Kai plastikas persikelia į ekraną
Prisimenu, kaip prieš kokius penkerius metus mano pažįstama Rasa vis pamirždavo namuose „Senukai” lojalumo kortelę. Važiuoji į statybinių prekių centrą, nusiperki šimtui eurų prekių, o prie kasos staiga suprati – kortelė guli virtuvės stalčiuje. Dabar tokių situacijų nebėra. Skaitmeninė „Senukai” kortelė telefone tapo realybe, kuri ne tik išsprendė užmirštų kortelių problemą, bet ir atvėrė visai naują apsipirkimo patirtį.
Šiandien beveik 40 procentų aktyvių „Senukai” programos narių jau naudojasi skaitmeniniu variantu. Tai nėra tik paprasta plastikinės kortelės kopija – tai funkcionalus įrankis, kuris realiu laiku rodo sukauptas lėšas, informuoja apie akcijas ir net leidžia planuoti būsimus pirkimus. Tokia transformacija puikiai atspindi bendrą tendenciją – mūsų piniginės tampa vis plonesnės, o telefonai vis galingesni.
Kaip tai veikia praktikoje
Įsidiegti skaitmeninę kortelę nėra sudėtinga net tiems, kurie su technologijomis nesusidraugavę. Pirmiausia reikia atsisiųsti „Senukai” mobiliąją programėlę – ji veikia tiek „Android”, tiek „iOS” sistemose. Po registracijos arba prisijungimo su esamais duomenimis, jūsų lojalumo kortelė automatiškai atsiranda programėlėje.
Kas įdomiausia – nebūtina turėti internetinį ryšį pačiame parduotuvės kasoje. Programa sugeneruoja brūkšninį kodą, kurį kasininkas nuskanuoja taip pat, kaip ir įprastą plastikinę kortelę. Testuojant skirtingose parduotuvėse pastebėjau, kad skenavimas net greitesnis – nereikia ieškoti kortelės piniginėje, tiesiog atrakinat telefoną ir parodot ekraną.
Vienas iš dažniausių klausimų – kas nutinka, jei telefonas išsikrauna? Čia yra ir gera, ir bloga žinia. Blogoji – be įkrauto telefono tikrai neprisijungsite prie savo sąskaitos. Geroji – jūsų sukaupti taškai ir bonusai niekur nedingsta, tiesiog negalėsite jų panaudoti konkrečiu momentu. Todėl patarimas: jei planuojate didesnį apsipirkimą, pasirūpinkite, kad telefonas būtų įkrautas bent 20-30 procentų.
Funkcijos, kurių plastikinė kortelė neturėjo
Čia prasideda tikrasis skaitmeninės kortelės pranašumas. Programėlėje matote tikslią savo „Senukai” sąskaitos būklę – kiek turite sukaupę eurų grąžoje, kada jos galioja, kokios akcijos jums aktualios šiuo metu. Plastikinė kortelė to pasakyti negalėjo – teko laukti čekio arba skambinti į klientų aptarnavimą.
Dar viena praktinė funkcija – pirkimų istorija. Galite grįžti ir pamatyti, ką pirkote prieš mėnesį ar net pusmetį. Tai neįtikėtinai patogu, kai reikia prisiminti, kokio dažų atspalvio naudojote svetainės sienoms ar kokio pjūklo disko modelį pirkote. Vienas mano kolega taip atrado, kad per metus „Senukai” išleido beveik 800 eurų – skaičius, kuris paskatino atidžiau planuoti statybos projektus.
Programėlė taip pat siunčia personalizuotus pasiūlymus. Jei dažnai perkate sodo prekes, gausite pranešimus apie trąšų ar įrankių akcijas. Jei domitės elektros įrankiais – atitinkamai. Tai ne atsitiktinis šlamštas, o tikrai relevantinė informacija, paremta jūsų pirkimo įpročiais.
Saugumo klausimas, kurį verta aptarti
Kai kalbame apie bet kokius skaitmeninius sprendimus, saugumo tema iškyla neišvengiamai. „Senukai” programėlė naudoja standartinius šifravimo protokolus, tačiau didžioji atsakomybės dalis tenka pačiam vartotojui. Jūsų telefonas turėtų būti apsaugotas bent jau PIN kodu ar biometrine apsauga.
Vienas realus atvejis iš praktikos: pažįstamas prarado telefoną prekybos centre. Kadangi įrenginys nebuvo užrakintas, kas nors teoriškai galėjo pasinaudoti jo lojalumo kortelėmis, įskaitant „Senukai”. Laimei, sukauptos lėšos buvo nedidelės, bet pamoka aiški – telefono sauga yra pirmaeilis prioritetas.
Gera žinia ta, kad net jei kas nors gautų prieigą prie jūsų programėlės, jie negalėtų išsigryninti pinigų ar pervesti jų kitur. Blogiausiu atveju – galėtų panaudoti sukauptas lėšas pirkiniams. Todėl rekomenduojama reguliariai keisti slaptažodžius ir įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją, jei tokia funkcija prieinama.
Ką sako realūs vartotojai
Bendraujant su įvairiais „Senukai” klientais, nuomonės išsiskiria. Jaunesni vartotojai (25-40 metų amžiaus grupė) skaitmeninę kortelę priėmė entuziastingai. „Pagaliau nereikia nešiotis tos kortelės krūvos”, – sako 33 metų Tomas, kuris remontuoja butą Vilniuje. Jam patinka galimybė greitai patikrinti, ar jau sukaupė pakankamai grąžos numatytam pirkiniui.
Vyresnioji karta žiūri atsargiau. 58 metų Aldona iš Kauno vis dar naudoja plastikinę kortelę: „Man paprasčiau. Telefoną naudoju skambinimui, o kortelė – apsipirkimui.” Tai visiškai suprantama pozicija, ir gerai, kad „Senukai” nepriverčia atsisakyti fizinės kortelės – abi versijos veikia lygiagrečiai.
Įdomu tai, kad kai kurie vartotojai naudoja abi versijas kaip atsarginį variantą. Plastikinę kortelę palieka automobilyje, o skaitmeninę – telefone. Taip garantuojama, kad bet kuriuo atveju galės pasinaudoti lojalumo programa.
Lyginant su konkurentais
„Senukai” nėra pirmieji, kas įdiegė skaitmeninę lojalumo kortelę Lietuvoje. „Maxima”, „Rimi”, „Iki” ir kitos prekybos tinklai jau seniai siūlo tokią galimybę. Tačiau statybinių prekių sektoriuje tai santykinai nauja praktika.
Lyginant su „Ermitažu” ar „Depo”, „Senukai” programėlė yra intuityvesnė ir funkcionali. „Ermitažas” turi paprastesnę sistemą – tiesiog skaitmeninė kortelė be daug papildomų funkcijų. „Depo” programėlė kartais būna lėtoka, ypač senesniuose telefonuose.
Vis dėlto yra viena sritis, kur konkurentai kartais lenkia – tai integracijos su kitomis paslaugomis. Pavyzdžiui, kai kurie tinklai leidžia susieti lojalumo programą su banko kortele, kad taškai kauptųsi automatiškai. „Senukai” kol kas tokios funkcijos nesiūlo, nors tai būtų logiška plėtra ateityje.
Praktiniai patarimai maksimaliam efektyvumui
Jei nusprendėte pradėti naudoti skaitmeninę „Senukai” kortelę, keletas patarimų padės išspausti maksimumą iš šios sistemos. Pirma, įsijunkite pranešimus apie akcijas – taip nesupraleisite specialių pasiūlymų, kurie galioja tik trumpą laiką. Tačiau nebūkite pernelyg liberalūs su leidimais – jei programėlė pradės siųsti pranešimus kas valandą, greičiausiai juos išjungsite ir praleisite tikrai svarbią informaciją.
Antra, reguliariai tikrinkite sukauptų lėšų galiojimo terminus. „Senukai” grąža paprastai galioja tam tikrą laikotarpį, ir būtų gaila prarasti 10-20 eurų vien todėl, kad pamiršote juos panaudoti. Programėlė turėtų priminti apie artėjančius terminus, bet geriau pačiam kontroliuoti.
Trečia, išnagrinėkite visas programėlės funkcijas. Daugelis vartotojų naudoja tik pagrindinę – kortelės rodymą kasoje. Tačiau ten yra produktų katalogai, parduotuvių darbo laikai, navigacija iki artimiausios parduotuvės. Vienas mano pažįstamas atrado funkciją, kuri leidžia sukurti pirkimų sąrašą ir matyti apytikslę sumą – labai patogu planuojant biudžetą.
Į ką verta atsižvelgti ateityje
Skaitmeninių lojalumo kortelių ateitis atrodo šviesi, bet ne be iššūkių. Viena vertus, technologijos tobulėja – greičiausiai netrukus matysime integraciją su išmaniaisiais laikrodžiais, dar spartesnį mokėjimą naudojant NFC technologiją, galbūt net papildytos realybės funkcijas, kurios padės rasti prekes parduotuvėje.
Kita vertus, auga ir susirūpinimas duomenų privatumu. Kuo daugiau informacijos apie mūsų pirkimus kaupia įmonės, tuo aktualesnė tampa kontrolės ir skaidrumo tema. „Senukai” ir kiti prekybos tinklai turės užtikrinti, kad vartotojai aiškiai suprastų, kokie duomenys renkami ir kaip jie naudojami.
Dar vienas aspektas – skaitmeninis atskirtis. Nors išmanieji telefonai tampa vis prieinamesni, vis dar yra žmonių, kurie jų neturi arba nenori turėti. Svarbu, kad skaitmeninės inovacijos nepaliektų šių žmonių nuošalyje. Plastikinės kortelės turėtų išlikti kaip alternatyva dar ilgai.
Stebint rinką, matosi tendencija, kad ateityje lojalumo programos taps dar labiau personalizuotos. Dirbtinis intelektas galės ne tik siūlyti akcijas pagal pirkimų istoriją, bet ir prognozuoti, ko jums gali prireikti. Pavyzdžiui, jei pirkote dažų vasarą, rudenį galite gauti priminimą apie šildymo sezonui reikalingas prekes.
Kai technologija tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai
Grįžtant prie tos pažįstamos Rasos, kuri vis pamiršdavo kortelę namuose – ji dabar yra viena aktyvesnių skaitmeninės kortelės naudotojų. Ne todėl, kad būtų technologijų entuziastė, o todėl, kad tai tiesiog patogu. Ir būtent čia slypi sėkmingos skaitmeninės inovacijos esmė – ji turi spręsti realią problemą, o ne kurti naujų.
„Senukai” kortelė telefone daro būtent tai. Ji nepakeičia viso apsipirkimo proceso, neprašo išmokti sudėtingų procedūrų, nereikalauja specialių žinių. Tiesiog paima tai, kas veikė anksčiau, ir padaro patogiau. Tai evoliucija, o ne revoliucija – ir galbūt būtent todėl ji veikia.
Žinoma, sistema nėra tobula. Kartais programėlė lėtai įsikrauna, kartais kasininkai neįpratę skenuoti iš telefono ekrano, kartais tiesiog norisi grįžti prie paprastos plastikinės kortelės. Bet bendras vaizdas teigiamas – skaitmeninė „Senukai” kortelė yra žingsnis teisinga kryptimi, kuris daro apsipirkimą šiek tiek paprastesnį ir efektyvesnį. O ar ne to mes visi ir norime?
