Kovo 11-oji – dar viena diena, kai vieni švenčia, kiti dirba
Kovo 11-oji Lietuvoje yra valstybinė šventė – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Daugelis žmonių tą dieną neina į darbą, planuoja išvykas ar tiesiog mėgaujasi laisvadieniu. Tačiau ne visi gali sau leisti tokią prabangą. Prekybos centrai, parduotuvės ir didžiosios mažmeninės prekybos tinklai, įskaitant „Senukai”, dažniausiai šią dieną dirba įprastu režimu arba su nedideliais pakeitimais. Kodėl taip yra ir ar tai teisinga – klausimas, kuris kaskart iškyla prieš kiekvieną valstybinę šventę.
„Senukai” – vienas didžiausių statybos ir remonto prekių tinklų Lietuvoje – paprastai kovo 11-ąją dirba. Tiesa, darbo laikas gali būti šiek tiek sutrumpintas, priklausomai nuo konkrečios parduotuvės vietos ir vadovybės sprendimo. Dažniausiai parduotuvės durys atveriamos 9-10 valandą ryto ir uždaromos apie 18-20 valandą vakaro. Tai reiškia, kad jei jums staiga prireikė vinių, dažų ar kokio nors įrankio per šventę – greičiausiai galėsite nusipirkti.
Verslo logika prieš darbuotojų poilsį
Kodėl prekybos tinklai nusprendžia dirbti per valstybinius šventinius laisvadienius? Atsakymas gana paprastas – pinigai. Valstybinės šventės dažnai yra aukso mina mažmeninei prekybai. Žmonės turi laisvą dieną, daugelis nusprendžia paskirti ją namų remontui, tvarkymui ar kitiems ūkiniams darbams. Būtent tokiomis dienomis statybinių medžiagų ir remonto prekių paklausa išauga.
Be to, konkurencija prekybos sektoriuje yra milžiniška. Jei vienas tinklas nusprendžia uždaryti duris per šventę, o kitas lieka atidarytas – antrasis automatiškai gauna visus potencialius pirkėjus. Niekas nenori prarasti rinkos dalies, todėl susiklosto savotiška „ginklavimosi varžybos” – visi dirba, nes dirba visi.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Darbuotojai, kurie turi dirbti per valstybinius šventinius laisvadienius, praranda galimybę praleisti laiką su šeima, dalyvauti renginiuose ar tiesiog pailsėti. Nors Darbo kodeksas numato, kad už darbą per šventes turi būti mokama dvigubai arba suteikiama papildoma poilsio diena, ne visi darbuotojai jaučiasi kompensuoti. Ypač tai aktualu tiems, kurie dirba mažesnį atlyginimą gaunančiose pozicijose.
Kaip sužinoti tikslų darbo laiką kovo 11-ąją
Jei planuojate apsilankyti „Senukai” parduotuvėje kovo 11-ąją, verta iš anksto pasitikrinti konkretaus prekybos centro darbo laiką. Ne visos parduotuvės dirba vienodai – kai kurios gali būti uždarytos, kitos gali turėti sutrumpintą darbo dieną.
Patikimiausias būdas sužinoti tikslią informaciją – apsilankyti oficialioje „Senukai” svetainėje. Ten paprastai yra skelbiami visi darbo laiko pakeitimai, susiję su šventėmis. Taip pat galite paskambinti į konkrečią parduotuvę – telefono numeriai paprastai nurodyti svetainėje arba Google Maps žemėlapiuose.
Dar vienas patogus būdas – socialiniai tinklai. „Senukai” Facebook puslapyje dažnai skelbiama informacija apie darbo laiko pasikeitimus per šventes. Be to, galite tiesiogiai parašyti žinutę ir paklausti – paprastai atsako gana greitai.
Jei esate netoli prekybos centro, galite tiesiog užvažiuoti ir pasižiūrėti – ant durų paprastai būna iškabinti skelbimai apie darbo laiką. Tiesa, tai ne pats efektyviausias būdas, ypač jei gyvenant toli nuo parduotuvės.
Ar darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti per šventes
Lietuvos Darbo kodeksas numato tam tikras darbuotojų teises, susijusias su darbu per valstybinius šventinius laisvadienius. Pagal įstatymus, darbdavys negali versti darbuotojo dirbti per šventę be jo sutikimo, išskyrus tam tikrus kritinius sektorius (sveikatos apsauga, saugumas ir pan.). Tačiau praktikoje situacija dažnai būna sudėtingesnė.
Daugelis darbuotojų pasirašo darbo sutartis, kuriose jau yra numatyta, kad jie gali būti kviečiami dirbti per šventes. Tokiu atveju atsisakymas gali būti traktuojamas kaip darbo pareigų nevykdimas. Be to, prekybos sektoriuje dažnai vyrauja tokia kultūra, kad darbuotojai jaučiasi spaudžiami sutikti dirbti, net jei formaliai turi teisę atsisakyti.
Už darbą per valstybinius šventinius laisvadienius darbuotojui turi būti mokamas dvigubas darbo užmokestis arba, darbuotojui pageidaujant, suteikiama kita poilsio diena. Tai bent kažkokia kompensacija, nors daugelis sutiks, kad jokios pinigų sumos negali pakeisti galimybės praleisti svarbią šventę su artimaisiais.
Europos praktika – kaip dirba kaimynai
Įdomu pažvelgti, kaip su darbu per valstybinius šventinius laisvadienius tvarkosi kitose Europos šalyse. Vokietijoje, pavyzdžiui, prekybos apribojimai per šventes yra labai griežti. Daugelis parduotuvių, įskaitant didžiuosius prekybos centrus, per pagrindinius šventinius laisvadienius būna uždaryti. Tai laikoma darbuotojų teisių apsauga ir šeimos vertybių puoselėjimu.
Prancūzijoje situacija panaši – nors yra išimčių, daugelis didelių parduotuvių per šventes nedirba. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, už darbo per šventes draudimo pažeidimą gresia rimtos baudos. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje požiūris liberalesnis – daugelis parduotuvių dirba net per didžiausias šventes, nors ir sutrumpintu režimu.
Lietuvoje situacija artimesnė britiškajai modeliui – rinka reguliuojasi pati, o valstybė mažai kišasi. Tai suteikia verslo laisvę, bet kartu kelia klausimų dėl darbuotojų gerovės. Ar nevertėtų mums perimti kai kurių Vakarų Europos šalių praktikų ir labiau apriboti prekybą per šventes?
Pirkėjų įpročiai – kodėl einame apsipirkti per šventes
Įdomu tai, kad patys pirkėjai prisideda prie situacijos, kai parduotuvės dirba per šventes. Jei niekas neitų apsipirkti kovo 11-ąją, prekybos centrai greitai suprastų, kad nėra prasmės laikyti durų atvirų. Tačiau realybė kitokia – daugelis žmonių būtent per šventes ir planuoja didesnius pirkinius.
Yra keletas priežasčių, kodėl taip yra. Pirma, žmonės turi daugiau laiko. Darbo dienomis po darbo jau būna pavargę, o savaitgaliais – kiti planai. Valstybinė šventė atrodo kaip ideali proga nuvažiuoti į prekybos centrą ir ramiai pasirinkti reikiamas prekes. Antra, daugelis naudoja laisvadienius namų remontui ar tvarkymui, todėl būtent tada ir prireikia statybinių medžiagų.
Be to, yra ir psichologinis aspektas. Kai žinai, kad turi laisvą dieną, lengviau nuspręsti skirti ją apsipirkimui. Darbo dieną reikia skubėti, o per šventę gali ramiai pavaikščioti, palyginti kainas, pasikonsultuoti su pardavėjais. Tai ypač aktualu perkant sudėtingesnes prekes, kaip įrankius ar statybines medžiagas.
Alternatyvos – internetinė prekyba ir planavimas
Tačiau ar tikrai būtina eiti į parduotuvę būtent per šventę? Šiuolaikinės technologijos siūlo alternatyvų. Internetinė prekyba leidžia užsisakyti prekes bet kuriuo metu, o pristatymas dažnai užtrunka tik kelias dienas. „Senukai” turi gerai išvystytą el. parduotuvę, kurioje galima rasti praktiškai visą asortimentą.
Jei planuojate remonto ar statybos darbus, verta pagalvoti iš anksto ir įsigyti reikiamas medžiagas prieš šventę. Taip išvengsite būtinybės važiuoti į parduotuvę per laisvadienį ir prisidėsite prie to, kad darbuotojai galėtų praleisti šventę su šeimomis. Be to, planuodami iš anksto dažnai galite rasti geresnių kainų ar akcijų.
Žinoma, gyvenime pasitaiko situacijų, kai ko nors prireikia skubiai ir netikėtai. Tačiau jei esame sąžiningi, daugeliu atvejų tai, ką perkame per šventes, galėjo būti nupirkta ir anksčiau. Tiesiog neplanavome arba atidėliojome. Šiek tiek daugiau dėmesio planavimui galėtų sumažinti poreikį apsipirkti per valstybinius šventinius laisvadienius.
Balansas tarp verslo ir žmogiškumo
Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar „Senukai” turėtų dirbti kovo 11-ąją? Atsakymas nėra vienareikšmis. Iš verslo perspektyvos, dirbti per šventes yra logiška. Yra paklausa, yra galimybė uždirbti, yra konkurencija. Tačiau iš žmogiškosios pusės, verta pagalvoti apie tuos, kurie aukoja savo laisvadienį, kad kiti galėtų patogiai apsipirkti.
Galbūt sprendimas yra kažkur per vidurį. Pavyzdžiui, parduotuvės galėtų dirbti sutrumpintu režimu per šventes, o darbuotojai galėtų būti skatinami dirbti savanoriškai su geresne kompensacija. Arba galėtų būti įvestas rotacijos principas, kad ne tie patys žmonės dirbtų kiekvieną šventę.
Svarbu ir tai, kaip patys pirkėjai elgiamės. Jei tikrai nereikia skubiai, gal verta palaukti iki kitos dienos? Jei vis tik einame apsipirkti per šventę, gal bent galime būti malonesni ir kantrūs su darbuotojais, kurie aukoja savo laiką mūsų patogumui? Kartais paprastas „ačiū” ir šypsena gali daug reikšti žmogui, kuris dirba, kai kiti švenčia.
Galiausiai, tai bendros visuomenės kultūros klausimas. Ar vertiname poilsį ir šeimą, ar viską paverčiame verslu ir vartotojiškumu? Kiekvienas iš mūsų savo sprendimais – ar eiti apsipirkti per šventę, ar palaukti – prisideda prie vieno ar kito modelio formavimo. Ir nors individualus sprendimas atrodo nereikšmingas, kartu mes kuriame visuomenę, kurioje norime gyventi.
