Kodėl tuja tapo sodų karaliene
Pastaruosius dešimt metų Lietuvos sodai ir kiemų apželdinimas patyrė tikrą revoliuciją. Kur anksčiau augo įvairūs vietiniai krūmai, šiandien matome žalias tujų sienas. Statome namus – pirmas dalykas po statybų baigimo būna tujų sodinimas. Keičiame tvorą – iš karto šalia atsiranda tujų eilė. Šie amžinai žali augalai tapo savotišku statuso simboliu, rodančiu, kad kiemo šeimininkas rūpinasi savo valdų išvaizda.
Tujų populiarumas nėra atsitiktinis. Jie auga greitai, nereikalauja sudėtingos priežiūros, išlaiko žalią spalvą visus metus ir puikiai tinka gyvajai tvorai formuoti. Sodo centrų darbuotojai patvirtina – tuja yra vienas labiausiai perkamiausių augalų. Daugelis pirkėjų net nesidomį kitomis alternatyvomis, iš karto klausia: „Kur pas jus tujos?”
Tačiau šis masinis tujų sodinimas turi ir tamsią pusę, apie kurią retai kas kalba perkant šiuos augalus. Ekologai vis garsiau įspėja, kad tujų monokultūros mūsų soduose daro didelę žalą vietinei ekosistemei, sumažina biologinę įvairovę ir prisideda prie vietinių rūšių nykimo.
Kokios tujų rūšys auga Lietuvos soduose
Lietuvoje populiariausios kelios tujų rūšys ir jų veislės. Dažniausiai soduose sutinkama vakarinė tuja (Thuja occidentalis) – tai Šiaurės Amerikos kilmės spygliuotis, kuris natūralioje aplinkoje auga Kanados ir JAV rytinėse dalyse. Šios rūšies veislės gali būti labai įvairios – nuo žemų, rutulio formos krūmų iki aukštų, koloninių medžių.
Viena populiariausių veislių yra ‘Smaragd’ (kartais vadinama ‘Emerald’) – tai siaurų, kūginių formų augalas, kuris gali išaugti iki 4-5 metrų aukščio. Būtent šią veislę dažniausiai renkasi gyvajai tvorai. Kita dažna veislė – ‘Brabant’, kuri auga dar greičiau nei ‘Smaragd’, bet reikalauja dažnesnio kirpimo.
Rytinė tuja (Thuja orientalis, dabar dažnai klasifikuojama kaip Platycladus orientalis) – Kinijos kilmės augalas, kuris Lietuvoje mažiau populiarus dėl mažesnio atsparumo šalčiui. Tačiau kai kurie sodininkai eksperimentuoja ir su šia rūšimi, ypač šiltesnėse Lietuvos dalyse.
Dar viena rūšis, kuri kartais pasitaiko – sudėtinė tuja (Thuja plicata), žinoma kaip milžiniška tuja. Ji natūralioje aplinkoje gali išaugti iki 60 metrų, tačiau Lietuvos klimatas neleidžia jai pasiekti tokių dydžių. Ši rūšis turi intensyvesnį aromatą nei vakarinė tuja.
Kas nutinka vietinei gamtai, kai sodiname egzotus
Pagrindinis ekologinis tujų sodinimo trūkumas – jos yra svetimžemės rūšys, kurios neintegruotos į vietinę ekosistemą. Tai reiškia, kad jos praktiškai neturi vertės vietiniams vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams. Lietuvos vabzdžiai per milijonus metų evoliucijos prisitaikė maitintis vietiniais augalais, o ne Šiaurės Amerikos spygliuočiais.
Tyrimai rodo, kad vietiniai medžiai ir krūmai gali išmaitinti šimtus skirtingų vabzdžių rūšių, tuo tarpu egzotiniai augalai dažnai palaiko tik kelias ar net nė vienos. Pavyzdžiui, paprastas ąžuolas Lietuvoje palaiko daugiau nei 300 skirtingų vabzdžių rūšių. Tuja? Praktiškai nė vienos vietinės rūšies.
Kai sodybos aplink apsodinamos tujomis, susidaro savotiška ekologinė dykuma. Vabzdžių mažiau – reiškia ir paukščių mažiau, nes jiems trūksta maisto. Tai ypač aktualu pavasarį ir vasarą, kai paukščiai augina jauniklius ir jiems reikia daug baltymų, kuriuos teikia vabzdžiai.
Be to, tujų monokultūros padidina ligų ir kenkėjų plitimo riziką. Kai didelėje teritorijoje auga vienos rūšies augalai, bet kokia liga ar kenkėjas gali greitai išplisti ir sunaikinti visą apželdinimą. Lietuvoje jau pastebėta tujų džiūvimo problemų, kurias sukelia įvairūs grybiniai susirgimai ir fiziologiniai sutrikimai.
Tujų priežiūra ir jos poveikis aplinkai
Daugelis mano, kad tujos yra „lengvi” augalai, bet tikrovė šiek tiek kitokia. Kad tujos išlaikytų gražią išvaizdą ir nesudjūtų, jos reikalauja nemažai priežiūros, kuri dažnai apima ir aplinkos teršimą.
Pirma, tujos reikia reguliariai tręšti. Daugelis sodų centrų rekomenduoja naudoti specialius spygliuočiams skirtus trąšas, kurios dažnai yra sintetinės. Šios trąšos gali išsiplauti į gruntinį vandenį, prisidėti prie vandens telkinių eutrofikacijos – proceso, kai dėl perteklinio maisto medžiagų kiekio vandenyje pradeda sparčiai augti dumbliai.
Antra, tujos dažnai kenčia nuo įvairių ligų, ypač kai auginamos tankiai, kaip gyvojoje tvoroje. Tai skatina naudoti fungicidus ir kitus cheminius preparatus. Nors šie preparatai skirti augalų apsaugai, jie neišvengiamai patenka į aplinką ir gali pakenkti naudingoms vabzdžių rūšims.
Trečia, tujų kirpimas. Kad išlaikytum tvarkingą gyvajai tvorai, ją reikia kirpti bent du kartus per sezoną. Tai reiškia elektrinių ar benzininių žirklių naudojimą, energijos sąnaudas ir triukšmą. Kirpimo atliekos, nors ir biologinio pobūdžio, sudaro nemažai atliekų, kurias reikia utilizuoti.
Alternatyvos, kurios veikia geriau
Gera žinia ta, kad egzistuoja daug vietinių augalų, kurie gali puikiai pakeisti tujas ir tuo pačiu palaikyti biologinę įvairovę. Vienas geriausių variantų – paprastasis kadagys (Juniperus communis). Tai vietinis amžinai žalias augalas, kuris auga lėčiau nei tuja, bet yra puikiai prisitaikęs prie Lietuvos klimato ir palaiko vietinius vabzdžius.
Europinis kukmedis (Taxus baccata) – dar viena puiki alternatyva. Nors jis auga lėtai, tai labai ilgaamžis ir dekoratyvus augalas, kuris puikiai tinka gyvajai tvorai. Svarbu žinoti, kad kukmedis yra nuodingas, todėl netinka sodyboms, kur yra mažų vaikų ar gyvūnų.
Jei norite greitai augančios tvoros, apsvarstykite paprastąją šermukšnį (Sorbus aucuparia) arba paprastąjį šaltekšnį (Rhamnus cathartica). Nors jie nėra amžinai žali, jie teikia daug daugiau naudos vietinei faunai – žydi, duoda uogas, kuriomis minta paukščiai.
Labai geras pasirinkimas – mišri gyva tvora, sudaryta iš kelių skirtingų vietinių rūšių. Pavyzdžiui, galite derinti paprastąjį lazdyną (Corylus avellana), paprastąją lanksvą (Viburnum opulus) ir paprastąjį žilavinį (Elaeagnus commutata). Tokia tvora ne tik atrodys įdomiau, bet ir palaikys daug didesnę biologinę įvairovę.
Jei jums labai patinka spygliuočių estetika, galite rinktis vietines pušis ar egles. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) gali būti formuojama į gyvajai tvorai, nors tai reikalauja daugiau darbo. Paprastoji eglė (Picea abies) taip pat tinka, ypač jos žemos, krūminės formos.
Kaip elgtis, jei tujos jau pasodintos
Jei jūsų sode jau auga tujos, nebūtina jų iškasti ir išmesti. Tačiau galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte jų neigiamą poveikį aplinkai ir padidintumėte savo kiemo ekologinę vertę.
Pirma, aplink tujas pasodinkite vietinių augalų. Jei turite tujų tvorą, priešais ją galite pasodinti žiedžių ar krūmų, kurie žydi ir pritraukia vabzdžius. Tai gali būti paprastoji ieva (Prunus padus), paprastasis šeivamedis (Euonymus europaeus) arba net paprasčiausios gėlės – ramunės, žibuoklės, medetkos.
Antra, sumažinkite chemikalų naudojimą. Jei tujos auga sveikos, jos iš tikrųjų nereikalauja daug trąšų. Geriau naudokite organines trąšas – kompostą ar perperusį mėšlą. Jei pastebite ligų požymių, pirmiausia išsiaiškinkite priežastį – galbūt augalams per drėgna ar per sausa, galbūt blogai pasodintos.
Trečia, leiskite tujoms augti laisviau. Ne visada būtina kirpti jas į tobulai tiesų stačiakampį. Šiek tiek laisvesnė forma atrodo natūraliau ir reikalauja mažiau priežiūros.
Ketvirta, apsvarstykite galimybę palaipsniui keisti apželdinimą. Kai kurias tujas galite pakeisti vietiniais augalais – ne iš karto visas, bet po vieną ar dvi kas kelerius metus. Taip palaipsniui jūsų sodas taps ekologiškesnis.
Ką daryti planuojant naują apželdinimą
Jei tik planuojate apželdinimą ir svarstote apie tujas, sustokite ir pagalvokite dar kartą. Paklauskite savęs: kodėl noriu būtent tujų? Ar todėl, kad taip daro kaimynai? Ar todėl, kad sodo centras jas aktyviai siūlo? Ar tikrai nėra geresnių variantų?
Prieš rinkdamiesi augalus, įvertinkite savo poreikius. Jei norite privatumo ir užtvėrimo nuo gatvės, gyva tvora tikrai yra geras sprendimas. Bet ji nebūtinai turi būti iš tujų. Vietiniai augalai gali suteikti tą patį privatumą ir dar daug daugiau naudos.
Pasikonsultuokite su kraštovaizdžio architektais ar sodų dizaineriais, kurie specializuojasi ekologiškame apželdinime. Tokių specialistų Lietuvoje daugėja, ir jie gali pasiūlyti sprendimus, kurie bus ir gražūs, ir naudingi gamtai.
Pagalvokite apie ilgalaikę perspektyvą. Tujos gali atrodyti kaip greitas ir paprastas sprendimas, bet po dešimties metų gali tekti spręsti džiūvimo, ligų ar kitas problemas. Vietiniai augalai, nors kartais auga lėčiau, yra daug atsparesni ir ilgaamžiškesni.
Kai mada susiduria su atsakomybe
Tujų fenomenas Lietuvos soduose yra puikus pavyzdys, kaip mada gali paveikti aplinką. Mes dažnai renkamės augalus ne pagal jų ekologinę vertę, o pagal tai, kas atrodo moderniai, kas populiaru, ką lengva nusipirkti. Bet kiekvienas mūsų pasirinkimas turi pasekmių.
Biologinės įvairovės mažėjimas yra viena didžiausių šiuolaikinių aplinkosaugos problemų. Ir nors tujų sodinimas gali atrodyti kaip smulkmena, kai milijonai žmonių visame pasaulyje daro tą patį pasirinkimą, poveikis tampa reikšmingas. Mūsų sodai ir kiemų apželdinimas gali būti arba dalis problemos, arba dalis sprendimo.
Gera naujiena ta, kad situacija keičiasi. Vis daugiau žmonių supranta ekologinio apželdinimo svarbą. Atsiranda iniciatyvų, skatinančių sodinti vietinius augalus. Kai kurie savivaldybės jau teikia subsidijas už vietinių rūšių sodinimą viešosiose erdvėse.
Tačiau didžiausias pokytis turi įvykti mūsų galvose. Turime pradėti vertinti sodus ne tik pagal tai, kaip jie atrodo, bet ir pagal tai, kokią naudą jie teikia aplinkai. Gražus sodas gali būti ir ekologiškas sodas – tai nėra prieštaraujantys dalykai. Priešingai, sodas, kuriame skraido drugeliai, zuja bitės ir gieda paukščiai, yra daug gyvesnis ir malonesnis nei steriliai tvarkinga tujų eilė.
Pasirinkimas yra mūsų rankose. Kiekvieną kartą, kai sodiname augalą, mes balsuojame už tam tikrą ateitį. Ar norime kiemų, kurie yra tik žalios dekoracijos, ar kiemų, kurie pulsuoja gyvybe ir palaiko vietinę gamtą? Atsakymas turėtų būti akivaizdus.
