Testas: ar šis telefonas tikrai atsparus smūgiams?

Kiekvienas iš mūsų žino tą stingdantį jausmą, kai išmanusis telefonas netikėtai išslysta iš rankų ir lėtai, lyg sulėtintame filme, skrieja link kietų grindų. Smūgis, trumpa tyla ir baimė atversti įrenginį ekranu į viršų – tai emocijos, kurios bent kartą gyvenime aplankė beveik kiekvieną technologijų vartotoją. Šiandieninėje rinkoje apstu išmaniųjų telefonų, kurių gamintojai drąsiai klijuoja „nesunaikinamo“, „atsparaus smūgiams“ ar „pritaikyto ekstremalioms sąlygoms“ etiketes. Tačiau ar šie skambūs rinkodaros šūkiai tikrai atspindi realybę, ar tai tik dar vienas sumanus būdas atkreipti pirkėjų dėmesį? Nusprendėme patys tuo įsitikinti ir atlikome negailestingą, realaus gyvenimo scenarijais paremtą išbandymą. Jokių laboratorinių pagalvių, jokių sterilių sąlygų ar iš anksto tiksliai apskaičiuotų kritimo kampų – tik grubus betonas, drėgnas purvas, greitis ir tikros, neprognozuojamos situacijos, su kuriomis kasdien susiduria aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, bekelės entuziastai arba atšiauriomis sąlygomis dirbantys profesionalai.

Kodėl gamintojų pažadai dažnai prasilenkia su realybe?

Kurdami išmaniuosius įrenginius, gamintojai dažnai remiasi įvairiais atsparumo sertifikatais. Turbūt dažniausiai tenka girdėti apie IP68 ar IP69K standartus bei karinį MIL-STD-810G ar naujesnį MIL-STD-810H reitingą. Nors popieriuje šie skaičiai ir raidės atrodo itin įspūdingai, realiame gyvenime situacija gali būti visiškai kitokia. Laboratorijose telefonai testuojami kontroliuojamoje aplinkoje: jie metami iš nustatyto aukščio ant lygaus paviršiaus, dažniausiai ant medinės plokštės, po kuria yra betonas. Tokiomis sąlygomis įrenginio smūgis pasiskirsto tolygiai, todėl pažeidimų rizika yra minimali.

Realiame gyvenime telefonai retai krenta idealiai plokščiai. Dažniausiai smūgis tenka įrenginio kampui, o nusileidimo paviršius būna nelygus – tai gali būti aštrus akmuo, žvyras, asfaltas su duobėmis ar net metalinės konstrukcijos. Būtent toks taškinis smūgis sukuria didžiulę kinetinę energiją, kuri pereina per įrenginio korpusą ir dažniausiai tampa sudužusio ekrano ar pažeistų vidinių komponentų priežastimi. Todėl vien faktas, kad telefonas turi karinį atsparumo standartą, negarantuoja, jog jis išgyvens bet kokį kritimą. Suprasdami šį skirtumą tarp teorijos ir praktikos, mes sukūrėme savo bandymų metodiką, kuri maksimaliai atspindi kasdienybės chaosą.

Mūsų ekstremalus testas: kaip mes bandėme įrenginį

Norėdami gauti kuo objektyvesnius rezultatus, bandymus padalinome į tris skirtingus etapus. Kiekvienas etapas buvo skirtas patikrinti skirtingus telefono atsparumo aspektus: nuo įprastų buitinių nelaimių iki situacijų, kurios įprastam stikliniam flagmanui taptų paskutinėmis jo gyvenimo akimirkomis.

Pirmasis etapas: kasdieniai išbandymai

Šiame etape imitavome dažniausiai pasitaikančias klaidas. Pirmiausia telefoną tyčia numetėme nuo standartinio darbo stalo (apie 80 cm aukščio) tiesiai ant kietų keraminių plytelių. Įprastai tokio kritimo pakanka, kad stiklinė telefono nugarėlė pasipuoštų voratinklio raštais. Mūsų testuojamas smūgiams atsparus modelis tik dusliai atsimušė į žemę ir net nepersikrovė. Vėliau sekė kritimas iš kišenės aukščio (apie 1 metras) ant grubaus asfalto, bandant imituoti situaciją, kai telefonas iškrenta išlipant iš automobilio. Rezultatas: ant guminio korpuso kampo atsirado vos matomas įbrėžimas, tačiau ekranas liko visiškai sveikas, o kameros modulio stikliukas nepatyrė jokių pažeidimų.

Antrasis etapas: gamtos stichijos ir purvas

Išmanusis įrenginys, skirtas ekstremalioms sąlygoms, privalo nebijoti purvo ir vandens. Pasiėmėme telefoną į žygį po pelkėtą mišką, kur jis ne kartą „atsitiktinai“ iškrito tiesiai į gilią purvo balą. Negana to, ant jo buvo užlipta sunkiais, grubaus pado žygio batais. Įrenginys buvo visiškai padengtas klampiu purvu, mikrofono ir garsiakalbio angos atrodė visiškai užsikimšusios. Norėdami jį nuvalyti, tiesiog pamerkėme telefoną į sraunų, šaltą upės vandenį ir palikome ten penkiolikai minučių. Ištraukus ir nušluosčius, išbandėme skambučio kokybę. Nors iš pradžių garsiakalbis skambėjo šiek tiek prislopintai (kol išdžiūvo apsauginė membrana), po pusvalandžio garso kokybė grįžo į pirminę būseną. Visos jungtys, apsaugotos storais guminiais kamšteliais, išliko visiškai sausos iš vidaus.

Trečiasis etapas: tikrasis ekstremalumas

Paskutinis išbandymas reikalavo drąsos, nes jo metu rizikavome visiškai sunaikinti įrenginį. Važiuodami dviračiu žvyruotu miško taku maždaug 25 km/h greičiu, leidome telefonui iškristi iš laikiklio. Telefonas kelis kartus vertėsi kūliais per aštrius akmenis, kol galiausiai sustojo dulkėse. Pakėlę jį pastebėjome rimtesnius kosmetinius pažeidimus: polikarbonato rėmelis buvo stipriai subraižytas, o viena iš apsauginių briaunų šiek tiek deformavosi. Tačiau įrenginys toliau funkcionavo be jokių trikdžių. Galiausiai, atlikome kritimo nuo betoninių laiptų testą – telefonas dardėjo žemyn net dvylika pakopų. Smūgiai buvo itin stiprūs, tačiau iškilūs ekrano kraštai apsaugojo patį stiklą nuo tiesioginio kontakto su betonu. Testą telefonas išlaikė – jis prarado savo prekinę išvaizdą, tačiau išsaugojo visas funkcines savybes ir svarbiausia – mūsų duomenis.

Dizaino ir medžiagų svarba smūgių sugėrimui

Norint suprasti, kodėl vieni telefonai dūžta nuo menkiausio prisilietimo prie kieto paviršiaus, o kiti gali atlaikyti kritimą nuo laiptų, būtina pažvelgti į jų inžinerinius sprendimus. Tvirti išmanieji telefonai gaminami taikant visiškai kitokią filosofiją nei masinės rinkos flagmanai, kuriuose dominuoja stiklas ir plonas metalas.

  • Smūgius sugerianti išorė: Dažniausiai tokie įrenginiai yra padengti storu termoplastinio poliuretano (TPU) sluoksniu. Ši guma veikia kaip amortizatorius, sugerianti kinetinę energiją kritimo metu. Kampai, kuriems tenka didžiausia smūgių apkrova, būna papildomai pastorinti.
  • Vidinis karkasas: Po guminiu sluoksniu slypi tvirtas magnio, aliuminio arba titano lydinio rėmas, kuris neleidžia telefonui sulinkti. Pagrindinė plokštė ir kiti jautrūs komponentai dažnai tvirtinami naudojant specialias smūgius sugeriančias tarpines, kad vibracija nepažeistų mikroschemų litavimo vietų.
  • Apsaugotas ekranas: Vietoje to, kad ekranas būtų išgaubtas (kaip daugelyje modernių išmaniųjų), tvirtuose telefonuose jis yra šiek tiek įgilintas. Tai reiškia, kad telefonui nukritus veidu žemyn ant lygaus paviršiaus, ekranas net nepiliečia žemės – visą smūgį sugeria iškilus rėmelis. Ekrano stiklas paprastai būna gaminamas iš storesnio, įbrėžimams ir smūgiams atsparaus Gorilla Glass tipo stiklo.

Ar verta aukoti estetiką dėl ilgaamžiškumo?

Visas šis atsparumas turi savo kainą. Pirmiausia, tai atsiliepia įrenginio gabaritams. Smūgiams atsparūs išmanieji telefonai yra gerokai storesni ir sunkesni už įprastus modelius. Kai kurie jų gali svėrti net virš 300 gramų, todėl nešiotis tokį įrenginį siaurų džinsų kišenėje nėra labai patogu. Dizainas taip pat dažniausiai yra agresyvus, industrinis, todėl jis gali atrodyti keistai formalaus verslo susitikimo metu.

Be to, siekdami išlaikyti priimtiną galutinę produkto kainą ir investuodami į brangias korpuso medžiagas bei sertifikavimą, gamintojai kartais taupo kitose srityse. Pavyzdžiui, kameros kokybė ar procesoriaus sparta gali nusileisti to paties kainos segmento standartiniams telefonams. Tačiau, jei jūsų darbas susijęs su statybomis, pramonės objektais, ar laisvalaikį leidžiate kalnuose ir purvynuose, kompromisas dėl šiek tiek prastesnės kameros yra niekis palyginti su ramybe žinant, kad jūsų įrenginys neišsijungs amžiams po pirmo netikėto smūgio.

Dažniausiai užduodami klausimai

  1. Ar IP69K sertifikatas garantuoja, kad telefonas išgyvens bet kokį kontaktą su vandeniu?

    Nors IP69K yra aukščiausias atsparumo vandeniui ir dulkėms standartas, reiškiantis, kad įrenginys gali atlaikyti aukšto slėgio ir aukštos temperatūros vandens sroves, tai nėra absoliuti garantija amžinybei. Telefonui senstant, dėvintis, ar po stiprių kritimų mikroskopiniai korpuso įtrūkimai gali pažeisti sandarumą. Todėl nardyti su tokiu telefonu sūriame jūros vandenyje reikėtų atsargiai, o po kontakto su purvu ar druskomis įrenginį būtina nuplauti gėlu vandeniu.

  2. Ar tvirtiems telefonams reikalingas papildomas apsauginis stiklas?

    Nors tokie telefonai turi storesnį ir atsparesnį gamyklinį stiklą bei iškilius rėmelius, papildomas grūdintas stiklas niekada nepakenks. Mūsų ekstremalūs testai parodė, kad smūgis į aštrų akmenį gali pažeisti net ir patį tvirčiausią ekraną. Apsauginis stikliukas sugeria taškinį smūgį ir sudūžta pats, taip išsaugodamas brangų originalų ekraną.

  3. Kodėl smūgiams atsparūs įrenginiai dažniausiai yra tokie sunkūs?

    Svorį lemia kelios priežastys: stori guminiai (TPU) buferiai, masyvūs metaliniai rėmai, užtikrinantys atsparumą lenkimui, ir dažniausiai – gerokai didesnės talpos baterijos. Gamintojai supranta, kad tokius telefonus naudoja žmonės, kurie ilgą laiką gali neturėti prieigos prie elektros lizdo, todėl baterijos talpa dažnai viršija 6000 mAh ar net 10000 mAh.

  4. Ar šie telefonai kaista labiau nei įprasti dėl storo korpuso?

    Guma ir storas plastikas yra prasti šilumos laidininkai, todėl intensyviai naudojant įrenginį (žaidžiant žaidimus ar naudojant navigaciją saulėje), šilumos išsklaidymas gali būti lėtesnis. Tačiau inžinieriai tai numato ir tvirtuose telefonuose dažniausiai montuoja vidines varines aušinimo plokšteles, kurios padeda tolygiai paskirstyti šilumą, todėl kritinio perkaitimo atvejų pasitaiko itin retai.

Kokie parametrai svarbiausi priimant galutinį sprendimą

Jei po visų šių testų ir analizių nusprendėte, kad jūsų gyvenimo būdui reikalingas būtent smūgiams ir aplinkos poveikiui atsparus išmanusis telefonas, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į išorinį tvirtumą. Atidžiai įvertinkite įrenginio ekrano ryškumą – kadangi telefoną dažniausiai naudosite lauke, prasto ryškumo ekranas saulės atokaitoje bus sunkiai įskaitomas. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip patogiai galima naudotis fiziniais mygtukais mūvint storas darbo ar žiemines pirštines. Kokybiški tvirti telefonai turi didelius, aiškiai apčiuopiamus ir taktilinį grįžtamąjį ryšį suteikiančius mygtukus.

Taip pat atkreipkite dėmesį į navigacijos sistemų palaikymą. Jei planuojate leistis į žygius gūdžiuose miškuose ar kalnuose, dvigubo dažnio (Dual-Band) GPS imtuvas yra būtina specifikacija, užtikrinanti tikslų vietovės nustatymą net ir tankiai apaugusiose ar debesuotomis dienomis. Galiausiai, atsižvelkite į baterijos dydžio ir telefono svorio balansą – per sunkus įrenginys greitai ims varginti riešą ilguose žygiuose, o per maža baterija neatitiks tikrojo autonomijos poreikio. Tik kruopščiai įvertinę šiuos praktinius aspektus, galėsite džiaugtis įrenginiu, kuris ne tik išgyvens kritimą ant betono, bet ir taps patikimu, sklandžiai veikiančiu kasdieniu įrankiu net pačiose ekstremaliausiose situacijose.