Kodėl ilgalaikės prognozės kelia tiek abejonių
Turbūt kiekvienas esame susidūrę su situacija, kai žiūrime į orų programėlę ir matome prognozę kitai savaitei ar net dviem. Kartais ten pavaizduotos tokios baisybės – liūtys, audros, temperatūros kritimas iki absurdiškų žemumų – kad norisi iš karto atšaukti visus planus. Bet ar tikrai verta panikuoti dėl to, ką rodo prognozių žemėlapis už dešimties dienų?
Realybė yra tokia, kad meteorologijos pasaulyje ilgalaikės prognozės – tai gana slidus reikalas. Jei trumpalaikės prognozės (iki 3 dienų) paprastai būna tikslios maždaug 80-90 procentų, tai prognozės už savaitės ar dviejų yra kur kas mažiau patikimos. Problema slypi pačioje atmosferos prigimtyje – tai chaotiška sistema, kurioje net mažytis pokytis pradinėse sąlygose gali sukelti visiškai kitokius rezultatus. Meteorologai tai vadina „drugelio efektu”, ir tai nėra tik graži metafora.
Kai matote prognozę už 10-14 dienų, iš tikrųjų žiūrite į vieną iš daugelio galimų scenarijų. Kompiuteriniai modeliai kiekvieną kartą paleidžiami šiek tiek skirtingomis pradinėmis sąlygomis, ir rezultatai gali labai skirtis. Todėl tas baisus liūties simbolis, kurį matote kitą penktadienį, gali rytoj pasikeisti į saulėtą dieną.
Kaip veikia meteorologiniai modeliai ir kodėl jie klysta
Šiuolaikinės orų prognozės kuriamos naudojant sudėtingus matematinius modelius, kurie skaičiuoja atmosferos procesus. Pagrindiniai pasauliniai modeliai – tai Europos ECMWF (Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras), amerikiečių GFS (Globalinė prognozių sistema) ir kiti. Šie modeliai dalina atmosferą į tūkstančius mažų kubelių ir kiekvienam iš jų skaičiuoja temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo greitį.
Problema ta, kad realybėje atmosfera nėra padalinta į kubelius. Tai nepertraukiama terpė, kurioje vyksta procesai įvairiausiais masteliais – nuo milžiniškų anticiklonų iki mažyčių debesėlių. Modeliai negali užfiksuoti visų šių procesų, ypač mažesnių. Be to, pradiniai duomenys, kuriuos gaunama iš meteorologinių stočių, radarų ir palydovų, niekada nėra idealiai tikslūs ir pilni.
Kuo toliau į ateitį bando prognozuoti modelis, tuo labiau kaupiasi paklaidos. Tai kaip bandymas numesti akmenį į taikinį iš vis didėjančio atstumo – net mažytė klaida pradiniame kampe reiškia, kad prasilenksite su taikiniu vis labiau. Po savaitės modelio paklaida gali būti kelių laipsnių temperatūroje ir kelių šimtų kilometrų kritulių zonų išsidėstyme.
Ką reiškia tie bauginantys simboliai žemėlapyje
Kai programėlėje matote dramatiškus simbolius – žaibus, smarkias liūtis, snieginius debesis – už savaitės ar dviejų, svarbu suprasti, kaip šie simboliai yra generuojami. Dažniausiai tai automatinis procesas, kuris tiesiog paima modelio duomenis ir paverčia juos grafiniais elementais. Jokio žmogaus vertinimo ar koregavimo ten dažnai nebūna.
Pavyzdžiui, jei modelis rodo, kad už 12 dienų gali būti 15 mm kritulių per dieną, sistema automatiškai įdeda liūties simbolį. Bet realybė tokia, kad šis skaičius gali pasikeisti į 2 mm arba 30 mm per artimiausias kelias dienas, kai modelis bus atnaujintas su naujais duomenimis. Tas pats su temperatūra – skirtumas tarp „šalčio” ir „normalios temperatūros” gali būti tik keletas laipsnių, o modelio paklaida už tokio laikotarpio gali būti būtent tokia.
Profesionalūs meteorologai žino šiuos niuansus ir ilgalaikes prognozes vertina labai atsargiai. Jie žiūri ne į konkrečius skaičius, o į bendras tendencijas – ar artėja šaltesnė oro masė, ar tikėtina aktyvesnė ciklonų veikla, ar keisis vyraujanti oro srovė. Bet programėlės paprastiems vartotojams šių niuansų neperteikia.
Ansamblinės prognozės: geriau nei viena, bet vis tiek ne garantija
Meteorologai jau seniai suprató, kad viena prognozė – tai per maža. Todėl buvo sukurtos ansamblinės prognozės. Tai reiškia, kad modelis paleidžiamas ne vieną kartą, o dešimtis ar net šimtus kartų, kiekvieną kartą šiek tiek keičiant pradines sąlygas. Tada žiūrima, kaip skiriasi rezultatai.
Jei visos ansamblio narės rodo panašų rezultatą, tai didina pasitikėjimą prognoze. Jei rezultatai labai išsiskiria – tai signalas, kad situacija neaiški ir prognozė nepatikima. Pavyzdžiui, jei 40 iš 50 ansamblio narių rodo lietų, o 10 – sausą orą, galima gana pasitikėti, kad lietus tikėtinas. Bet jei 25 rodo lietų, o 25 – sausą orą, tai iš esmės monetos metimas.
Problema ta, kad dauguma populiarių orų programėlių ir svetainių nerodo ansamblinės informacijos. Jos tiesiog parodo vieną „pagrindinę” prognozę, kuri gali būti viena iš daugelio galimų. Tai kaip žiūrėti tik į vieną nuomonę, kai reikėtų išgirsti visą diskusiją. Jei norite rimčiau vertinti ilgalaikes prognozes, verta ieškoti šaltinių, kurie rodo ansamblinę informaciją arba bent jau nurodo prognozės neapibrėžtumą.
Sezoninės prognozės – dar vienas neapibrėžtumo lygis
Kai kurios svetainės ir institucijos teikia net sezonines prognozes – bandymus numatyti, koks bus oras po mėnesio, dviejų ar net viso sezono metu. Čia jau kalbame apie visiškai kitokį prognozavimo lygį. Tokios prognozės nebando pasakyti, ar konkretų dieną lis, o bando įvertinti bendras tendencijas – ar mėnuo bus šiltesnis ar šaltesnis už normą, ar kritulių bus daugiau ar mažiau.
Šios prognozės remiasi ne tiek detaliais atmosferos modeliais, kiek stambesniais klimato veiksniais – vandenynų temperatūromis, jūros ledo išplėtimu, tokiais reiškiniais kaip El Niño ar La Niña. Šie veiksniai keičiasi lėčiau nei kasdieniai oro procesai, todėl juos galima kiek patikimiau prognozuoti.
Tačiau net ir čia tikslumas ribotas. Sezoninė prognozė gali pasakyti, kad vasara bus šiltesnė už normą, bet tai nereiškia, kad nebus šaltų periodų. Arba kad ruduo bus lietingesnis, bet tai nereiškia, kad kiekvieną dieną lis. Tai statistinės tikimybės, ne konkretūs įvykiai. Daugelis žmonių tai supranta klaidingai ir nusivilia, kai „prognozuota karšta vasara” turi kelias šaltas savaites.
Kada ilgalaikėms prognozėms galima skirti dėmesio
Nepaisant visų apribojimų, ilgalaikės prognozės nėra visiškai beverčės. Jos gali būti naudingos tam tikrais atvejais ir tam tikru būdu interpretuojamos. Štai keletas situacijų, kai į jas verta atsižvelgti:
Pirma, kai artėja ryškūs sinoptiniai pokyčiai. Jei visi modeliai rodo, kad po savaitės ateis šalta oro masė iš šiaurės, tikėtina, kad taip ir bus, nors tikslus laipsnis ir laikas gali skirtis. Stambūs atmosferos procesai yra kiek labiau nuspėjami nei smulkūs.
Antra, kai planuojate veiklą, kuriai reikia tik bendro supratimo apie orus. Pavyzdžiui, jei renkate komandą išvykai po dviejų savaičių, ir prognozė rodo gana stabilų orą, galite planuoti su tam tikra atsarga. Bet turėtumėte būti pasiruošę, kad situacija gali pasikeisti.
Trečia, kai stebite tendencijas, o ne konkrečius skaičius. Jei kelias dienas iš eilės atnaujintos prognozės rodo panašų vaizdą, tai didina pasitikėjimą. Jei prognozė kasdien kardinaliai keičiasi – tai aiškus signalas, kad situacija neaiški.
Ketvirtą, profesionalams tam tikrose srityse – žemės ūkyje, energetikoje, transporto planavime – net netiksli ilgalaikė prognozė gali būti vertinga. Jie gali pasiruošti keliems scenarijams ir turėti planą B bei C.
Psichologinis prognozių poveikis ir kaip jo išvengti
Įdomu tai, kad ilgalaikės prognozės dažnai veikia mus psichologiškai, net kai sąmoningai suprantame jų nepatikimumą. Jei matome, kad už savaitės prognozuojama šalta ir lietinga, galime pradėti jaustis prislėgtai jau dabar. Arba atšaukti planus, nors realybėje oras gali būti visai kitoks.
Tai vadinama „prognozės įtakos efektu” – mes leidžiame galimam ateities scenarijui paveikti dabartinę nuotaiką ir sprendimus. Ypač tai pastebima žiemos metu, kai žmonės mato ilgalaikėje prognozėje šalčio bangą ir pradeda nervintis, ruoštis, pirkti papildomus šildytuvus, nors ta banga gali niekada neatkeliauti arba būti daug silpnesnė.
Kaip su tuo kovoti? Pirma, priminkite sau, kad prognozė už savaitės ar dviejų yra tik vienas iš galimų scenarijų. Antra, stebėkite, kaip keičiasi prognozė – jei ji nestabili, tai aiškus nepatikimumo ženklas. Trečia, planuokite su lankstumu – turėkite atsarginį planą, bet neatšaukite visko iš karto. Ketvirta, jei prognozė jums kelia nerimą, tiesiog nežiūrėkite jos taip toli į priekį – susikaupkite ties artimiausiomis dienomis.
Kas keičiasi ir ko tikėtis ateityje
Meteorologijos mokslas nuolat tobulėja. Kompiuteriai tampa galingesni, modeliai – sudėtingesni, stebėjimų tinklas – tankesnis. Palydovai teikia vis daugiau duomenų, radarai tampa tikslesniais. Dirbtinis intelektas pradedamas naudoti prognozavimui, ir kai kurie eksperimentai rodo įdomius rezultatus.
Tačiau yra fundamentalus barjeras – atmosferos chaotiškumas. Net su idealiais modeliais ir tobulais duomenimis, ilgalaikių prognozių tikslumas turi ribą. Fizikai tai vadina „prognozuojamumo horizontu”, ir atmosferai jis yra apie dvi savaites. Tai reiškia, kad net teoriškai tobula prognozė negali būti tiksli už šio laikotarpio.
Ateityje tikėtina, kad prognozės taps šiek tiek tikslesnės, bet ne revoliuciškai. Greičiau tobulės tai, kaip prognozės pateikiamos – daugiau dėmesio neapibrėžtumui, tikimybėms, alternatyviems scenarijams. Jau dabar kai kurios pažangesnės platformos rodo ne vieną prognozę, o tikimybių diapazonus – pavyzdžiui, „temperatūra bus tarp 5 ir 15 laipsnių su 70% tikimybe”.
Taip pat tikėtina, kad dirbtinis intelektas padės geriau interpretuoti modelių duomenis ir atpažinti situacijas, kai prognozė yra patikimesnė ar mažiau patikima. Bet stebuklų tikėtis neverta – orų prognozavimas visada liks tikimybių žaidimas, ypač ilgesniam laikotarpiui.
Kaip protingai naudotis prognozėmis ir nesibaisioti žemėlapių
Grįžtant prie pradinio klausimo – ar verta tikėti ilgalaikėmis prognozėmis, kai jos rodo baisybes? Atsakymas: tikėti su didele doze skepticizmo ir supratimo apie jų apribojimus. Štai keletas praktinių patarimų, kaip elgtis su orų prognozėmis:
Žiūrėkite kelias skirtingas prognozes. Jei visos rodo panašų vaizdą, tai didina pasitikėjimą. Jei viena rodo audrą, o kita – saulėtą orą, situacija neaiški. Naudokite ne tik populiarias programėles, bet ir profesionalesnius šaltinius, tokius kaip nacionalinių meteorologijos tarnybų svetainės.
Sutelkite dėmesį į artimiausias 3-5 dienas. Šiam laikotarpiui prognozės paprastai gana patikimos. Už savaitės žiūrėkite tik bendras tendencijas, ne konkrečius skaičius. Už dviejų savaičių – tai jau daugiau spekuliacijos nei prognozė.
Mokykitės atpažinti neapibrėžtumą. Jei prognozė kasdien keičiasi, jei matote didelius skirtumus tarp šaltinių, jei prognozuojami ekstremalūs reiškiniai – visa tai signalai, kad situacija neaiški. Planuokite su lankstumu.
Nepamirškite klimatologijos. Kartais geriau žinoti, koks oras būna tuo metu metų paprastai, nei žiūrėti į netikrą ilgalaikę prognozę. Jei planuojate kelionę po trijų mėnesių, klimato statistika gali būti informatyvesnė nei sezoninė prognozė.
Ir svarbiausia – nepanikuokite dėl to, ką matote žemėlapyje už savaitės ar dviejų. Tie bauginantys simboliai dažnai išnyksta arba sušvelnėja, kai artėja prognozuojamas laikas. Atmosfera mėgsta mus nustebinti, ir dažnai tai būna malonūs netikėtumai, o ne katastrofos. Geriau būti pasiruošus įvairiems scenarijams nei leisti nepatikimoms prognozėms sugadinti nuotaiką jau dabar.
