Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išlieka viena pagrindinių sveikatos problemų ir mirtingumo priežasčių. Nors medicina sparčiai tobulėja, daugelis žmonių vis dar ignoruoja pirmuosius įspėjamuosius organizmo signalus arba bijo kreiptis į gydytojus dėl nežinomybės, kaip atliekami tyrimai. Dažnai pacientai įsivaizduoja, kad kraujagyslių tikrinimas yra skausminga ar itin sudėtinga procedūra, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia šiuos procesus atlikti greitai, saugiai ir su minimaliu diskomfortu. Gydytojai kardiologai pabrėžia, kad laiku atlikta diagnostika – ypač vainikinių arterijų tyrimas – gali ne tik apsaugoti nuo miokardo infarkto, bet ir išgelbėti gyvybę, todėl svarbu suprasti, kas vyksta už uždarų procedūrinių kabinetų durų.
Kam ir kada būtina susirūpinti širdies kraujagyslių būkle?
Ne kiekvienam pacientui, kuris pajunta dieglį krūtinėje, reikalingas invazinis tyrimas, tačiau yra tam tikros rizikos grupės ir simptomai, kurių negalima ignoruoti. Gydytojai išskiria keletą pagrindinių indikacijų, rodančių, kad vizitas pas kardiologą ir išsamesnis kraujagyslių ištyrimas yra būtinas.
Pagrindinis simptomas, verčiantis sunerimti, yra krūtinės angina. Tai skausmas, spaudimas, veržimas ar diskomfortas krūtinės centre, kuris dažniausiai atsiranda fizinio krūvio metu (lipant laiptais, greičiau einant) arba patyrus stiprų emocinį stresą. Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą. Jei pailsėjus skausmas praeina, tai yra klasikinis stabilios krūtinės anginos požymis, rodantis, kad širdies raumeniui trūksta deguonies dėl susiaurėjusių kraujagyslių.
Taip pat tyrimai skiriami pacientams, kurie turi aukštą rizikos veiksnių profilį:
- Aukštas cholesterolis: ypač didelis „blogojo” (MTL) cholesterolio kiekis kraujyje skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi.
- Arterinė hipertenzija: ilgą laiką nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis pažeidžia kraujagyslių sieneles.
- Cukrinis diabetas: ši liga itin agresyviai veikia kraujagysles, todėl diabetikams širdies patikra būtina reguliariai.
- Rūkymas: vienas stipriausių kraujagyslių pažeidimo veiksnių.
- Paveldimumas: jei artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo širdies ligomis ar patyrė infarktą jauname amžiuje.
Nuo ko pradedama: neinvaziniai tyrimo metodai
Prieš skiriant sudėtingas procedūras, gydytojas visada pradeda nuo paprastesnių, neinvazinių tyrimų, kurie padeda įvertinti bendrą širdies būklę ir nuspręsti, ar reikalinga intervencija.
Elektrokardiograma (EKG) ir širdies echoskopija
Tai pirminiai tyrimai. Ramybės būsenos EKG parodo širdies ritmą ir laidumą, gali atskleisti buvusio infarkto randus. Tuo tarpu širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas) leidžia gydytojui pamatyti širdies vožtuvų darbą, išmatuoti širdies ertmes ir įvertinti raumens susitraukimo jėgą. Nors šie tyrimai tiesiogiai neparodo kraujagyslių vidžio, jie suteikia daug informacijos apie tai, kaip širdis funkcionuoja.
Veloergometrija (Krūvio testas)
Tai vienas informatyviausių neinvazinių tyrimų įtariant koronarinę širdies ligą. Pacientas mina specialų dviratį arba eina bėgimo takeliu, o tuo metu registruojama jo širdies veikla. Krūvio metu širdžiai reikia daugiau deguonies. Jei kraujagyslės yra susiaurėjusios, EKG kreivėje atsiranda specifiniai pakitimai, rodantys išemiją (deguonies badą). Jei krūvio testas teigiamas, pacientas dažniausiai siunčiamas „auksiniam standartui” – koronarografijai.
Koronarografija: kaip atliekamas pagrindinis kraujagyslių tyrimas?
Kai kalbama apie tikslų širdies kraujagyslių (vainikinių arterijų) ištyrimą, turima omenyje koronarografija. Tai invazinis, bet minimaliai traumuojantis tyrimas, atliekamas specializuotoje operacinėje, naudojant rentgeno aparatūrą ir kontrastinę medžiagą.
Procedūra susideda iš kelių etapų:
- Pasiruošimas ir nuskausminimas: Pacientas paguldomas ant procedūrinio stalo. Tyrimas atliekamas taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas visą laiką išlieka sąmoningas, gali bendrauti su gydytoju, tačiau skausmo nejaučia. Dažniausiai punktuojama (įduriama) stipininė arterija ties riešu (tai modernus ir pacientui patogesnis būdas), rečiau – šlaunies arterija kirkšnyje.
- Kateterio įvedimas: Per specialų įvediklį į arteriją įstumiamas plonas, lankstus vamzdelis – kateteris. Jis kraujagyslėmis atsargiai nukreipiamas iki pat širdies vainikinių arterijų žiočių. Kadangi kraujagyslių viduje nėra skausmo receptorių, kateterio judėjimo pacientas nejaučia.
- Kontrastinė medžiaga: Kai kateteris pasiekia tikslą, per jį suleidžiama jodo pagrindo kontrastinė medžiaga. Tuo pat metu įjungiamas rentgeno aparatas. Kontrastas užpildo kraujagysles ir jos tampa aiškiai matomos ekrane („nusidažo”).
- Vertinimas: Gydytojas realiuoju laiku ekrane mato kraujagyslių tinklą. Jis ieško susiaurėjimų (stenozių) ar visiškų užsikimšimų. Procedūra paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių, jei tai tik diagnostika.
Svarbu paminėti, kad leidžiant kontrastinę medžiagą, pacientas gali pajusti trumpalaikį karščio antplūdį visame kūne, metalo skonį burnoje ar norą šlapintis – tai normali reakcija, kuri trunka vos kelias sekundes.
Ką daryti radus pakitimus? Stentavimas
Didžiausias koronarografijos privalumas yra tas, kad ji gali būti ne tik diagnostinė, bet ir gydomoji procedūra. Jei tyrimo metu gydytojas pamato kritinį kraujagyslės susiaurėjimą (dažniausiai daugiau nei 70 proc. spindžio), to paties vizito metu galima atlikti angioplastiką ir stentavimą.
Per tą patį kateterį į susiaurėjusią vietą įvedamas specialus balionėlis. Jis išpučiamas dideliu slėgiu, taip išplečiant kraujagyslę ir prispaudžiant aterosklerozinę plokštelę prie sienelės. Kad kraujagyslė vėl nesusiaurėtų, į tą vietą implantuojamas stentas – mažas metalinis tinklelis, kuris veikia kaip karkasas, laikantis arteriją atvirą.
Šiuolaikiniai stentai dažniausiai yra dengti vaistais, kurie lėtai išsiskiria į aplinkinius audinius ir neleidžia kraujagyslei toje vietoje vėl užaugti audiniais. Po stentavimo procedūros kraujotaka širdies raumenyje atsistato akimirksniu, ir pacientas iškart pajunta palengvėjimą – dingsta krūtinės skausmas, dusulys.
Pasiruošimas tyrimui ir laikotarpis po jo
Nors koronarografija yra rutininė procedūra, jai reikia tinkamai pasiruošti. Pacientas turi būti nevalgęs bent 4–6 valandas iki tyrimo (gerti vandenį dažniausiai leidžiama). Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus ar vaistus nuo diabeto, bei alergijas (ypač jodui ar jūros gėrybėms).
Po procedūros, jei ji buvo atlikta per riešą, uždedama speciali spaudžiamoji apyrankė, kurią reikia dėvėti keletą valandų, kad nekraujuotų dūrio vieta. Jei tyrimas vyko per kirkšnį, gali tekti pagulėti ramiai 6–8 valandas. Dažniausiai, jei nebuvo komplikacijų ir nereikėjo sudėtingo stentavimo, pacientas namo išleidžiamas jau kitą dieną ar net tą patį vakarą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pacientams dažnai kyla specifinių klausimų, susijusių su saugumu ir pojūčiais. Štai atsakymai į dažniausius iš jų:
Ar koronarografija yra skausminga?
Pats tyrimas nėra skausmingas, nes vidinės kraujagyslės neturi skausmo receptorių. Jaučiamas tik vietinės nejautros dūris rieše arba kirkšnyje procedūros pradžioje. Vėliau gali būti jaučiamas nedidelis spaudimas ar minėtas karščio antplūdis suleidus kontrastą.
Kokia yra radiacijos rizika?
Tyrimo metu naudojama rentgeno spinduliuotė, tačiau jos dozė yra griežtai kontroliuojama ir santykinai maža. Nauda, kurią suteikia tiksli diagnozė ir galimybė išvengti infarkto, žymiai nusveria minimalią radiacijos riziką.
Ar stentas gali „iškristi” arba pasislinkti?
Ne, stentas yra išplečiamas dideliu slėgiu ir įsiterpia į kraujagyslės sienelę. Per keletą savaičių jis apauga natūraliu kraujagyslės sluoksniu (endoteliu) ir tampa nuolatine kraujagyslės dalimi. Jo negalima nei jausti, nei jis gali pasislinkti.
Ar po tyrimo galėsiu vairuoti?
Iškart po procedūros vairuoti nerekomenduojama dėl galimo riešo skausmo, raminamųjų vaistų poveikio ar bendro streso. Geriausia, kad namo parvežtų artimieji. Vairuoti paprastai leidžiama jau kitą dieną, jei savijauta gera.
Gyvensenos pokyčiai: geriausia ilgalaikė strategija
Svarbu suprasti, kad sėkmingai atliktas tyrimas ar net įstatytas stentas neišgydo pačios ligos priežasties – aterosklerozės. Stentas išsprendžia problemą tik vienoje konkrečioje vietoje, tačiau kraujagyslės gali kimštis ir kitur, jei nebus keičiami gyvenimo įpročiai.
Po širdies kraujagyslių tyrimo pacientams dažniausiai skiriami du pagrindiniai vaistų tipai: kraują skystinantys medikamentai (antitrombocitiniai), kurie neleidžia stentui užsikimšti, ir statinai – vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį ir stabdantys aterosklerozės progresavimą. Griežtas vaistų vartojimas pagal gydytojo nurodymus yra kritiškai svarbus, ypač pirmuosius metus po intervencijos.
Tačiau vaistai yra tik viena medalio pusė. Norint išsaugoti „švarias” kraujagysles, būtina koreguoti mitybą (mažinti gyvūninės kilmės riebalų, druskos, cukraus), atsisakyti rūkymo ir didinti fizinį aktyvumą. Net ir paprastas kasdienis pasivaikščiojimas gryname ore gerina kraujotaką ir stiprina širdį. Reguliarus lankymasis pas kardiologą ir rodiklių sekimas leidžia laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ateityje.
