Šventinis mūšis už pirkėjo dėmesį
Artėjant Velykoms, Lietuvos prekybos centrai ir parduotuvės įsitraukia į negailestingą kovą dėl kiekvieno pirkėjo. Nors daugeliui žmonių šis laikotarpis asocijuojasi su šeimos švente, ramybe ir tradicijomis, prekybininkams tai – vienas intensyviausių metų periodų. Ir čia prasideda tikras strateginis žaidimas: kas dirbs ilgiau, kas pasiūlys geresnį asortimentą, kas sugebės pritraukti daugiau klientų.
Pastaraisiais metais situacija tapo ypač įdomi. Viena vertus, turime vis dar galiojančius įstatymus, ribojančius prekybą švenčių dienomis. Kita vertus – augantį konkurencinį spaudimą ir besikeičiančius vartotojų įpročius. Žmonės nebepirkinėja taip, kaip prieš dešimtmetį. Jie nori patogumų, lankstumo ir galimybės apsipirkti tada, kai jiems patogu, o ne tada, kai diktuoja tradicijos ar įstatymai.
Didžiosios prekybos tinklai jau seniai suprato: kas per Velykas dirba ilgiau ir sumaniau – tas laimi. Todėl kiekvienais metais stebime vis įdomesnius sprendimus, kaip apeiti ribojimus arba bent jau maksimaliai išnaudoti leistinas darbo valandas. Kai kurios parduotuvės dirba iki paskutinės minutės prieš šventę, kitos atsidaro anksčiau nei įprasta po jos. O dar kitos ieško būdų, kaip išvis išvengti uždarymų.
Kas leidžiama ir kas draudžiama pagal įstatymus
Lietuvoje prekybos reguliavimas švenčių dienomis nėra vienareikšmis. Oficialiai Velykų sekmadienis ir antroji Velykų diena yra laikomos nedarbo dienomis, kai didžiosios parduotuvės turėtų būti uždarytos. Tačiau, kaip dažnai būna su įstatymais, yra išimčių ir pilkųjų zonų.
Pirma, ribojimas taikomas tik didesnėms nei 200 kvadratinių metrų prekybos aikštelės parduotuvėms. Tai reiškia, kad mažesni parduotuvėliai, degalinės, kioskuose esančios parduotuvės gali dirbti be apribojimų. Antra, leidžiama dirbti parduotuvėms, kuriose dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai. Trečia, jokių apribojimų nėra internetinei prekybai ir prekių pristatymui.
Šios spragos sukuria įdomią situaciją. Kai kurie prekybos tinklai rado būdų, kaip prisitaikyti. Pavyzdžiui, dideli prekybos centrai gali būti oficialiai uždaryti, bet jų viduje esančios mažesnės parduotuvės – veikti. Arba kai kurios parduotuvės perregistruoja savo veiklą taip, kad formaliai atitiktų išimčių kriterijus.
Reikia pripažinti, kad šis reguliavimas sukelia nemažai diskusijų. Vieni teigia, kad darbuotojai turi teisę į poilsį švenčių dienomis, kiti akcentuoja vartotojų laisvę ir verslo interesus. Tačiau praktika rodo, kad įstatymai vis labiau atsiliksta nuo realybės. Žmonės perka internetu bet kuriuo metu, užsisakinėja pristatymą, naudojasi savitarnos sprendimais. Tradicinis „uždarytos parduotuvės” modelis tampa vis mažiau aktualus.
Strategijos ir gudrybės prekybos lauko
Prekybos tinklai per metus išmoko daug triukų, kaip maksimaliai išnaudoti šventinį laikotarpį. Viena populiariausių strategijų – pratęsti darbo laiką dienomis prieš Velykas. Jei įprastai parduotuvė dirba iki 22 valandos, per priešvelykines dienas ji gali dirbti iki vidurnakčio ar net ilgiau. Kai kurios parduotuvės Didįjį šeštadienį dirba visą parą, žinodamos, kad žmonės pirkti eina pačiu netikėčiausiu metu.
Kita taktika – maksimaliai paankstinti atidarymą po švenčių. Jei oficialiai parduotuvė turėtų atidaryti, tarkime, 8 valandą, ji gali atidaryti 6 ar net 5 ryto. Nors ankstų rytą pirkėjų srautas nėra didžiulis, tai leidžia parduotuvei pademonstruoti savo „rūpestį klientais” ir pritraukti tuos, kurie skuba į darbą ar kelionę.
Labai įdomus reiškinys – taip vadinamos „pop-up” parduotuvės arba laikinos prekybos vietos. Kai didelė parduotuvė negali dirbti, šalia jos gali atsirasti laikina mažesnė prekybos vieta, kuri formaliai atitinka visus įstatymo reikalavimus. Ten parduodamos pačios populiariausios prekės – duona, pienas, kiaušiniai, gėrimai. Ar tai apeina įstatymo dvasią? Žinoma. Ar tai veikia? Puikiai.
Dar viena tendencija – degalinių tinklų plėtra ir jų transformacija į mini prekybos centrus. Degalinės gali dirbti be apribojimų, todėl daugelis jų per pastaruosius metus labai išplėtė savo asortimentą. Dabar ten galima rasti ne tik užkandžius ir gėrimus, bet ir šviežią duoną, pieno produktus, daržoves, net paruoštus patiekalus. Kai kurios degalinės per Velykas tampa tikrais prekybos centrais, kur žmonės perka viską, ko reikia šventiniam stalui.
Internetinė prekyba kaip žaidimo keitėjas
Jei fizinėms parduotuvėms tenka kovoti su įstatymų apribojimais, internetinė prekyba šioje kovoje turi milžinišką pranašumą. Nėra jokių apribojimų, kada žmonės gali užsisakyti prekes internetu. Ir prekybos tinklai tai puikiai išnaudoja.
Per pastaruosius kelerius metus pastebimas dramatiškas internetinės prekybos augimas būtent šventiniais laikotarpiais. Žmonės užsisako produktus iš anksto, renkasi pristatymo laiką, kuris jiems patogus, ir išvengia minių parduotuvėse. Kai kurie prekybos tinklai net siūlo specialias „Velykų krepšelius” – iš anksto suformuotus produktų rinkinius, kuriuos galima užsisakyti vienu paspaudimu.
Ypač įdomu tai, kad internetinė prekyba leidžia parduotuvėms „dirbti” net tada, kai jų fizinės patalpos uždarytos. Žmonės gali naršyti, rinktis prekes, dėti jas į krepšelį bet kuriuo metu. O pristatymas gali būti organizuojamas taip, kad atitiktų visus įstatymo reikalavimus – pavyzdžiui, prekės pristatomos ne šventės dieną, o dieną prieš ar po jos.
Kai kurie prekybos tinklai ėjo dar toliau ir sukūrė hibridines sistemas. Pavyzdžiui, galima užsisakyti prekes internetu, o atsiimti jas specialiuose savitarnos terminaluose, kurie veikia 24/7. Arba užsisakyti pristatymą į specialius saugumus („lockers”), kuriuos galima atidaryti bet kuriuo metu naudojant kodą. Tokiu būdu parduotuvė gali būti oficialiai „uždaryta”, bet faktiškai teikti paslaugas.
Darbuotojų perspektyva: šventė ar darbo diena
Kalbant apie prekybos laiką per Velykas, negalima ignoruoti darbuotojų pusės. Jiems ši situacija kelia nemažai iššūkių ir dilemos. Viena vertus, darbas švenčių dienomis dažnai reiškia papildomą atlyginimą – įstatymų numatytus priedus už darbą poilsio dienomis. Kita vertus, tai reiškia prarastą laiką su šeima, nedalyvavimą šventiniuose renginiuose, bendrą nuovargį.
Prekybos darbuotojai pasakoja, kad priešvelykinis laikotarpis yra vienas stresingiausių per metus. Parduotuvėse – didžiulės minios, žmonės nervuoja, skuba, kartais būna konfliktiniai. Darbo krūvis padidėja kelis kartus, nes reikia ne tik aptarnauti pirkėjus, bet ir nuolat papildyti prekystalius, tvarkyti, valyti. Kai kuriose parduotuvėse per priešvelykinę savaitę darbuotojai dirba viršvalandžius, o poilsio dienų gali iš viso neturėti.
Įdomu tai, kad požiūris į darbą švenčių dienomis labai skiriasi pagal amžių ir gyvenimo situaciją. Jaunesni, nevedę darbuotojai dažnai nesipriešina darbui per Velykas – jiems tai galimybė užsidirbti papildomai. Tuo tarpu vyresni, turintys šeimas darbuotojai labiau vertina galimybę praleisti šventę su artimaisiais. Kai kurios parduotuvės tai supranta ir bando sudaryti grafikus atsižvelgdamos į darbuotojų pageidavimus.
Tačiau ne visada tai pavyksta. Yra atvejų, kai darbuotojai jaučiasi spaudžiami dirbti net tada, kai oficialiai turėtų būti laisvi. Ypač tai aktualu mažesnėse parduotuvėse, kur personalas ribotas. Jei parduotuvė nusprendžia dirbti maksimaliai ilgai, kažkas turi tose pamainose būti. Ir ne visada darbuotojai turi realią galimybę atsisakyti.
Vartotojų įpročiai ir lūkesčiai keičiasi
Visuomenės požiūris į prekybą švenčių dienomis per pastaruosius dešimtmetį pasikeitė kardinaliai. Jei anksčiau buvo priimta, kad švenčių dienomis visos parduotuvės uždarytos ir reikia iš anksto pasirūpinti pirkimais, dabar žmonės tikisi patogumų ir lankstumo.
Jaunesnioji karta ypač nori turėti galimybę apsipirkti tada, kai jiems patogu. Jiems keista, kodėl valstybė turėtų diktuoti, kada jie gali ar negali pirkti. Jie įpratę prie 24/7 paslaugų, prie internetinės prekybos be apribojimų, prie pristatymo bet kuriuo metu. Tradicinis modelis „šventė = viskas uždaryta” jiems atrodo atgyvenęs.
Kita vertus, vyresnioji karta ir tradicijų šalininkai mano, kad šventės dienomis turėtų būti išsaugotas tam tikras ramybės ir šventumo jausmas. Kad ne viskas turėtų suktis aplink vartojimą ir prekybą. Kad žmonės turėtų turėti bent kelias dienas per metus, kai galima sustoti ir nepatirti spaudimo pirkti, vartoti, skubėti.
Įdomu tai, kad realūs pirkimo įpročiai rodo mišrų vaizdą. Taip, daugelis žmonių vis dar perka didžiąją dalį prekių iš anksto, prieš Velykas. Bet vis daugiau žmonių palieka kai kuriuos pirkimus paskutinei minutei arba perka papildomai jau per pačias šventes. Pavyzdžiui, užmiršo kažko, baigėsi gėrimai, norisi kažko saldaus. Ir tada labai praverčia tos parduotuvės, kurios vis dėlto dirba.
Dar viena tendencija – impulsyvūs pirkimai. Kai žmonės žino, kad parduotuvė dirba, jie dažniau nusprendžia „užsukti” be konkretaus plano. O tai reiškia papildomą pelną parduotuvėms. Todėl net jei šventės dieną srautas nėra toks intensyvus kaip įprastai, pati galimybė pritraukti papildomų klientų yra verta pastangų.
Konkurencinis pranašumas ir rinkos dinamika
Prekybos tinklai puikiai supranta, kad darbo laikas per Velykas gali būti svarbus konkurencinis pranašumas. Jei vienas tinklas dirba, o kitas ne – pirmasis automatiškai gauna visus tuos klientus, kuriems reikia apsipirkti. Ir kai kurie iš tų klientų gali tapti nuolatiniais, jei patirtis bus gera.
Todėl stebime savotišką ginklavimosi varžybas. Vienas tinklas paskelbia, kad dirbs ilgiau – kitas tuoj pat reaguoja ir pratęsia savo darbo laiką. Vienas atsidaro anksčiau – kitas stengiasi atidaryti dar anksčiau. Vienas siūlo specialias akcijas – kitas atsako dar geresnėmis. Tai primena domino efektą, kai vieno žaidėjo veiksmas sukelia visų kitų reakciją.
Ypač įdomu stebėti, kaip skiriasi strategijos tarp skirtingų rinkos segmentų. Didieji prekybos centrai, turintys laikytis griežtesnių apribojimų, dažniau renkasi internetinės prekybos ir pristatymo stiprinimą. Mažesnės parduotuvių grandinės išnaudoja savo lankstumą ir gali dirbti tada, kai didieji konkurentai negali. O degalinės ir kioskų tinklai maksimaliai plečia asortimentą, bandydami tapti alternatyva tradicinėms parduotuvėms.
Įdomu tai, kad kai kurie prekybos tinklai sąmoningai renkasi nedirbti švenčių dienomis, nors galėtų. Jie tai pozicionuoja kaip rūpestį darbuotojais ir vertybių demonstravimą. Pavyzdžiui, kai kurios užsienio kilmės parduotuvių grandinės Lietuvoje išlaiko savo šalies tradiciją ir būna uždarytos per didžiąsias šventes. Ar tai jiems kenkia? Nebūtinai. Kai kuriems klientams tai netgi patinka ir jie vertina tokį požiūrį.
Tačiau bendrai tendencija aiški – konkurencija stumia link vis ilgesnio darbo laiko ir vis mažesnių apribojimų. Rinka evoliucionuoja link 24/7 modelio, ir šventės vis labiau tampa tik dar viena diena prekybos kalendoriuje, galbūt su šiek tiek kitokiu asortimentu ir akcijomis.
Ką verta žinoti planuojant Velykų pirkinius
Praktiškai žiūrint, kaip vartotojui geriausia pasinaudoti šia situacija ir suplanuoti savo Velykų pirkinius? Štai keletas konkrečių rekomendacijų, pagrįstų realiais prekybos ritmais ir patirtimi.
Pirma, jei norite išvengti minių ir streso, pirkite iš anksto. Didžiausias susigrūdimas parduotuvėse būna Didįjį ketvirtadienį ir ypač Didįjį penktadienį bei šeštadienį. Jei galite, apsipirkite savaitę prieš Velykas – tuomet asortimentas jau pilnas, bet dar nėra tokių minių. Be to, dažnai ankstyvesnės akcijos būna net geresnės nei paskutinių dienų.
Antra, pasinaudokite internetine prekyba. Daugelis prekybos tinklų siūlo užsakyti prekes internetu ir pasirinkti patogų pristatymo laiką. Tai leidžia išvengti apsipirkimo streso ir sutaupyti laiko. Tik nepamirškite užsisakyti iš anksto – pristatymo terminai per priešvelykinį laikotarpį būna užimti greitai.
Trečia, jei vis dėlto reikia kažko papildomai per pačias Velykas, žinokite, kur kreiptis. Degalinės, mažesnės parduotuvėlės, kai kurie kioskuose esantys taškai dirba be apribojimų. Tiesa, kainos ten gali būti šiek tiek aukštesnės, o asortimentas – ribotas. Bet kritinėms prekėms tai puikus variantas.
Ketvirta, stebėkite konkrečių parduotuvių pranešimus apie darbo laiką. Dažnai prekybos tinklai prieš Velykas paskelbia specialų darbo grafiką, kuris gali skirtis nuo įprasto. Kai kurios parduotuvės dirba ilgiau, kitos – trumpiau. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei atvykti prie uždarytų durų.
Penkta, jei perkate šviežius produktus, atsižvelkite į jų galiojimo terminus. Per priešvelykinį laikotarpį parduotuvės gauna daug šviežių prekių, bet ne visos jos bus vienodai šviežios. Patikrinkite datas, ypač jei perkate iš anksto ir planuojate laikyti keletą dienų.
Šešta, nepanikuokite. Nors žiniasklaida mėgsta kurti įspūdį, kad per Velykas bus prekių trūkumas, realybėje tiekimo grandinės dirba gerai ir deficito nebūna. Nebent kalbame apie labai specifines prekes ar paskutinės minutės pirkimus. Bet pagrindinių produktų – kiaušinių, mėsos, duonos, pieno – visada būna pakankamai.
Septinta, jei esate lankstūs ir neturite griežtų planų, galite net sutaupyti. Kai kurios parduotuvės po Velykų išpardavinėja šventines prekes su didelėmis nuolaidomis. Jei jums nesvarbu tiksliai per Velykas turėti tam tikrą produktą, galite nusipirkti jį pigiau vėliau.
Kas laukia ateityje: tendencijos ir prognozės
Žvelgiant į ateitį, galima gana tiksliai prognozuoti, kaip toliau vystysis situacija su prekybos laiku per Velykas ir kitas šventes. Kelios pagrindinės tendencijos atrodo neišvengiamos.
Pirmiausia, apribojimai prekybai švenčių dienomis greičiausiai toliau silpnės. Tai tarptautinė tendencija – daugelyje Europos šalių jau atsisakyta griežtų reguliacijų arba jos labai sušvelnintos. Lietuva anksčiau ar vėliau seks šia kryptimi, nes spaudimas iš verslo pusės ir besikeičiantys vartotojų įpročiai tai diktuoja. Klausimas tik – kada ir kaip greitai.
Antra, internetinė prekyba ir pristatymas toliau augs. COVID-19 pandemija šį procesą labai pagreitino, ir daugelis žmonių, kurie anksčiau niekada nepirko maisto internetu, dabar tai daro reguliariai. Per ateinančius kelerius metus internetinė prekyba maisto produktais gali pasiekti 15-20 proc. visos rinkos. O tai reiškia, kad tradicinių apribojimų svarba dar labiau sumažės.
Trečia, automatizacija ir savitarnos sprendimai taps vis svarbesni. Jau dabar matome savitarnos kasas, automatinius sandėlius, robotus-pristatytojus. Ateityje galime tikėtis parduotuvių, kurios veikia visiškai be personalo arba su minimaliu personalu. Tokioms parduotuvėms darbo laiko apribojimai taps visiškai nereikšmingi – jos galės dirbti 24/7 be jokių problemų.
Ketvirta, hibridiniai prekybos modeliai taps norma. Parduotuvės, kurios derina fizinę prekybą, internetinę prekybą, savitarnos sprendimus, pristatymą, atsiėmimo punktus. Vartotojas galės pasirinkti, kaip jam patogu – užeiti į parduotuvę, užsisakyti internetu, atsiimti terminate. Ir visa tai veiks sklandžiai, nepriklausomai nuo to, ar šventė, ar ne.
Penkta, regioniniai skirtumai gali išlikti ar net padidėti. Didžiuosiuose miestuose, kur konkurencija intensyvesnė ir gyventojų įpročiai modernesni, prekybos liberalizacija vyks greičiau. Mažesniuose miestuose ir kaimuose tradiciniai modeliai gali išlikti ilgiau. Tai sukurs įdomią mozaiką, kur skirtingose Lietuvos vietose prekybos režimai gali gerokai skirtis.
Šešta, diskusija apie darbuotojų teises ir darbo sąlygas taps intensyvesnė. Kuo daugiau parduotuvių dirbs be apribojimų, tuo svarbiau bus užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų išnaudojami. Galime tikėtis griežtesnių reikalavimų dėl atlyginimų už darbą švenčių dienomis, dėl darbo sąlygų, dėl teisės atsisakyti dirbti. Tai bus svarbi ateities darbotvarkės dalis.
Septinta, kultūrinė dimensija niekur nedings. Net jei prekybos apribojimai bus panaikinti, daugelis žmonių vis tiek norės švęsti Velykas tradiciškai, be intensyvaus vartojimo. Gali atsirasti naujos tradicijos – pavyzdžiui, sąmoningas atsisakymas pirkti per šventes, vietos bendruomenių renginiai kaip alternatyva prekybos centrams. Tai bus savotiška reakcija į pernelyg komercializuotą švenčių sampratą.
Apibendrinant, artimiausiame dešimtmetyje matysime dramatišką prekybos kraštovaizdžio transformaciją. Velykos ir kitos šventės iš prekybos perspektyvos taps vis labiau panašios į įprastas dienas, tik su šiek tiek kitokiu asortimentu ir akcijomis. Ar tai gerai, ar blogai? Priklauso nuo perspektyvos. Vartotojams tai reiškia daugiau laisvės ir patogumo. Verslui – daugiau galimybių. Darbuotojams – sudėtingesnę situaciją, kuri reikalaus geresnės apsaugos. O visuomenei kaip vienetui – iššūkį išsaugoti švenčių prasmę ir bendruomeniškumą komercializacijos akivaizdoje.
Prekybos karai dėl šventinių klientų tęsis ir intensyvės. Bet galiausiai laimės tie, kurie sugebės rasti balansą tarp verslo interesų, darbuotojų gerovės ir autentiškų vartotojų poreikių. Ne tie, kurie dirbs ilgiausiai, o tie, kurie dirbs protingiausiai ir atsakingiausiai.
