Automobilių pramonėje pastarąjį dešimtmetį vyrauja viena itin ryški naratyvo linija: elektra yra ateitis, o vidaus degimo varikliai (VDV) – pasmerkta praeitis. Žiniasklaidoje mirgant antraštėms apie įvairių šalių vyriausybių planus uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimus, paprastam vairuotojui gali susidaryti įspūdis, kad senojo tipo transporto priemonės dienos jau suskaičiuotos. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė, o automobilių inžinerijos ekspertai, rinkos analitikai ir net patys didžiausi gamintojai vis garsiau kalba apie tai, kad skubėti „laidoti“ vidaus degimo variklio tikrai neverta. Priešingai – technologiniai proveržiai, ekonominė logika ir infrastruktūros realybė rodo, kad šie varikliai mūsų keliuose dominuos dar ilgus dešimtmečius.
Kodėl elektromobilių revoliucija lėtėja?
Nors elektromobilių (EV) pardavimai auga, pastaruoju metu stebimas aiškus šio augimo tempo lėtėjimas. Ekspertai pabrėžia keletą esminių veiksnių, kurie stabdo visuotinį perėjimą prie elektros ir verčia gamintojus peržiūrėti savo strategijas.
Pirmiausia, tai kaina. Nepaisant baterijų technologijų tobulėjimo, elektromobiliai vis dar išlieka brangesni už savo analogus su vidaus degimo varikliais. Nutraukus valstybines subsidijas daugelyje Europos šalių, pirkėjų entuziazmas pastebimai atvėso. Vartotojai balsuoja savo piniginėmis, o ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu patikimas ir pigesnis benzininis automobilis daugeliui atrodo saugesnis pasirinkimas.
Antrasis aspektas – infrastruktūra. Nors krovimo stotelių tinklas plečiasi, „nuvažiuojamo atstumo nerimas“ (angl. range anxiety) išlieka aktualus, ypač keliaujant tolimais atstumais ar gyvenant daugiabučiuose, kur nėra galimybės įsirengti asmeninės krovimo stotelės. Be to, šaltuoju metų laiku elektromobilių efektyvumas krenta, kas ypač aktualu mūsų klimato zonoje.
Nauja gyvybė: sintetiniai degalai ir e-kuras
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl vidaus degimo variklis išliks, yra sintetinių degalų (e-kuro) atsiradimas. Tai technologija, kuri gali iš esmės pakeisti žaidimo taisykles ir leisti pasiekti anglies dvideginio neutralumą nekeičiant viso pasaulio automobilių parko.
Sintetiniai degalai gaminami iš atmosferos surenkamo CO2 ir vandenilio, išgaunamo naudojant atsinaujinančią energiją. Degimo proceso metu toks kuras išskiria tik tiek CO2, kiek jo buvo sunaudota gamybos metu, todėl bendras poveikis klimatui yra neutralus. Tai reiškia, kad:
- Jūsų turimas benzininis automobilis gali tapti ekologiškas be jokių techninių modifikacijų.
- Nereikia kurti naujos infrastruktūros – esamos degalinės ir logistikos grandinės puikiai tinka e-kurui.
- Išsaugoma emocija ir vairavimo malonumas, kurį vertina automobilių entuziastai (variklio garsas, mechaninė pavarų dėžė).
Europos Sąjunga, spaudžiama Vokietijos ir kitų automobilių pramonės milžinių, jau paliko teisinę „landą“ po 2035 metų, leidžiančią registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, jei šie bus varomi tik anglies dvideginio požiūriu neutraliais degalais.
Hibridinės technologijos evoliucija
Daugelis ekspertų sutinka, kad ateitis priklauso ne tik gryniesiems elektromobiliams, bet ir hibridams. Japonijos automobilių pramonės gigantas „Toyota“ jau seniai laikosi pozicijos, kad perėjimas prie visiškai elektrinio transporto turi būti laipsniškas ir paremtas įvairiais technologiniais sprendimais.
Šiuolaikiniai įkraunami hibridai (PHEV) siūlo geriausią abiejų pasaulių derinį:
- Mieste jie gali važiuoti naudodami vien elektrą, neteršdami oro ir veikdami tyliai.
- Tolimose kelionėse įsijungia efektyvus vidaus degimo variklis, panaikinantis bet kokį nerimą dėl išsikrovusios baterijos.
Be to, inžinieriai pasiekė neįtikėtiną vidaus degimo variklių terminio naudingumo koeficientą. Jei prieš kelis dešimtmečius benzininiai varikliai į judesį paversdavo tik apie 20–25 proc. energijos, tai šiandien pažangiausi agregatai, dirbdami hibridinėse sistemose, artėja prie 45–50 proc. efektyvumo ribos. Tai rodo, kad inžinerinis potencialas šioje srityje dar toli gražu neišsemtas.
Sunkusis transportas ir specifinės pramonės šakos
Jei lengvųjų automobilių sektoriuje elektrifikacija juda sparčiai, tai sunkiojo transporto, aviacijos ir laivybos srityse vidaus degimo variklis neturi lygiaverčių konkurentų. Fizikos dėsniai čia negailestingi: baterijų energijos tankis vis dar yra per mažas, kad galėtų efektyviai pakeisti dyzeliną tolimuosiuose krovinių pervežimuose.
Elektrinis vilkikas, norėdamas nuvažiuoti tokį patį atstumą kaip dyzelinis, turėtų vežti milžiniško svorio bateriją, kuri drastiškai sumažintų naudingąjį krovinio svorį. Verslui tai reiškia nuostolius. Todėl sunkvežimiai, statybinė technika, žemės ūkio kombainai ir traktoriai dar ilgai naudos vidaus degimo variklius, galbūt pereidami prie biodyzelino ar vandenilio degimo technologijų.
Antrinė rinka ir automobilių ilgaamžiškumas
Svarbu suprasti, kad automobilių parko atnaujinimas yra inertiškas procesas. Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje ir Rytų Europoje siekia apie 15–17 metų. Tai reiškia, kad automobilis, pagamintas ir parduotas šiandien, mūsų keliais važinės bent iki 2040-ųjų ar ilgiau.
Net jei Vakarų Europa staiga nustotų pardavinėti naujus automobilius su VDV, naudotų automobilių rinka toliau funkcionuotų dešimtmečius. Be to, globaliu mastu situacija skiriasi. Pietų Amerika, Afrika, didelė dalis Azijos neturi ir artimiausiu metu neturės reikiamos elektros infrastruktūros masinei elektromobilių eksploatacijai. Todėl gamintojai ir toliau kuria bei tobulina vidaus degimo variklius pasaulinei rinkai.
Dažnai užduodami klausimai (D.U.K.)
Vairuotojams kyla daug neaiškumų dėl būsimų ribojimų ir technologijų kaitos. Štai keletas atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus:
Ar tiesa, kad po 2035 metų bus draudžiama vairuoti benzininius automobilius?
Ne, tai netiesa. Europos Sąjungos planuose numatytas draudimas parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, kurie išmeta CO2. Tai neturės jokios įtakos jau turimiems ar naudotiems automobiliams – juos ir toliau bus galima sėkmingai eksploatuoti, parduoti ir registruoti.
Ar verta dabar pirkti automobilį su dyzeliniu varikliu?
Tai priklauso nuo jūsų poreikių. Jei važinėjate daug ir ilgais atstumais, modernus dyzelinis variklis (atitinkantis Euro 6 standartus) vis dar yra vienas ekonomiškiausių pasirinkimų. Be to, antrinėje rinkoje tokių automobilių paklausa išlieka stabili, todėl nuvertėjimas nėra toks drastiškas, kaip kartais gąsdinama.
Kada sintetiniai degalai taps prieinami paprastam vairuotojui?
Šiuo metu sintetiniai degalai gaminami mažais kiekiais ir yra brangūs, dažniausiai naudojami automobilių sporte. Tačiau didėjant investicijoms ir gamybos pajėgumams, tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį jų kaina taps konkurencinga, o prieinamumas degalinėse išaugs.
Technologijų sinergija mobilumo ateityje
Žvelgiant į ateitį, tampa akivaizdu, kad vieno dominuojančio sprendimo greičiausiai nebus. Ateities mobilumas bus paremtas technologijų įvairove, kurioje savo vietą ras tiek elektromobiliai, tiek vandeniliniai automobiliai, tiek ir transporto priemonės su vidaus degimo varikliais, varomais švariais degalais.
Gamintojai, tokie kaip BMW ar „Porsche“, investuoja milijardus ne tik į elektrifikaciją, bet ir į e-kuro gamyklas bei variklių efektyvumo didinimą. Tai rodo pragmatišką požiūrį: pasaulis yra per didelis ir per daug skirtingas, kad visiems tiktų tas pats kurpalis. Regionuose, kur elektros tinklai silpni, o atstumai dideli, vidaus degimo variklis išliks nepakeičiamas pagalbininkas.
Todėl vairuotojams nereikėtų pasiduoti panikai ar jausti spaudimą skubiai keisti savo įpročius. Vidaus degimo variklis, tobulėdamas ir prisitaikydamas prie ekologinių reikalavimų, dar ilgai bus neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, užtikrinanti judėjimo laisvę ir patikimumą.
