Daugelis žmonių, išgirdę apie kraujospūdžio problemas, iškart pagalvoja apie hipertenziją – padidėjusį kraujospūdį, kuris siejamas su insulto ar infarkto rizika. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė, apie kurią kalbama rečiau, bet kuri kasdienybę gali paversti tikru iššūkiu. Tai – hipotenzija, arba lėtinis žemas kraujospūdis. Jei rytais sunkiai pakylate iš lovos, nuolat jaučiate nuovargį, o staiga atsistojus akyse aptemsta, tikėtina, kad jūsų organizmas kovoja su nepakankamu kraujo spaudimu. Nors medicina tai dažnai vertina atlaidžiau nei aukštą spaudimą, gyvenimo kokybei tai turi didžiulę įtaką. Laimei, gydytojai teigia, kad daugeliu atvejų situaciją galima suvaldyti be stiprių vaistų, tiesiog pakoregavus gyvenseną ir mitybą.
Kas laikoma žemu kraujospūdžiu ir kodėl jis atsiranda?
Mediciniškai žemas kraujospūdis nustatomas tuomet, kai matuoklio rodmenys yra mažesni nei 90/60 mmHg. Svarbu suprasti, kad kai kuriems žmonėms, ypač jauniems, liekniems asmenims ar profesionaliems sportininkams, tokie skaičiai gali būti norma ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių. Tai vadinama fiziologine hipotonija. Tačiau problema atsiranda tada, kai žemas rodiklis sukelia simptomus, rodančius, kad organai, o ypač smegenys, nėra pakankamai aprūpinami deguonimi prisotintu krauju.
Priežastys gali būti įvairios. Kartais tai nulemia genetika – jei jūsų tėvai turėjo žemą spaudimą, didelė tikimybė, kad jį turėsite ir jūs. Kitais atvejais tai gali būti susiję su hormonų disbalansu (pavyzdžiui, skydliaukės veikla), širdies problemomis, mažakraujyste (anemija) ar tiesiog dehidratacija. Taip pat spaudimas natūraliai krenta miegant, o dieną svyruoja priklausomai nuo streso, fizinio krūvio ir mitybos.
Simptomai, išduodantys hipotoniją
Ne visi žmonės vienodai reaguoja į sumažėjusį kraujospūdį, tačiau egzistuoja klasikinis simptomų rinkinys, kuris padeda atpažinti šią būklę. Dažniausiai pacientai skundžiasi:
- Nuolatiniu nuovargiu ir silpnumu: Atrodo, kad energijos trūksta net gerai išsimiegojus.
- Svaiguliu: Ypač ryškus staiga pakeitus kūno padėtį, pavyzdžiui, atsistojus nuo kėdės.
- Dėmesio koncentracijos stoka: Sunku susikaupti, jaučiamas „rūkas” galvoje.
- Šaltomis galūnėmis: Rankos ir kojos dažnai būna ledinės, net jei aplinkoje šilta, nes organizmas centralizuoja kraujotaką gyvybiškai svarbiems organams.
- Išblyškusia oda: Dėl sumažėjusios periferinės kraujotakos veidas gali atrodyti pablyškęs.
- Greitu pulsu: Širdis bando kompensuoti žemą spaudimą plakdama dažniau, kad užtikrintų kraujo tėkmę.
Vandens ir skysčių svarba – pirmasis pagalbos žingsnis
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų pakelti kraujospūdį be vaistų – užtikrinti tinkamą organizmo hidrataciją. Kraujas didžiąja dalimi susideda iš vandens. Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, o tai tiesiogiai lemia spaudimo kritimą. Gydytojai rekomenduoja išgerti bent 2–2,5 litro vandens per dieną, o karštomis dienomis ar sportuojant – dar daugiau.
Ypač svarbu išgerti stiklinę vandens ryte, tik atsikėlus. Po nakties miego organizmas būna dehidratuotas, todėl papildomas skysčių kiekis padeda „užvesti” kraujotakos sistemą. Be paprasto vandens, tinka ir mineralinis vanduo, kuriame yra natrio bei kitų elektrolitų, padedančių sulaikyti skysčius kraujagyslėse ir taip palaikyti tonusą.
Druska – ne visada priešas
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad druska yra „baltoji mirtis”, tačiau žmonėms su žemu kraujospūdžiu ši taisyklė negalioja taip griežtai. Natris (pagrindinė valgomosios druskos sudedamoji dalis) turi savybę sulaikyti vandenį organizme, o tai padidina kraujo tūrį ir, atitinkamai, kraujospūdį. Hipertenziją turintiems žmonėms tai pavojinga, tačiau hipotonikams – naudinga.
Gydytojai pataria šiek tiek padidinti druskos suvartojimą, tačiau daryti tai protingai:
- Rinkitės ne perdirbtus produktus su daug druskos, o patys šiek tiek daugiau pasūdykite gaminamą maistą.
- Jei jaučiate silpnumą, galite suvalgyti gabalėlį sūrio, sūdytų riešutų ar raugintą agurką.
- Kokybiška jūros ar Himalajų druska yra geresnis pasirinkimas nei paprasta stalo druska, nes joje yra ir kitų mineralų.
Žinoma, prieš drastiškai didinant druskos kiekį, būtina pasitarti su šeimos gydytoju, ypač jei turite inkstų problemų.
Mitybos režimas: valgykite dažniau, bet mažiau
Ar kada pastebėjote, kad sočiai pavalgius apima mieguistumas ir silpnumas? Tai vadinama popietine hipotenzija. Kai suvalgote didelę porciją maisto, organizmas nukreipia didelį kiekį kraujo į virškinimo traktą, kad padėtų apdoroti maistą. Dėl to sumažėja kraujo kiekis smegenyse ir galūnėse, o spaudimas krenta.
Kad to išvengtumėte, rekomenduojama keisti valgymo įpročius. Vietoje trijų didelių patiekalų per dieną, valgykite 5–6 kartus mažomis porcijomis. Taip pat verta mažinti paprastųjų angliavandenių (saldumynų, baltų miltų gaminių) kiekį, nes jie sukelia staigius cukraus kiekio kraujyje šuolius ir kritimus, kurie gali dar labiau pabloginti savijautą.
Kava ir kofeinas: vaistas ar laikina apgaulė?
Puodelis stiprios kavos yra pirmoji mintis, kylanti daugeliui žmonių, kai spaudimas nukrenta. Iš tiesų, kofeinas stimuliuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, laikinai sutraukia kraujagysles ir pakelia spaudimą. Tai gali būti puiki „greitoji pagalba” ryte ar jaučiant staigų silpnumą.
Tačiau gydytojai įspėja nepiktnaudžiauti. Organizmas gana greitai pripranta prie kofeino, todėl ilgainiui norint pasiekti tą patį efektą, reikia vis didesnių dozių. Be to, kava veikia kaip diuretikas – ji skatina skysčių šalinimąsi iš organizmo, o tai, kaip jau aptarėme, ilgalaikėje perspektyvoje gali dar labiau sumažinti kraujospūdį. Geresnė alternatyva gali būti žalioji arbata, kuri tonizuoja švelniau, bet ilgiau, arba ženšenio, eleuterokoko preparatai, kurie veikia kaip natūralūs adaptogenai.
Fizinis aktyvumas ir kraujagyslių „treniruotės”
Judėjimas yra gyvybiškai svarbus hipotonikams. Fizinė veikla veikia kaip raumenų pompa – susitraukinėdami raumenys (ypač kojų) padeda varyti kraują atgal į širdį, neleisdami jam užsistovėti apatinėse galūnėse. Reguliarus sportas stiprina kraujagyslių sieneles ir gerina bendrą tonusą.
Nereikia bėgti maratono; pakanka reguliaraus pasivaikščiojimo, plaukimo ar dviračio mynimo. Taip pat labai naudingas kontrastinis dušas. Kaitaliojant šiltą ir vėsų vandenį, kraujagyslės tai plečiasi, tai traukiasi – tai savotiška gimnastika kraujagyslėms, kuri padeda joms tapti elastingesnėmis ir geriau reaguoti į aplinkos pokyčius. Pradėti reikėtų atsargiai, nuo nedidelio temperatūrų skirtumo, palaipsniui jį didinant.
Kompresinė terapija
Jei dirbate sėdimą ar stovimą darbą ir jaučiate, kad dienos eigoje spaudimas krenta, o kojos apsunksta, verta pagalvoti apie kompresines kojines. Jos mechaniškai suspaudžia kojų audinius, neleisdamos kraujui kauptis venose ir palengvindamos jo grįžimą į širdį. Tai paprasta, bet itin veiksminga priemonė, padedanti palaikyti stabilesnį kraujospūdį visos dienos metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar žemas kraujospūdis gali būti pavojingas gyvybei?
Daugeliu atvejų lėtinis žemas kraujospūdis nėra mirtinai pavojingas, tačiau jis didina traumų riziką dėl apalpimo ar galvos svaigimo (pvz., nugriuvus). Tačiau staigus ir drastiškas spaudimo kritimas gali reikšti šoką, vidinį kraujavimą ar sunkią alerginę reakciją – tai jau yra būtinosios pagalbos reikalaujanti būklė.
Kokie vitaminai padeda esant hipotonijai?
Dažnai žemas kraujospūdis būna susijęs su geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu, kurie sukelia mažakraujystę. Ištyrus kraują ir atstačius šių elementų balansą, spaudimas dažnai normalizuojasi. Taip pat naudingas vitaminas C, stiprinantis kraujagysles.
Ar alkoholis padeda pakelti spaudimą?
Tai mitas. Nors iš pradžių alkoholis gali trumpam padažninti pulsą, vėliau jis plečia kraujagysles ir sukelia dehidrataciją, todėl galutinis rezultatas yra dar labiau sumažėjęs kraujospūdis ir pablogėjusi savijauta.
Kaip teisingai matuoti spaudimą namuose?
Matuokite ramybės būsenoje, pasėdėjus bent 5 minutes. Ranką laikykite širdies lygyje. Svarbu matuoti tuo pačiu paros metu, kad galėtumėte stebėti dinamiką. Jei matuoklis rodo klaidą ar labai žemus skaičius, pabandykite pakeisti baterijas arba pasimatuoti ant kitos rankos.
Kada būtina kreiptis į medikus
Nors daugumą žemo kraujospūdžio simptomų galima suvaldyti natūraliomis priemonėmis, yra situacijų, kai savigyda užsiimti negalima. Jei žemą kraujospūdį lydi skausmas krūtinėje, dusulys, nereguliarus širdies plakimas, stiprus karščiavimas, tamsios išmatos (kas gali rodyti vidinį kraujavimą) ar nuolatinis sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Taip pat gydytojo konsultacija reikalinga, jei anksčiau turėjote normalų ar aukštą kraujospūdį, o jis staiga tapo žemas be aiškios priežasties. Tai gali būti šalutinis vartojamų vaistų poveikis arba kitos, rimtesnės ligos simptomas. Atminkite, kad kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl tai, kas padeda vienam, nebūtinai tiks kitam – stebėkite savo kūno signalus ir ieškokite geriausio balanso savo sveikatai.
