Kai skaičiai pradeda kalbėti keistus dalykus
Ar kada nors pagalvojote, kodėl tiek daug profesionalių ledo ritulininkų gimė sausio ir vasario mėnesiais? Arba kodėl daugelis sėkmingų verslininių startuolių įkūrėjų švenčia gimtadienius rudenį? Statistika kartais pateikia tokių duomenų, kad net skeptiškiausi mokslininkai ima trinti akis ir tikrinti skaičiavimus dar kartą.
Gimimo datos įtaka sėkmei – tema, kuri balansuoja ant plono siūlo tarp rimtų demografinių tyrimų ir astrologinių prietarų. Tačiau kai pradedi gilintis į konkrečius duomenis, pamatai, kad čia vyksta kažkas tikrai įdomaus. Ne, mes nekalbame apie horoskopus ar zodiako ženklus. Kalbame apie realius, patvirtintus tyrimus, kurie rodo aiškius gimimo mėnesio ar net dienos modelius tarp sėkmingų žmonių įvairiose srityse.
Sporto pasaulio negailestinga matematika
Pradėkime nuo sporto, nes čia statistika yra ypač akivaizdi ir gerai dokumentuota. Kanadiečių psichologas Rogeras Barnsley dar 1980-aisiais pastebėjo keistą dalyką: neproporcingai didelis profesionalių ledo ritulininkų skaičius buvo gimęs metų pradžioje. Tai nebuvo atsitiktinumas – kalbame apie 40% skirtumą tarp sausio ir gruodžio gimusių žaidėjų profesionaliose lygose.
Priežastis? Amžiaus ribos jaunimo sporto komandose. Jei vaiko amžius skaičiuojamas nuo sausio 1-osios, tai sausio pradžioje gimęs vaikas gali būti beveik metais vyresnis už gruodžio pabaigoje gimusį komandos draugą. Devynerių metų amžiuje šis skirtumas yra milžiniškas – tai gali reikšti 15 cm ūgio skirtumo ir žymiai geresnę fizinę koordinaciją.
Kas vyksta toliau? Šiek tiek vyresni vaikai atrodo talentingesni, todėl gauna daugiau dėmesio iš trenerių, daugiau žaidimo laiko, patenka į geresnes komandas. Tai vadinama „santykinės amžiaus efektu” (relative age effect), ir jis veikia kaip sniego gniūžtė – pradinis nedidelis pranašumas laiko bėgyje virsta milžinišku atotrūkiu.
Šis efektas pastebėtas ne tik ledo ritulyje. Futbole, krepšinyje, beisbole – visur matome panašius modelius. Pavyzdžiui, Anglijos futbolo akademijose net 57% jaunųjų žaidėjų gimė rugsėjo-gruodžio mėnesiais (kai prasideda mokyklinis metai Anglijoje). Lietuvoje, kur amžiaus riba dažniausiai skaičiuojama nuo sausio 1-osios, situacija panaši į Kanadą.
Verslo milžinai ir jų gimtadieniai
Dabar pereikime prie verslo pasaulio, kur statistika tampa dar įdomesnė ir prieštaringesnė. Keli tyrimai bandė išsiaiškinti, ar yra kokia nors koreliacija tarp gimimo datos ir verslo sėkmės. Rezultatai – netikėti.
Vienas iš įdomiausių tyrimų, atliktas Kanados mokslininko Josepho Zweibelio, analizavo 375 Fortune 500 kompanijų vadovus. Paaiškėjo, kad neproporcingai didelis jų skaičius gimė birželio ir liepos mėnesiais. Tyrėjas siūlo kelias galimas priežastis: šie vaikai mokykloje dažnai būdavo jaunesni už savo klasės draugus, todėl turėjo labiau stengtis, išmoko įveikti sunkumus, išsivystė didesnis atkaklumas.
Tai visiškai priešinga sporto statistikai! Jei sporte pranašumą turi vyresnieji, tai versle, atrodo, pranašumą įgyja jaunesnieji – tie, kurie turėjo daugiau kovoti.
Kitas įdomus pastebėjimas susijęs su rudens mėnesiais gimusiais verslinininkais. Tyrimai rodo, kad rugsėjį-spalį gimę žmonės statistiškai dažniau pasiekia aukštų akademinių rezultatų ir vėliau – verslo sėkmės. Viena iš teorijų: jų motinos buvo nėščios žiemą ir pavasarį, kai organizmas gavo daugiau vitaminų iš šviežių produktų vasaros metu (bent jau iki šiuolaikinės maisto pramonės eros). Kita teorija: jie mokykloje buvo tarp vyresniųjų savo klasėje, kas davė tam tikrą pasitikėjimo savimi pranašumą.
Akademiniai pasiekimai ir gimimo sezonas
Švietimo sistema – dar viena sritis, kur gimimo data gali turėti ilgalaikį poveikį. Tyrimai iš įvairių šalių rodo panašius modelius: vaikai, gimę netrukus po amžiaus ribos datos, turi statistiškai didesnę tikimybę susidurti su mokymosi sunkumais, būti diagnozuoti su dėmesio sutrikimais ar pakartoti klasę.
Štai konkretūs skaičiai iš JAV tyrimo: rugpjūtį gimę vaikai (kai mokyklinis metai prasideda rugsėjį) turi 30% didesnę tikimybę būti diagnozuoti su ADHD nei rugsėjį gimę jų klasės draugai. Ar jie tikrai turi daugiau dėmesio sutrikimų? Greičiausiai ne – tiesiog jie elgiasi kaip vaikai, kurie yra beveik metais jaunesni, nes tokie ir yra.
Danijos mokslininkai atliko išsamų tyrimą, sekdami 1.2 milijono vaikų akademinius pasiekimus. Rezultatai parodė, kad gimimo mėnesio efektas išlieka matomas net iki universiteto priėmimo egzaminų. Metų pradžioje gimę vaikai turėjo statistiškai geresnius rezultatus ir didesnę tikimybę patekti į prestižinius universitetus.
Sveikatos statistika, kuri kelia klausimų
Medicininiai tyrimai taip pat atskleidžia keistų koreliacijų tarp gimimo sezono ir įvairių sveikatos aspektų. Kai kurios iš jų turi aiškius biologinius pagrindimus, kitos – vis dar mokslinė mįslė.
Pavyzdžiui, žiemą gimę žmonės statistiškai turi didesnę riziką susirgti šizofrenija – maždaug 10% didesnę nei vasarą gimę. Viena iš teorijų sieja tai su vitamino D trūkumu motinos organisme nėštumo metu. Kita teorija – su virusų infekcijomis, kurios dažnesnės žiemos mėnesiais ir gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi.
Rudenį gimę žmonės statistiškai gyvena ilgiau – bent jau taip rodo keli didelės apimties tyrimai iš Europos. Skirtumas nėra milžiniškas (kalbame apie kelis mėnesius vidutiniškai), bet jis yra statistiškai reikšmingas net ir atsižvelgiant į kitus veiksnius.
Įdomu tai, kad šie sveikatos skirtumai gali netiesiogiai veikti ir sėkmę gyvenime. Jei gimimo sezonas veikia fizinę sveikatą, energijos lygį ar net psichologinę būseną, tai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos karjeros pasiekimams, sprendimų priėmimui ir bendrai gyvenimo kokybei.
Kultūriniai skirtumai ir vietos specifika
Svarbu suprasti, kad gimimo datos efektai nėra universalūs – jie labai priklauso nuo vietos ir kultūros. Tai, kas veikia Kanadoje, nebūtinai veikia Australijoje, kur sezonai yra priešingi. Tai, kas aktualu šalyse su griežtomis amžiaus ribomis mokykloje, gali būti visiškai nereikšminga šalyse su lankstesne sistema.
Lietuvoje, pavyzdžiui, vaikų priėmimas į mokyklą vyksta pagal kalendorinius metus – vaikai, kuriems iki rugsėjo 1-osios sukanka 7 metai, pradeda mokslus. Tai reiškia, kad sausio pradžioje gimę vaikai turi panašų pranašumą kaip Kanadoje – jie yra tarp vyresniųjų savo klasėje. Tuo tarpu gruodžio pabaigoje gimę vaikai gali būti beveik metais jaunesni už savo klasės draugus.
Kai kuriose šalyse tėvai gali pasirinkti, kada leisti vaiką į mokyklą, jei jis gimęs tam tikru laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad šis pasirinkimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Tėvai, kurie nusprendžia palaukti dar metus prieš leisdami vaiką į mokyklą, dažnai suteikia jam pranašumą – bent jau trumpalaikėje perspektyvoje.
Ar galima panaudoti šią informaciją praktiškai?
Gerai, dabar žinome, kad gimimo data gali turėti statistinį poveikį sėkmei įvairiose srityse. Bet ką su tuo daryti? Ar galima kaip nors panaudoti šią informaciją praktiškai?
Pirma, jei esate tėvai, galite apsvarstyti, kada leisti vaiką į mokyklą, jei turite tokį pasirinkimą. Jei jūsų vaikas gimęs metų pabaigoje ir būtų tarp jauniausiųjų klasėje, galbūt verta palaukti dar metus. Tyrimai rodo, kad šis papildomas brendimo laikas dažnai atsipirksta geresniais akademiniais rezultatais ir didesniu pasitikėjimu savimi.
Antra, jei esate treneris ar mokytojas, svarbu suvokti santykinės amžiaus efektą ir nesudaryti išankstinių nuomonių apie vaiko potencialą remiantis jo dabartiniu pasirodymu. Tas vaikas, kuris atrodo mažiau talentingas, galbūt tiesiog yra jaunesnis ir jam reikia daugiau laiko išsivystyti.
Trečia, jei pats esate „ne tą mėnesį” gimęs – nesijaudinkite. Statistika kalba apie tendencijas didelėse grupėse, ne apie individualius likimus. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad būti jaunesniausiam grupėje gali išugdyti atkaklumą ir norą įrodyti save – savybes, kurios ilgalaikėje perspektyvoje gali būti vertingesnės nei ankstyvasis pranašumas.
Švietimo sistemos kai kuriose šalyse jau pradeda reaguoti į šiuos tyrimus. Pavyzdžiui, kai kurios mokyklos pradėjo formuoti klases ne tik pagal amžių, bet ir atsižvelgdamos į gimimo mėnesį, arba teikti papildomą paramą jaunesniesiems. Sporto organizacijos eksperimentuoja su keliomis amžiaus grupėmis per metus, kad sumažintų santykinės amžiaus efektą.
Kai skaičiai susitinka su tikrove
Grįžkime prie pagrindinio klausimo: ar gimimo data tikrai lemia sėkmę? Atsakymas yra sudėtingesnis nei taip ar ne. Statistika aiškiai rodo, kad gimimo data gali turėti įtakos – kartais gana reikšmingą – tam tikrose srityse ir tam tikromis aplinkybėmis. Bet tai toli gražu ne lemtis.
Svarbu suprasti, kad mes kalbame apie statistines tendencijas, ne apie deterministinius dėsnius. Tai, kad daugiau profesionalių ledo ritulininkų gimė sausį, nereiškia, kad kiekvienas sausį gimęs vaikas taps ledo ritulininku, ar kad gruodį gimęs vaikas neturi šansų. Malcolm Gladwell savo knygoje „Outliers” puikiai tai iliustruoja: pranašumas yra tik vienas iš daugelio veiksnių, ir jis veikia tik tada, kai susiduria su galimybėmis, darbu ir kitomis aplinkybėmis.
Kas iš tikrųjų svarbu – tai suvokti šiuos mechanizmus ir stengtis sukurti sąlygas, kuriose visi vaikai, nepriklausomai nuo gimimo datos, turėtų vienodas galimybes realizuoti savo potencialą. Jei žinome, kad sistema netyčia diskriminuoja tam tikru metu gimusius vaikus, galime ją pakeisti.
Taip pat verta prisiminti, kad daugelis sėkmingiausių žmonių istorijoje pasiekė tai, ką pasiekė, būtent todėl, kad turėjo įveikti sunkumus, įskaitant ir ankstyvuosius trūkumus. Kartais tai, kas atrodo kaip nepalankumas, ilgainiui tampa stiprybe. Jaunesnieji klasėje išmoksta labiau stengtis, kovoti už dėmesį, būti atkakliais – ir šios savybės gali būti vertingesnės nei ankstyvasis fizinis ar kognityvinis pranašumas.
Galiausiai, nors statistika ir yra įdomi, ji neturėtų tapti dar vienu būdu žmonėms kategorijuoti ar riboti. Kiekvienas žmogus yra unikalus, su savo talentais, aplinkybėmis ir pasirinkimais. Gimimo data gali būti vienas iš daugelio veiksnių, bet ji tikrai nėra lemtis. Suprasdami šiuos statistinius modelius, galime geriau suprasti sistemas, kuriose gyvename, ir padaryti jas teisingesnėmis – o tai, galbūt, yra svarbiausia išvada iš visų šių tyrimų.
