Kai kalendorius nebesutampa su termometru
Praėjusį spalį daugelis Lietuvos gyventojų stebėjosi matuodami 23-25 laipsnių temperatūrą. Vaikščiojome marškinėliais, kai turėtume vilkėti megztinius, gėrėme šaltą gėrimą lauke, kai įprastai jau būtų įsijungęs centrinis šildymas. Tai nėra vien lietuviškas reiškinys – panašūs klimato šuoliai fiksuojami visame pasaulyje, o meteorologai vis dažniau vartoja terminą „klimato anomalija” ne kaip išimtį, o kaip naują normalumą.
Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) paskelbė, kad pastarieji dešimt metų buvo šilčiausi nuo matavimų pradžios. Tačiau kas dar svarbiau – šie pokyčiai nėra tolygūs. Temperatūros šokinėja tarsi sugedęs termostatas: šiandien rudeniškai vėsu, po savaitės – vasariškai karšta. Būtent šis nenuspėjamumas kelia didžiausią susirūpinimą tiek mokslininkams, tiek praktikams – žemdirbiams, miestų planavimo specialistams, sveikatos priežiūros darbuotojams.
Kodėl spalio karščiai nėra paprasta „graži orai”
Daugelis žmonių džiaugiasi šiltesniais nei įprasta rudens mėnesiais. Kas gi nenori dar truputį pasimėgauti saulėtu oru prieš žiemą? Tačiau klimatologai žvelgia į šį reiškinį visai kitaip. Temperatūros anomalijos vėlyvą rudenį rodo, kad atmosferos cirkuliacijos modeliai keičiasi fundamentaliai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų vidutinė spalio mėnesio temperatūra pakilo 1,8 laipsnio. Tai gali atrodyti nedaug, bet ekosistemoms ir žemės ūkiui tokios permainos yra milžiniškos. Augalai gauna klaidingus signalus apie sezonų kaitą, vabzdžiai išlieka aktyvūs ilgiau nei turėtų, o tai sukelia grandinę reakciją visoje gamtoje.
Ypač jautrūs šiems pokyčiams yra vaismedžiai. Obelys, kriaušės ir kiti sodininkų augintiniai patiria stresą, kai rudenį staiga sugrįžta vasariškos temperatūros. Medžiai, kurie jau pradėjo ruoštis žiemai, sulėtino sultis, staiga gauna signalą vėl aktyvuotis. Tai silpnina jų atsparumą tikrajam šalčiui, kuris vis tiek ateis, tik vėliau ir dažnai staigiau.
Kas vyksta su oro masėmis virš Europos
Norint suprasti, kodėl spalį jaučiame rugpjūčio karščius, reikia pažvelgti į tai, kas vyksta aukštai virš mūsų galvų. Poliarinis sūkurys – milžiniška šalto oro masė, kuri paprastai sukasi virš Arkties – tampa vis nestabilesnis. Kai šis sūkurys susilpnėja, šiltos oro masės iš pietų lengviau prasiskverbia į šiaurę, o šaltos arktinės masės – į pietus.
Meteorologai stebi, kaip dažnėja vadinamieji blokuojantys anticiklonai. Tai aukšto slėgio zonos, kurios tarsi sustingsta vienoje vietoje ir neleidžia įprastai cirkuliuoti oro masėms. Kai toks anticiklonas įsikuria virš Vidurio Europos rudenį, jis gali atnešti pietų krypties vėjus, kurie atneša šiltą orą net iš Viduržemio jūros regiono. Rezultatas – spalio karščiai Lietuvoje.
Šis reiškinys susijęs su bendresniu Arkties atšilimu. Arktis šyla dvigubai greičiau nei likusi planeta, o tai mažina temperatūrų skirtumą tarp poliaus ir vidutinių platumų. Būtent šis temperatūrų skirtumas yra variklis, kuris varo įprastus oro cirkuliacijos modelius. Kai skirtumas mažėja, viskas tampa lėtesnis ir mažiau nuspėjamas.
Kaip tai veikia mūsų kasdienybę
Klimato anomalijos nėra tik skaičiai meteorologų ataskaitose – jos turi labai konkrečių pasekmių kiekvienam iš mūsų. Pradėkime nuo sveikatos. Alergijos sezonas dabar tęsiasi beveik dviem mėnesiais ilgiau nei prieš dvidešimt metų. Žiedadulkių koncentracija ore išlieka aukšta net spalį, kai anksčiau šis periodas jau būdavo baigęsis.
Vabzdžiai, ypač erkės ir uodai, išlieka aktyvūs iki vėlyvo rudens. Tai reiškia ilgesnį laikotarpį, kai galima užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Infekcinių ligų specialistai jau fiksuoja, kad Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai registruojami net spalio pabaigoje, kai anksčiau rizika būdavo praktiškai nulinė.
Energetikos sektoriuje šie pokyčiai sukelia paradoksalią situaciją. Šildymo sezonas pradedamas vėliau, bet kai jis prasideda, dažnai reikia staigiai ir intensyviai šildyti dėl staigių temperatūros kritimų. Tai apsunkina energijos sistemų valdymą ir planavimą. Daugiabučių namų valdytojai susiduria su gyventojų nepasitenkinimų banga – vieni skundžiasi, kad per karšta, kiti – kad per šalta, ir tai vyksta tą pačią savaitę.
Žemės ūkis naujos realybės akivaizdoje
Lietuvos ūkininkai jau jaučia klimato anomalijų pasekmes ant savo kailio. Rudens sėjos laikotarpis tampa vis sunkiau nuspėjamas. Anksčiau patikimi gamtos kalendoriai – kada sėti žieminius kviečius, kada ruošti dirvą – dabar nebeveikia taip, kaip veikė dešimtmečius.
Šiltas spalio oras skatina žieminius javus pernelyg intensyviai augti rudenį. Augalai išeikvo per daug energijos prieš žiemą, todėl tampa jautresni šalčiui. Kai po šilto spalio staiga ateina šalta gruodžio pradžia (o tai taip pat dažnėja), pasėliai patiria didelį stresą. Kai kuriose ūkiuose žieminių javų žiemos mirtingumas padidėjo 15-20 procentų per pastaruosius penkerius metus.
Sodininkystė susiduria su dar didesniu iššūkiu. Vaismedžiai, kurie per anksti pražysta pavasarį dėl šiltų žiemų, vėliau nukenčia nuo pavasario šalnų. O rudens karščiai trukdo tinkamai subręsti vaisių derliui. Obuoliai, kurie turėtų įgyti saldumą ir aromatiškumą vėsesnėmis rudens naktimis, lieka mažiau skanaūs. Vyno gamintojai Europoje jau kalba apie „klimato stresą vynuogynuose” kaip apie naują normalumą.
Praktinis patarimas ūkininkams: diversifikuokite pasėlius ir eksperimentuokite su veislėmis, kurios geriau prisitaiko prie kintančių sąlygų. Stebėkite ne tik ilgalaikes prognozes, bet ir trumpalaikius oro pokyčius. Investuokite į drėkinimo sistemas net ten, kur anksčiau jų nereikėjo – vasaros sausros tampa intensyvesnės, nors bendras kritulių kiekis gali net didėti.
Miestai kaip šilumos salos
Klimato anomalijos miestų aplinkoje pasireiškia dar intensyviau nei kaime. Miestuose susidaro vadinamasis šilumos salos efektas – asfaltas, betonas ir pastatai sukaupią šilumą dieną ir išspinduliuoja ją naktį. Kai spalį temperatūra dieną pakyla iki 25 laipsnių, miesto centre naktį ji gali išlikti 18-20 laipsnių, kai užmiestyje nukrenta iki 10-12.
Vilniaus savivaldybės užsakyti tyrimai parodė, kad miesto centre rudens temperatūros vidutiniškai 2-3 laipsniais aukštesnės nei priemiesčiuose. Tai reiškia, kad miesto gyventojai patiria dar intensyvesnes klimato anomalijas. Šiltos rudens naktys trukdo normaliam miegui, didina oro kondicionierių naudojimą net spalį, o tai vėl didina energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Miestų planavimo specialistai dabar turi galvoti apie tai, kaip sumažinti šilumos salos efektą. Tai reiškia daugiau žalių plotų, vandens telkinių, šviesesnių paviršių, kurie atspindi, o ne sugeria saulės spinduliuotę. Kai kurie Europos miestai jau eksperimentuoja su specialiomis dangomis gatvėms, kurios mažiau įkaista, ar žaliais stogais ant viešųjų pastatų.
Jei gyvenate mieste ir norite prisidėti prie problemos sprendimo: sodinkite augalus balkone ar terasoje, rinkitės šviesesnės spalvos medžiagas namų išorei, palaikykite iniciatyvas kurti daugiau žaliųjų zonų jūsų rajone. Individualūs veiksmai gali atrodyti nereikšmingi, bet tūkstančiai tokių sprendimų gali realiai pakeisti mikroklimą jūsų kaimynystėje.
Ką rodo prognozės ir modeliai
Klimato modeliai, kuriuos naudoja tarptautinės organizacijos, rodo, kad tokios anomalijos kaip spalio karščiai taps vis dažnesnės ir intensyvesnės. Lietuvos klimato modeliavimo centras prognozuoja, kad iki 2050 metų vidutinė rudens temperatūra gali pakilti dar 1,5-2,5 laipsnio. Tai reiškia, kad tai, ką dabar laikome anomalija, taps norma.
Tačiau dar svarbiau nei vidutinės temperatūros kilimas yra ekstremalių reiškinių dažnėjimas. Prognozės rodo, kad dažnės situacijos, kai šilti laikotarpiai staiga keičiasi šaltais ir atvirkščiai. Būtent šis nenuspėjamumas yra didžiausias iššūkis. Galime prisitaikyti prie to, kad vidutiniškai šilčiau, bet sunku prisitaikyti prie to, kad nežinai, ko tikėtis.
Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad ekstremalių karščio bangų dažnis Europoje padidėjo tris kartus per pastaruosius trisdešimt metų. O tai, kas dar neseniai buvo laikoma „šimtmečio karščiu”, dabar gali pasikartoti kas dešimt metų ar net dažniau. Panašūs pokyčiai stebimi ir su šalčio bangomis – jos tampa retesnės, bet intensyvesnės.
Stebėsenos duomenys rodo aiškią tendenciją: sezonai tampa mažiau apibrėžti. Pavasaris prasideda anksčiau, vasara tęsiasi ilgiau, ruduo ateina vėliau, o žiema trumpėja. Tačiau šie pokyčiai nėra tolygūs – vienus metus ruduo gali būti ypač šiltas, kitais – staiga atšalti jau rugsėjį. Būtent šis nepastovumas yra naujojo klimato bruožas.
Ką galime daryti čia ir dabar
Suprantama, kad individualūs veiksmai nesugebės sustabdyti globalinio klimato kaitos. Tačiau tai nereiškia, kad negalime nieko daryti. Prisitaikymas prie naujų sąlygų ir pastangos mažinti klimato kaitą turi vykti lygiagrečiai.
Asmeniniame lygmenyje galite pradėti nuo paprastų dalykų. Stebėkite oro prognozes ne tik trumpam laikotarpiui, bet ir sezonines tendencijas. Tai padės geriau planuoti – nuo to, kada persodinti augalus sode, iki to, kada pirkti žieminius drabužius. Investuokite į namų izoliaciją – tai padės ir šiltuosius, ir šaltuosius laikotarpius.
Jei turite sodą ar daržą, eksperimentuokite su įvairiomis augalų rūšimis. Kai kurie pietiniai augalai, kurie anksčiau Lietuvoje neišgyvendavo, dabar gali sėkmingai augti. Tuo pačiu metu, ruoškitės ekstremaliems reiškiniams – turėkite drėkinimo sistemą sausroms ir apsaugą nuo staigių šalnų.
Bendruomenės lygmenyje galite prisidėti prie vietos iniciatyvų. Palaikykite projektus, kurie didina žaliąsias zonas, gerina lietaus vandens valdymą, mažina šilumos salos efektą. Dalyvaujant vietos planavimo procesuose, galite reikalauti, kad būtų atsižvelgiama į klimato kaitos prognozes.
Verslo lygmenyje įmonės turėtų integruoti klimato riziką į savo planavimą. Tai aktualu ne tik žemės ūkiui ar energetikai, bet ir daugeliui kitų sektorių. Logistikos įmonės turi ruoštis ekstremaliems orų reiškiniams, mažmeninė prekyba – sezonų pasikeitimams, statybos sektorius – griežtesniems energinio efektyvumo reikalavimams.
Kai išimtis tampa taisykle
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – spalio karščiai nėra tiesiog maloni klimato dovana. Tai signalas apie gilesnius pokyčius, kurie veikia visą mūsų aplinką ir gyvenimo būdą. Kuo greičiau pripažinsime, kad tai, kas anksčiau buvo anomalija, dabar tampa nauja norma, tuo geriau galėsime prisitaikyti.
Stebėsenos duomenys nedviprasmiški – klimatas keičiasi greičiau, nei prognozavo ankstesni modeliai. Tai reiškia, kad turime veikti greičiau ir ryžtingiau. Tačiau tai nereiškia, kad reikia panikuoti. Žmonija turi technologijas, žinias ir išteklius prisitaikyti prie šių pokyčių ir juos sulėtinti. Trūksta tik politinės valios ir visuomenės supratimo apie problemos mastą.
Kiekvienas šiltas spalio rytas turėtų būti priminimas ne tik mėgautis gražiu oru, bet ir pagalvoti apie tai, kokį pasaulį paliekame ateinančioms kartoms. Klimato anomalijos dažnėja, bet mūsų reakcija į jas vis dar per lėta. Laikas keistis ne tik klimatui, bet ir mūsų požiūriui į šiuos pokyčius – nuo pasyvaus stebėjimo prie aktyvaus veikimo.
