Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nuolat nerimauja dėl padidėjusio kraujospūdžio ir jo keliamų pavojų širdies bei kraujagyslių sistemai. Tačiau egzistuoja nemaža dalis populiacijos, kuri kasdien kovoja su priešinga problema – hipotenzija, arba lėtiniu žemu kraujospūdžiu. Nors tai dažnai laikoma „sveikesne“ būkle nei hipertenzija, gyvenimas su nuolatiniu silpnumu, galvos svaigimu ir energijos stoka gali tapti tikru iššūkiu. Rytinis kėlimasis iš lovos tampa sunkiu darbu, o paprastas staigus atsistojimas gali sukelti „žvaigždutes“ akyse ar net apalpimą. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų situaciją galima suvaldyti be receptinių vaistų, pasitelkus paprastas, gydytojų rekomenduojamas priemones bei gyvenimo būdo pokyčius.
Kas iš tikrųjų yra žemas kraujospūdis?
Mediciniškai žemas kraujospūdis, arba hipotenzija, diagnozuojamas tuomet, kai kraujospūdžio matuoklio rodmenys yra žemesni nei 90/60 mm Hg. Pirmasis skaičius (sistolinis) rodo spaudimą širdies susitraukimo metu, o antrasis (diastolinis) – spaudimą širdžiai atsipalaidavus. Svarbu suprasti, kad pats skaičius savaime nėra liga. Kai kuriems žmonėms, ypač profesionaliems sportininkams ar labai jauniems asmenims, žemas spaudimas yra visiškai normali būsena, nesukelianti jokių nemalonių pojūčių. Tačiau jei žemi rodmenys lydimi simptomų, tai signalizuoja, kad smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai gauna nepakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.
Kraujospūdis gali kristi dėl įvairių priežasčių: dehidratacijos, ilgalaikio gulėjimo, tam tikrų vaistų vartojimo, širdies problemų, endokrininių sutrikimų ar net paprasčiausio maistinių medžiagų trūkumo. Todėl, prieš pradedant taikyti bet kokias priemones, svarbu įsiklausyti į savo organizmą.
Pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie problemą
Žemas kraujospūdis tampa problema tik tada, kai pasireiškia klinikiniai simptomai. Būtent jie blogina gyvenimo kokybę ir trukdo atlikti kasdienes užduotis. Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra šie:
- Galvos svaigimas ar alpulys: Ypač staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (tai vadinama ortostatine hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis: Jaučiamas net ir gerai išsimiegojus, bendras silpnumas.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai: „Smegenų rūkas“, sunku susikaupti darbui ar mokslams.
- Šaltos galūnės: Rankos ir kojos dažnai būna šaltos, oda gali būti blyški.
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas: Organizmas bando kompensuoti žemą spaudimą dažnesniu širdies darbu.
- Pykinimas: Kartais gali pasireikšti lengvas pykinimas be aiškios priežasties.
Pirmoji pagalba: kaip greitai pakelti spaudimą
Jei jaučiate, kad akyse temsta, o jėgos apleidžia, gydytojai rekomenduoja keletą greitų būdų, kurie padės normalizuoti savijautą be vaistų vartojimo. Šie metodai veikia didindami kraujo tūrį arba skatindami kraujagyslių susitraukimą.
1. Vanduo – paprasčiausias ir efektyviausias vaistas
Dehidratacija yra viena dažniausių žemo kraujospūdžio priežasčių. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, todėl krenta ir spaudimas. Gydytojai pataria išgerti dvi stiklines vandens per trumpą laiką. Tai padidina kraujo tūrį ir gana greitai pakelia kraujospūdį. Siekiant ilgalaikio efekto, būtina per dieną išgerti ne mažiau kaip 2–2,5 litro vandens, ypač karštomis dienomis ar sportuojant.
2. Druska nėra visada priešas
Nors žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, druskos rekomenduojama vengti, hipotenzija sergantiems asmenims ji gali būti vaistas. Natris padeda organizmui sulaikyti skysčius, o tai padidina kraujo tūrį ir spaudimą. Jei jaučiate silpnumą:
- Suvalgykite ką nors sūraus (raugintą agurką, gabalėlį sūrio, sūdytų riešutų).
- Išgerkite stiklinę vandens su žiupsneliu druskos (elektrolitų tirpalas).
Tačiau svarbu nepersistengti ir druską vartoti saikingai, kad nepakenktumėte inkstams ar širdžiai ilgalaikėje perspektyvoje.
3. Kava ir kofeino turintys gėrimai
Puodelis stiprios kavos ar žaliosios arbatos gali suteikti laikiną palengvėjimą. Kofeinas stimuliuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, trumpam padidindamas kraujospūdį. Visgi, tai yra trumpalaikis sprendimas. Organizmas gana greitai pripranta prie kofeino, todėl, geriant kavą nuolat dideliais kiekiais, jos poveikis kraujospūdžiui mažėja. Be to, kava veikia kaip diuretikas (skatina šlapinimąsi), todėl po jos būtina išgerti papildomą stiklinę vandens.
4. Kompresinės kojinės
Tai mechaninis būdas pagerinti kraujotaką. Kompresinės kojinės švelniai spaudžia kojų venas, neleisdamos kraujui tvenktis apatinėse galūnėse ir padėdamos jam lengviau grįžti į širdį. Tai ypač efektyvu tiems, kurie kenčia nuo galvos svaigimo atsistojus ar ilgai stovint.
Mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas
Norint stabilizuoti kraujospūdį ilgam laikui, vienkartinių priemonių neužteks. Reikia koreguoti kasdienius įpročius, ypač mitybą.
Mažesnės porcijos, dažnesnis valgymas
Daugelis žmonių, turinčių žemą kraujospūdį, pastebi, kad po gausių pietų ar vakarienės juos apima mieguistumas ir silpnumas. Tai vadinama postprandialine hipotenzija. Kai suvalgome didelį kiekį maisto, kraujas suteka į virškinimo traktą, kad padėtų virškinti, todėl kitose kūno dalyse (įskaitant smegenis) kraujotaka laikinai susilpnėja. Geriausia strategija – valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis, ir vengti didelio kiekio greitųjų angliavandenių (baltų miltų, cukraus) vienu metu.
Svarbių vitaminų užtikrinimas
Tam tikrų medžiagų trūkumas gali tiesiogiai lemti mažakraujystę (anemiją), kuri glaudžiai susijusi su žemu kraujospūdžiu. Į savo racioną būtinai įtraukite:
- Vitaminą B12: Jo trūkumas gali sukelti anemiją. Geriausi šaltiniai – mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai.
- Folio rūgštį: Dar vienas svarbus elementas kraujodarai. Jo gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose, brokoliuose), ankštinėse daržovėse, kepenėlėse.
Fiziniai pratimai ir judėjimas
Paradoksalu, bet kai jaučiate silpnumą, būtent judėjimas gali padėti. Fizinis aktyvumas treniruoja širdies raumenį ir kraujagysles, padėdamas joms efektyviau reguliuoti spaudimą.
Tačiau venkite pratimų, kuriuose reikia staigiai keisti kūno padėtį (pavyzdžiui, staigiai atsistoti iš pritūpimo). Geriau rinkitės izometrinius pratimus: prieš atsikeldami iš lovos, keletą kartų stipriai suspauskite ir atleiskite kumščius, pajudinkite pėdas. Tai suaktyvins kraujotaką dar prieš kūnui patiriant gravitacijos pokyčius.
Jei tenka ilgai stovėti eilėje ir jaučiate silpnumą, sukryžiuokite kojas (tarsi norėtumėte suspausti žirkles šlaunimis) ir įtempkite raumenis. Šis paprastas manevras mechaniškai pakelia kraujospūdį.
Ko reikėtų vengti?
Tam tikri veiksniai gali dar labiau sumažinti kraujospūdį ir pabloginti savijautą. Žinodami šiuos trigerius, galėsite jų išvengti:
- Karštas dušas, vonia ar pirtis: Karštis plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis krenta dar labiau. Hipotenzija sergantiems žmonėms pirtyje gali greitai pasidaryti silpna. Rinkitės drungną vandenį arba kontrastinį dušą (atsargiai pratinantis).
- Alkoholis: Net nedidelis alkoholio kiekis gali sukelti dehidrataciją ir išplėsti kraujagysles, todėl spaudimas gali pavojingai nukristi.
- Staigūs judesiai: Niekada nešokite iš lovos vos suskambus žadintuvui. Pirmiausia atsisėskite, pasėdėkite minutę, nuleiskite kojas ant žemės ir tik tada stokitės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žemas kraujospūdis yra pavojingas gyvybei?
Pats savaime lėtinis žemas kraujospūdis dažniausiai nėra mirtinai pavojingas, priešingai nei aukštas kraujospūdis. Tačiau didžiausią pavojų kelia galimas apalpimas, kurio metu galima susižeisti krentant (galvos traumos, lūžiai). Taip pat staigus ir drastiškas kraujospūdžio kritimas (šokas) yra pavojinga būklė, reikalaujanti skubios pagalbos, tačiau tai dažniausiai susiję su nukraujavimu ar sunkiomis infekcijomis.
Kokie maisto papildai gali padėti?
Be minėtų vitamino B12 ir folio rūgšties, kai kurie žmonės vartoja ženšenio, eleuterokoko ar rožlės (auksinės šaknies) preparatus. Šie augalai laikomi adaptogenais ir gali tonizuoti organizmą bei šiek tiek pakelti spaudimą. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Ar stresas gali sukelti žemą kraujospūdį?
Dažniau stresas siejamas su kraujospūdžio pakilimu. Tačiau ilgalaikis, lėtinis stresas ar staigus emocinis šokas gali sukelti vadinamąją vazovagalinę sinkopę – staigų širdies ritmo sulėtėjimą ir kraujagyslių išsiplėtimą, dėl ko žmogus nalpsta.
Ar saldumynai padeda pakelti spaudimą?
Saldumynai gali trumpam pakelti energijos lygį dėl cukraus kiekio kraujyje padidėjimo, tačiau jie tiesiogiai neveikia kraujospūdžio mechanizmo taip, kaip druska ar skysčiai. Be to, po staigaus cukraus pakilimo seka staigus kritimas, kuris gali sukelti dar didesnį silpnumą.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Nors dauguma žmonių sėkmingai gyvena su žemu kraujospūdžiu taikydami natūralias priemones, yra situacijų, kai savigyda užsiimti negalima. Jei žemą kraujospūdį lydi tokie simptomai kaip skausmas krūtinėje, dusulys, stiprus širdies plakimas, sutrikusi kalba, regėjimo praradimas ar stiprus vėmimas, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tai gali būti ne paprastos hipotenzijos, o rimtesnių širdies, neurologinių ar endokrininių sutrikimų požymis. Taip pat, jei taikant visus aprašytus metodus savijauta negerėja ir nuolatinis silpnumas trukdo gyventi, rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų atmestos kitos galimos ligos, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimai ar mažakraujystė.
