Kodėl sukčių telefonai tampa vis didesne problema
Paskutiniais metais telefoniniai sukčiavimai tapo tikra epidemija. Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių Lietuvoje gauna įtartinus skambučius – nuo tariamų bankų darbuotojų iki „laimėjimų” pranešėjų. Statistika šiurpina: tik per 2023 metų pirmąjį pusmetį policija užregistravo daugiau nei 3000 telefoninių sukčiavimo atvejų, o nuostoliai siekė keletą milijonų eurų.
Problema ta, kad sukčiai nuolat tobulina savo metodus. Jie nebepasitenkina primityviais triukais – dabar naudoja sudėtingas psichologines manipuliacijas, dirbtinį intelektą balso klonimui, o jų numeriai dažnai atrodo visiškai teisėti. Matydami vietinį kodo pradžią +370, mes automatiškai labiau pasitikime skambučiu, o būtent tuo ir naudojasi nusikaltėliai.
Dar viena problema – ta pati numerių rotacija. Sukčiai retai naudoja tą patį numerį ilgiau nei kelias dienas ar savaites. Kai numeris patenka į „juodąjį sąrašą” ir žmonės pradeda jį atpažinti, jie tiesiog persijungia į kitą. Todėl statiškas sąrašas niekada nebus 100% efektyvus, bet vis tiek gali apsaugoti nuo didelės dalies sukčiavimo bandymų.
Kaip atpažinti sukčių numerį iš pirmo žvilgsnio
Prieš kalbant apie konkrečius numerius, verta suprasti, kokius šablonus sukčiai dažniausiai naudoja. Pirma, atkreipkite dėmesį į numerio struktūrą. Jei skambina numeris, prasidedantis +370 6, bet po to seka neįprasta skaitmenų kombinacija (pavyzdžiui, daug nulių ar pasikartojančių skaičių), tai turėtų kelti įtarimą.
Antra, sukčiai dažnai naudoja virtualius numerius arba VoIP technologiją. Tokie numeriai gali atrodyti kaip įprasti mobilieji, bet iš tikrųjų jie generuojami programiškai ir gali būti lengvai pakeisti. Jei skambina numeris, kurio pirmieji skaitmenys po kodo atrodo neįprastai (pavyzdžiui, +370 600 00001), tai greičiausiai ne tikras mobiliojo ryšio operatoriaus numeris.
Trečia, būkite atsargūs su trumpaisiais numeriais, kurie prasideda 8 ar 9. Nors daugelis jų yra teisėti verslo numeriai, sukčiai taip pat juos mėgsta, nes jie atrodo „oficialiau”. Ypač įtartini turėtų būti skambučiai iš trumpųjų numerių, kurie prisistatydami teigia esą iš bankų ar valstybinių institucijų – tikros institucijos paprastai skambina iš aiškiai identifikuojamų numerių.
Dažniausiai pasitaikantys sukčių numerių tipai
Tariamai bankiniai numeriai – tai viena populiariausių schemų. Sukčiai skambina iš numerių, kurie gali priminti bankų klientų aptarnavimo linijas. Pavyzdžiui, +370 5 239XXXX gali atrodyti kaip Vilniaus banko numeris, bet iš tikrųjų tai gali būti suklastotas VoIP numeris. Tikri bankai Lietuvoje naudoja tokius numerius kaip 1884 (Swedbank), 1632 (SEB), 1850 (Luminor) – trumpuosius, lengvai įsimenamus.
Užsienio numeriai su Lietuvos kodu – tai technika, kai sukčiai naudoja tarptautinių skambučių peradresavimą. Jūs matote +370 numerį, bet iš tikrųjų skambutis ateina iš kitos šalies. Tokie numeriai dažnai turi neįprastą vėlavimą ar echo efektą pokalbyje. Jei girdite tokius techninius trukdžius, tai rimtas įspėjamasis signalas.
Premium numeriai – prasidedantys 8 ar 9, kurie kainuoja brangiau nei įprasti skambučiai. Sukčiai kartais naudoja „praleisto skambučio” taktiką: jie suskamba vieną kartą ir nutraukia, tikėdamiesi, kad jūs perskambinsite. Kai tai padarote, jūsų sąskaita gali sparčiai augti, nes tai brangus premium numeris.
Konkretūs numeriai, kuriuos reikėtų blokuoti
Remiantis policijos duomenimis ir nukentėjusiųjų pranešimais, štai keletas numerių grupių, kurios 2023-2024 metais buvo aktyviai naudojamos sukčiavimui:
+370 6XX 00XXX serija – numeriai su daug nulių viduryje dažnai būna virtualūs ir naudojami trumpalaikėms sukčiavimo kampanijoms. Pavyzdžiui, +370 600 00123, +370 611 00456 ir panašūs.
+370 5 2XX XXXX su atsitiktiniais galais – bandymai imituoti Vilniaus stacionarius numerius. Tikri verslo numeriai paprastai turi logiškesnę struktūrą, o sukčių numeriai atrodo tarsi atsitiktinai sugeneruoti.
+370 8XX numeriai – ypač 800, 804, 808 pradžios, kurie nėra registruoti jokioms žinomoms įmonėms. Galite patikrinti teisėtus 8 prasidedančius numerius Ryšių reguliavimo tarnybos svetainėje.
Konkretūs pavyzdžiai iš policijos pranešimų: +370 600 12345 (tariamas Swedbank atstovas), +370 688 88888 (tariamas kurjerių paslaugų atstovas), +370 5 239 4567 (tariamas policijos darbuotojas). Šie numeriai gali keistis, bet šablonas išlieka panašus.
Kaip sukurti ir prižiūrėti savo asmeninį juodąjį sąrašą
Vien žinoti įtartinus numerius nepakanka – reikia turėti sistemą, kaip juos valdyti. Pirmiausia, naudokite savo telefono integruotą blokavimo funkciją. Visi šiuolaikiniai išmanieji telefonai (tiek Android, tiek iOS) turi galimybę blokuoti konkrečius numerius. Tai padarykite iš karto, kai tik gausite įtartiną skambutį.
Antra, įsidiekite specialias aplikacijas, kurios automatiškai atpažįsta ir blokuoja žinomus sukčių numerius. Tokios programos kaip „Truecaller”, „Hiya” ar „Should I Answer” turi milžiniškas duomenų bazes, kurias nuolat atnaujina patys vartotojai. Kai kažkas kitas pasaulyje pažymi numerį kaip sukčių, jūsų telefonas automatiškai jį atpažins.
Trečia, prisijunkite prie bendruomenės. Lietuvoje veikia keli Facebook grupės ir forumai, kur žmonės dalijasi naujausiais sukčių numeriais. „Apsisaugokime nuo sukčių”, „Sukčiai Lietuvoje” ir panašios grupės kasdien gauna šimtus pranešimų apie naujus įtartinus numerius. Tai gyvesnė ir operatyvesnė informacija nei bet koks oficialus sąrašas.
Dar vienas patarimas – eksportuokite savo blokuotų numerių sąrašą. Daugelis žmonių to nedaro, o paskui, pakeitę telefoną, praranda visą sukaupta informaciją. Android telefonuose galite eksportuoti kontaktus į Google Drive, o iPhone – į iCloud. Sukurkite atskirą kontaktų grupę „Blokuoti” ir ten saugokite visus įtartinus numerius.
Ką daryti, kai jau atsiliepėte į sukčių skambutį
Gerai, tarkime, jau nutiko – atsiliepėte, o dabar įtariate, kad tai buvo sukčiai. Pirmiausia, niekada nepatvirtinkite jokios asmeninės informacijos. Net jei skambinantysis jau žino jūsų vardą, adresą ar kitus duomenis (jie galėjo būti nutekinti iš kitų šaltinių), niekada nepasakykite savo asmens kodo, banko kortelės numerio, CVV kodo ar slaptažodžių.
Jei pokalbio metu jums buvo paprašyta įvesti kokius nors kodus, kuriuos gavote SMS žinute, nedelsiant susisiekite su savo banku. Tie kodai greičiausiai buvo dviejų faktorių autentifikavimo kodai, ir sukčiai galėjo jais pasinaudoti, kad gautų prieigą prie jūsų sąskaitos. Bankai turi 24/7 pagalbos linijas būtent tokiems atvejams.
Užblokuokite numerį ir praneškite policijai. Nors policija negali tiesiogiai sustabdyti kiekvieno sukčiaus, jūsų pranešimas papildo statistiką ir padeda identifikuoti didesnius sukčiavimo tinklus. Pranešimą galite pateikti elektroniniu būdu per ERPIS sistemą – tai užtrunka tik kelias minutes.
Jei įtariate, kad galėjote atskleisti jautrius duomenis, pakeiskite visus savo slaptažodžius – ypač el. pašto, internetinės bankininkystės ir socialinių tinklų. Įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą visur, kur tai įmanoma. Taip pat verta užsisakyti nemokamą kredito istoriją iš Lietuvos kredito biuro, kad pamatytumėte, ar niekas jūsų vardu nebando imti paskolų.
Kaip apsaugoti vyresnio amžiaus artimuosius
Statistika rodo, kad daugiau nei 60% telefoninių sukčiavimo aukų yra vyresni nei 60 metų. Tai nėra todėl, kad vyresni žmonės būtų kvailesni – tiesiog jie užaugo laikais, kai telefonu skambindavo tik tikri žmonės su tikrais reikalais, todėl jiems sunkiau įtarti apgaulę.
Jei turite vyresnių tėvų ar senelių, reguliariai su jais kalbėkite apie šią problemą. Ne vieną kartą, ne pamokslaudami, o nuolat primindami konkrečius pavyzdžius. „Mama, šiandien skaičiau, kad sukčiai vėl skambina ir prisistatinėja policijos pareigūnais” – tokia neįpareigojanti pastaba veikia geriau nei bendri perspėjimai.
Pasiūlykite jiems paprastą taisyklę: jokių svarbių sprendimų telefonu. Jei kas nors skambina iš banko, policijos ar bet kurios kitos institucijos ir prašo kažką padaryti skubiai, taisyklė tokia – pasakyti „Aš perskambinsiu” ir užbaigti pokalbį. Paskui patiems surasti oficialų institucijos numerį (ne tą, kurį davė skambinantysis!) ir perskambinti.
Apsvarstykite galimybę įdiegti jų telefone apsaugos programą su griežtesniais nustatymais. Kai kurios aplikacijos leidžia blokuoti visus numerius, kurių nėra kontaktuose, arba visus tarptautinius skambučius. Taip, tai gali būti nepatogu, bet jei jūsų artimasis jau yra buvęs sukčių taikiniu, tai gali būti verta.
Technologijos, kurios padeda kovoti su telefoniniais sukčiais
Geros naujienos yra tai, kad technologijos vystosi ne tik sukčių, bet ir gynėjų naudai. Mobilaus ryšio operatoriai Lietuvoje jau diegia pažangias sistemas, kurios automatiškai aptinka įtartinus skambučius. Pavyzdžiui, jei tas pats numeris per trumpą laiką skambina šimtams skirtingų žmonių (tipiškas sukčių elgesys), sistema gali automatiškai jį blokuoti.
STIR/SHAKEN protokolas – tai nauja technologija, kuri autentifikuoja skambučius ir neleidžia klastoti numerių. JAV ji jau veikia, o Europoje pradedama diegti. Esmė ta, kad kiekvienas skambutis gauna skaitmeninį parašą, patvirtinantį, kad numeris tikrai priklauso skambinančiajam. Kai ši technologija bus plačiai įdiegta Lietuvoje, sukčiams taps daug sunkiau apsimesti bankais ar kitomis institucijomis.
Dirbtinis intelektas taip pat tampa sąjungininku. Naujos aplikacijos naudoja mašininį mokymąsi, kad atpažintų sukčių kalbėjimo šablonus, balso intonacijas ir net foninį triukšmą, būdingą skambučių centrams užsienyje. Kai sistema aptinka įtartinus požymius, ji gali automatiškai perspėti vartotoją arba net nutraukti skambutį.
Telia, Tele2 ir Bite jau siūlo papildomas paslaugas, kurios filtruoja įtartinus skambučius. Nors jos dažniausiai kainuoja kelis eurus per mėnesį, tai gali būti verta investicija, ypač jei dažnai gaunate nepageidaujamų skambučių. Kai kurie operatoriai siūlo šias paslaugas nemokamai vyresniems klientams – verta pasitikrinti.
Kaip elgtis su įtartinais skambučiais: praktinis gidas
Gaunate skambutį iš nežinomo numerio. Štai žingsnis po žingsnio, ką daryti:
1. Nepulkite atsiliepti iš karto. Jei tai svarbu, žmogus paliks balso žinutę arba perskambins. Sukčiai retai palieka žinutes, nes tai paliktų įrodymus.
2. Jei atsiliepėte, klausykitės pirmųjų sekundžių. Ar yra vėlavimas prieš pradedant kalbėti? Ar girdisi foninis triukšmas, būdingas skambučių centrams? Ar balsas skamba pernelyg sklandžiai, tarsi būtų įrašytas? Tai įspėjamieji ženklai.
3. Jei kas nors prisistatinėja institucijos atstovu, paprašykite konkretaus vardo ir darbuotojo ID. Tikri darbuotojai visada juos turi ir mielai pateikia. Sukčiai dažnai sutrinka arba pateikia neįtikėtinai skambančius vardus.
4. Niekada nepatvirtinkite informacijos, kurią jie jau „žino”. Jei kas nors sako „Ar jūs esate Jonas Jonaitis, gyvenantis Vilniuje?”, atsakykite „Kas klausia ir kodėl?”, o ne „Taip”. Tai klasikinė socialinės inžinerijos technika – jie žvejoja patvirtinimą.
5. Jei prašoma kažką padaryti skubiai, tai beveik visada sukčiavimas. „Jūsų sąskaita bus užblokuota per 10 minučių”, „Policija atvyks per valandą”, „Siunta bus grąžinta šiandien” – visa tai dirbtinis skubumas, skirtas išjungti jūsų racionalų mąstymą.
6. Užbaikite pokalbį ir perskambinkite oficialiu numeriu. Suraskite institucijos numerį Google, jų svetainėje arba ant jūsų banko kortelės. Niekada nenaudokite numerio, kurį jums davė skambinantysis.
7. Užblokuokite numerį ir praneškite. Net jei nieko blogo nenutiko, kitas žmogus, gavęs tą patį skambutį, gali būti ne toks budrūs. Jūsų pranešimas gali apsaugoti kitus.
Kai sąrašas tampa gyvybiškai svarbiu įrankiu
Grįžtant prie straipsnio pradžios klausimo – ar verta turėti sukčių numerių sąrašą? Atsakymas yra vienareikšmiškas: taip, bet su išlyga. Statiškas sąrašas niekada nebus visapusiškas sprendimas, nes sukčiai nuolat keičia numerius. Tačiau kombinuojant kelis metodus – asmeninį blokuotų numerių sąrašą, bendruomenės dalijamąsi informaciją, apsaugos aplikacijas ir, svarbiausia, sveiko proto taisykles – galite žymiai sumažinti riziką tapti auka.
Svarbu suprasti, kad kova su telefoniniais sukčiais yra ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Kaip antivirusinės programos nuolat atsinaujina, taip ir jūsų žinios bei apsaugos priemonės turi būti gyvos ir prisitaikančios. Skirkite kelias minutes per savaitę, kad patikrintumėte naujienas apie naujus sukčiavimo metodus, atnaujintumėte savo aplikacijas ir pasidalintumėte informacija su artimaisiais.
Technologijos mums padeda, bet galiausiai stipriausia apsauga yra tarp jūsų ausų. Sukčiai pasikliauja skuba, baime ir pasitikėjimu. Jei išlaikysite šaltą galvą, užduosite kelis paprastus klausimus ir nepasitikėsite aklu būdu, jūs jau būsite apsaugotas geriau nei 90% žmonių. O tai, kartu su geru numerių sąrašu ir moderniomis apsaugos priemonėmis, daro jus beveik neįveikiamu taikiniu. Sukčiai ieško lengvų aukų – nepasiūlykite jiems būti viena iš jų.
