu įkarščiu, jos prailgina jas anksčiau, skatindamos žmones apsipirkti iš anksto ir išvengti spūsčių.
Taip pat matome tendenciją visiškai uždaryti parduotuvės tam tikromis švenčių dienomis, kurios anksčiau būdavo darbo dienos. Tai ne tik darbuotojų gerovės klausimas – tai ir marketingo strategija. Kai žinoma parduotuvė paskelbia, kad bus uždaryta Kalėdų dieną, kad darbuotojai galėtų praleisti laiką su šeimomis, tai sukuria pozityvų įvaizdį ir lojalumą tiek tarp darbuotojų, tiek tarp klientų.
Technologijos, kurios keičia žaidimo taisykles
Negalime ignoruoti technologijų vaidmens pertvarkant darbo laiko koncepciją. Dirbtinis intelektas, automatizacija ir duomenų analitika leidžia prekybininkams daug tiksliau prognozuoti, kada jų parduotuvėse bus daugiausia lankytojų ir atitinkamai optimizuoti darbo laiką.
Pavyzdžiui, kai kurios parduotuvės naudoja pėsčiųjų srauto analizę ir istorinių duomenų modelius, kad nustatytų, jog antradienio vakarais po 19 valandos klientų srautas krenta 70 procentų. Galbūt verta uždaryti valanda anksčiau? Arba atvirkščiai – duomenys rodo, kad šeštadienio rytais nuo 7 iki 9 valandos yra nišinė, bet aktyvi klientų grupė, kuri norėtų apsipirkti prieš savaitgalio veiklas. Gal verta atidaryti anksčiau?
Savitarnos technologijos taip pat keičia situaciją. Kai parduotuvė turi automatizuotas kasas, jai nereikia tiek daug darbuotojų ramesnėmis valandomis. Kai kurios parduotuvės eksperimentuoja su visiškai automatizuotomis valandomis – pavyzdžiui, nuo 22 iki 24 valandos parduotuvė veikia tik su savitarnos kasomis ir nuotoliniu stebėjimu, be darbuotojų vietoje.
Amazon Go koncepcija, kur nereikia net kasų – tiesiog paimame prekes ir išeiname, o sistema automatiškai nuskaito ir nurašo – kol kas dar egzotiška, bet tokios technologijos pamažu tampa prieinamesnės. Lietuvoje jau matome pirmąsias visiškai automatizuotas parduotuves, nors jos dar nišinės.
Į ką žiūrėti ateityje ir kaip prisitaikyti
Žvelgiant į ateitį, darbo laiko klausimas prekyboje taps dar labiau personalizuotas ir duomenimis pagrįstas. Tikėtina, kad matysime dar didesnę diferenciaciją – kai kurios parduotuvės pasirinktų ultra-trumpą, bet labai efektyvų darbo laiką, kitos – nišines valandas specifinėms klientų grupėms, o trečios – hibridinį modelį su fizine ir skaitmenine prekyba.
Vartotojams tai reiškia, kad reikės šiek tiek labiau planuoti savo apsipirkimus, bet kartu turėsime daugiau pasirinkimų. Jei jūsų mėgstama parduotuvė trumpina darbo valandas, greičiausiai ji siūlys geresnes elektroninės prekybos paslaugas arba patogesnius atsiėmimo būdus. Svarbu sekti šiuos pokyčius ir prisitaikyti.
Darbuotojams tendencijos dažniausiai yra teigiamos – geresnės darbo sąlygos, nuspėjamesni grafikai, didesnė pagarba asmeniniam laikui. Tačiau kartu gali atsirasti naujų iššūkių, pavyzdžiui, poreikis įgyti naujų įgūdžių, kai automatizacija keičia darbo pobūdį. Lankstumas ir noras mokytis bus svarbūs.
Prekybininkams rekomendacija būtų paprasta, bet ne lengva įgyvendinti – klausykite savo duomenų, klausykite savo darbuotojų ir klausykite savo klientų. Darbo laikas nėra dogma, tai įrankis verslo tikslams pasiekti. Jei trumpesnis darbo laikas sumažina išlaidas ir pagerina darbuotojų pasitenkinimą, o klientai prisitaiko – kodėl ne? Jei tam tikros nišinės valandos atneša gerą grąžą – verta investuoti. Nebijokite eksperimentuoti ir keisti, nes rinka tikrai nėra statinė.
Galiausiai, darbo laiko klausimas yra daug platesnis nei tik tai, kada parduotuvė atidaryta. Tai atspindi mūsų visuomenės prioritetus – ar vertiname efektyvumą bet kokia kaina, ar ieškome pusiausvyros tarp ekonominės naudos ir žmogiškųjų poreikių. Tendencijos rodo, kad judame link pastarojo, ir tai gera žinia visiems.
