Daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai burnoje atsiranda skausminga žaizdelė, trukdanti ne tik valgyti ar gerti, bet ir laisvai kalbėti. Nors dažnai esame linkę numoti ranka ir laukti, kol diskomfortas praeis savaime, odontologai įspėja, kad burnos gleivinės pažeidimai gali būti rimtesnės būklės – stomatito – požymis. Tai viena dažniausių burnos ertmės ligų, kuri, priklausomai nuo kilmės, gali pasireikšti labai skirtingai ir reikalauti specifinio gydymo. Supratimas, kaip tiksliai atrodo stomatitas ir kas jį sukelia, yra pirmasis žingsnis siekiant greito pasveikimo ir, svarbiausia, skausmo malšinimo, kuris kartais tampa tiesiog nepakeliamas.
Kas iš tikrųjų yra stomatitas?
Stomatitas – tai bendrinis terminas, apibūdinantis burnos gleivinės uždegimą. Šis uždegimas gali pažeisti bet kurią burnos dalį: vidinę skruostų pusę, lūpas, liežuvį, dantenų sritį ar net gomurį. Odontologinėje praktikoje pabrėžiama, kad stomatitas nėra viena konkreti liga, o greičiau reakcija į įvairius dirgiklius ar infekcijas. Gleivinė parausta, patinsta, tampa jautri, o vėliau gali susiformuoti erozijos arba opos.
Svarbu suprasti, kad burnos gleivinė yra tarsi veidrodis, atspindintis bendrą organizmo būklę. Todėl stomatitas gali atsirasti ne tik dėl vietinių priežasčių (pavyzdžiui, įsikandus skruostą), bet ir dėl nusilpusio imuniteto, vitaminų trūkumo, sisteminių ligų ar net ilgalaikio streso.
Kaip vizualiai atpažinti stomatitą?
Norint atskirti paprastą įbrėžimą nuo stomatito, reikia atkreipti dėmesį į keletą specifinių vizualinių požymių. Odontologai išskiria šiuos pagrindinius elementus, kurie padeda identifikuoti ligą:
- Opos (aftos): Tai dažniausias simptomas. Klasikinė afta atrodo kaip maža, ovali arba apvali žaizdelė. Jos centras būna pasidengęs baltu, pilkšvu ar gelsvu apnašu (fibrinu), o kraštai – ryškiai raudoni, tarsi uždegiminis žiedas.
- Paraudimas ir patinimas: Prieš atsirandant opoms, gleivinė toje vietoje dažniausiai tampa ryškiai raudona, paburkusi ir skausminga liečiant.
- Pūslelės: Virusinio (dažniausiai herpetinio) stomatito atveju iš pradžių susiformuoja grupės smulkių, skysčiu pripildytų pūslelių. Joms pratrūkus, lieka skausmingos erozijos, kurios vėliau pasidengia šašu (jei yra ant lūpų) arba apnašu (jei burnos viduje).
- Baltos apnašos: Grybelinio stomatito atveju burnoje matomos varškės konsistencijos baltos apnašos, kurias nubraukus atsiveria raudona, kraujuojanti gleivinė.
Skirtingos stomatito rūšys ir jų specifika
Nors simptomai gali būti panašūs, gydymas tiesiogiai priklauso nuo stomatito rūšies. Odontologai dažniausiai susiduria su šiomis formomis:
Aftinis stomatitas
Tai pati populiariausia forma, kuri nėra užkrečiama. Dažniausiai pasireiškia pavienėmis opelėmis. Tiksli priežastis dažnai lieka neaiški, tačiau pastebėta sąsaja su stresu, hormoniniais pokyčiais, geležies ar B grupės vitaminų trūkumu bei mechaninėmis traumomis (pavyzdžiui, dantų šepetėlio smūgiu). Aftos yra itin skausmingos, ypač valgant sūrų, rūgštų ar aštrų maistą.
Herpetinis stomatitas
Šią formą sukelia Herpes simplex virusas. Tai užkrečiama liga, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau gali varginti ir suaugusiuosius. Skirtingai nuo aftinio stomatito, herpetiniam būdingas karščiavimas, bendras silpnumas, padidėję limfmazgiai. Burnoje atsiranda daugybė smulkių pūslelių, kurios greitai sprogsta ir susilieja į didesnius skausmingus plotus.
Protezinis arba trauminis stomatitas
Ši būklė būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, nešiojantiems išimamus protezus. Jei protezas netikslus, spaudžia ar nėra tinkamai valomas, po juo esanti gleivinė uždegama, tampa ryškiai raudona, „deganti”. Panašų efektą gali sukelti ir aštrūs nulūžusių dantų kraštai ar breketai.
Efektyviausi gydymo metodai
Stomatito gydymas yra kompleksinis procesas, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti skausmą, pagreitinti gijimą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui. Odontologai rekomenduoja šiuos gydymo žingsnius:
- Skausmo malšinimas: Jei skausmas trukdo valgyti, galima naudoti vietinius anestetikus – gelius su lidokainu ar benzokainu. Taip pat gali padėti specialūs purškalai, kurie suformuoja apsauginę plėvelę ant žaizdos.
- Dezinfekcija: Burnos skalavimas yra būtinas, norint išvengti antrinės bakterinės infekcijos. Rekomenduojama naudoti skalavimo skysčius su chlorheksidinu (tik trumpą laiką ir pasitarus su gydytoju, nes jie gali dažyti dantis) arba švelnius druskos tirpalus.
- Gijimo skatinimas: Preparatai su hialurono rūgštimi yra itin veiksmingi. Hialuronas drėkina gleivinę ir skatina audinių regeneraciją. Taip pat naudingi geliai su alaviju ar vaistažolių ekstraktais.
- Antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai: Jei nustatomas herpetinis stomatitas, gydytojas gali skirti acikloviro preparatų (geriamų arba tepamų). Grybelinio stomatito atveju būtini specifiniai priešgrybeliniai vaistai.
Svarbu paminėti, kad gydant stomatitą namuose, griežtai draudžiama opas „deginti” spiritu, jodu ar briliantine žaluma. Tokios priemonės tik dar labiau pažeidžia jautrią gleivinę ir lėtina gijimą, sukeldamos cheminius nudegimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Odontologų kabinetuose pacientai dažnai užduoda tuos pačius klausimus apie šią ligą. Štai atsakymai į svarbiausius iš jų:
Ar stomatitas yra užkrečiamas?
Tai priklauso nuo stomatito rūšies. Aftinis stomatitas nėra užkrečiamas – negalite jo perduoti bučiuodamiesi ar dalindamiesi indais. Tačiau herpetinis stomatitas (sukeltas viruso) yra labai užkrečiamas, ypač pūslelių stadijoje.
Kiek laiko trunka gijimas?
Lengvos formos stomatitas paprastai praeina per 7–10 dienų. Didesnės opos gali gyti iki 2–3 savaičių. Jei žaizda neužgyja ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmesta burnos vėžio ar kitų rimtų patologijų tikimybė.
Ar galima spausti ar pradurti pūsleles burnoje?
Jokiu būdu. Pūslelių negalima nei spausti, nei pradurti. Jose esančiame skystyje yra didelė virusų koncentracija, todėl pažeidus pūslelę infekcija gali išplisti į sveikus audinius, o gijimas taps ilgesnis ir skausmingesnis.
Kodėl stomatitas dažnai kartojasi?
Besikartojantis (recidyvuojantis) stomatitas dažniausiai rodo, kad nepašalinta pagrindinė priežastis. Tai gali būti nuolatinis stresas, nevisavertė mityba (trūksta B12, geležies), alergija tam tikriems maisto produktams (pvz., riešutams, šokoladui) arba dantų pastos ingredientui natrio laurilsulfatui (SLS).
Mityba ir gyvenimo būdas sergant
Gydant stomatitą, vien vaistų nepakanka – būtina koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, kad gleivinė nebūtų papildomai traumuojama. Odontologai pabrėžia, kad net ir geriausi vaistai nepadės, jei pacientas nuolat dirgins žaizdas netinkamu maistu.
Sergant rekomenduojama rinktis minkštą, trintą, kambario temperatūros maistą. Puikiai tinka jogurtai (be cukraus ir priedų), trintos sriubos, košės, troškiniai. Venkite kietų produktų, tokių kaip džiūvėsėliai, traškučiai ar riešutai, kurie gali mechaniškai pažeisti opas. Taip pat griežtai atsisakykite aštrių prieskonių, marinuotų daržovių, citrusinių vaisių ir gazuotų gėrimų, nes rūgštys ir aštrumas sukelia stiprų skausmą ir uždegimą.
Be mitybos, svarbu užtikrinti gerą burnos higieną, tačiau ji turi būti švelni. Naudokite tik minkštą dantų šepetėlį ir venkite dantų pastų su agresyviais putojimą skatinančiais priedais (SLS). Jei valyti dantis per daug skausminga, bent jau kruopščiai skalaukite burną po kiekvieno valgio, kad maisto likučiai nesikauptų prie žaizdelių ir neskatintų bakterijų dauginimosi. Tinkama priežiūra ir ramybė yra geriausi sąjungininkai kovoje su šia nemalonia liga.
